Tomas Juočys: gyvenimas nėra lenktynės

Tomas Juočys: gyvenimas nėra lenktynės

Rugsėjo 24 dieną 40-metį atšventė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. Šia proga mes jo paprašėme atsakyti į mūsų anketos klausimus. Paaiškėjo, kad Tomas - puikus šeimos tėvas, kulinaras, įvairių sporto šakų, taip pat ir kovinių, propaguotojas, geras skaitovas, šachmatininkas, žvejys, būsimas medžiotojas, draugiškas bendradarbiams ir kaimynams. Bet turi ir neigiamų savybių. Smalsu kokių? Tada skaitykite iki galo...

Kaip atšventei 40-metį? Ar nepavargai nuo sveikinimų?

Aš nepavargau, nors man tikrai didelį siurprizą surengė artimieji. Ramiai sau su šeima vykau pavakarieniauti į restoraną, o ten manęs jau laukė draugai.

Kokių tradicijų laikaisi švęsdamas gimtadienius?

Studijų metais buvome keturi geri draugai. Trys gimę rugsėjį, o vienas - po Naujųjų. Tai jis turėdavo mus visus tris sveikinti vienas, o mes trise - jį vieną. Mums buvo lengva - nusivesdavome jį į kokį barą ir įpildavom alaus. O jam likimas buvo negailestingas - turėdavo globoti mus visus tris vienu metu.

Kokia dovana gyvenime įsiminė labiausiai?

Pilnametystės sulaukus, gimtadienio proga, tėvas man padovanojo seneliui priklausiusį šveicarišką sidabrinį nešiojamą kišeninį laikrodį. Man tai iki šiol labai brangi dovana.

Ar gyvenime pasitaikė juokingų dovanų?

Buvau gal kokių 6 metų amžiaus ir kai tėvai paklausė, kokios gimtadienio dovanos norėčiau, atsakiau: "Krepšinio!" Nors prašymas buvo labai abstraktus, bet mama su tėčiu kažkur rado krepšinio žaidimą - kubą, į kurį buvo galima mėtyti kamuolį.

Kas išrinko Tau vardą?

Mama norėjo, kad būčiau Dovydas. Bet tėvas pakeliui šį vardą pamiršo ir supainiojęs užrašė: "Tomas". Antrasis mano vardas - Gerardas.

Buvai humanitaras ar "tiksliukas"?

Sekėsi tikslieji mokslai, bet buvau ir nepėsčias humanitaras. Kai neseniai lankiausi mokykloje, pamačiau, kad mano kažkada parašytas rašinėlis dar išsaugotas ir pakabintas ant sienos.

Koks buvai mokykloje?

Mokiausi gerai ir mokytojams nekėliau jokių rūpesčių, tačiau taip pat buvau ir "chebros" žmogus. Man nebuvo svetimos nei diskotekos, nei vakariniai pasivaikščiojimai. Mano draugai buvo labai įvairūs, bet aplinkiniams tai netrukdė.

Ar buvai mėgstamas klasės draugų?

Klasėje buvau labai aktyvus ir bendruomeniškas. Negaliu atleisti savo klasės merginoms, nes kai susitikom mokyklos 10 metų baigimo proga, jos prasitarė, kad vienu metu visos buvo mane įsimylėjusios. Atsakiau, jog dabar kalbėti apie tai jau ne laikas. Tada reikėjo prisipažinti.

Ar drąsus buvai kavalierius?

Pasimatymai ir pokalbiai buvo didžiulis iššūkis. Mobiliųjų telefonų nebuvo. Reikdavo iš kažkur sužinoti patinkančios mergaitės namų telefoną, po to apdairiai prisistatyti jos mamai, o jei ir pakviesdavo prie telefono tą mergaitę, kartais tekdavo paaiškinti, kas aš toks ir ko noriu?

Kada aplankė pirmoji meilė?

Mokykloje. Aš buvau dvyliktokas, mergaitė, kuri man patiko - vienuoliktokė. Mes ilgai draugavome ir atrodė, kad likimas suvedė ilgam. Bet gyvenimas viską išsprendė savaip.

Kokiomis sporto šakomis domėjaisi?

Išmėginau beveik viską. Nuo šachmatų būrelio iki kovinių sporto šakų, žaidžiau krepšinį, kelis metus lankiau fechtavimosi treniruotes.

Ką veikei baigęs mokyklą?

Klaipėdos universitete įgijau vadybininko specialybę. Dar ir šiandien studijuoju vadybos magistrantūrą. Tai labai patogu, nes studijos yra nuotolinės.

Ar turi humoro jausmą?

Mano humoro jausmas labai specifinis. Aš visada turiu patyrinėti aplinkinių nuotaikas, ar taip suprato. Save priskirčiau britiškojo humoro gerbėjams.

Kokios knygos žavėjo jaunystėje?

Man patiko Diuma romanai. Perskaičiau ir "Grafą Montekristą", ir "Tris muškietininkus". Vėliau susižavėjau autobiografinėmis knygomis.

Kada Tavo gyvenime atsirado teatras?

Kai mokiausi Gargžduose, mums dėstė labai gera lietuvių kalbos mokytoja - Dalia Daugėlienė. Ji mus dažnai veždavosi į spektaklius. Mokykloje buvau skaitovas, vaidinau dramos būrelyje. Tačiau niekada negalvojau, kad dirbsiu teatre ir būsiu teatro vadybininkas.

Ar traukia teatro magija?

Kad ir kaip banaliai skambėtų, teatras iš tikrųjų traukia. Nes pradėjęs jame dirbti pavaduotoju, maniau, kad tai tik laikinas užsiėmimas. Dirbti ir gyventi teatre yra labai įdomu.

Teatras po rekonstrukcijos išsaugojo aurą?

Teatras tebeturi savo aurą, kurią sukūrė buvę vadovai. Mes turime išsaugoję labai daug paveikslų, kuriuos nupiešė vyresnioji aktorių karta.

Kaip geriausiai atsipalaiduoji?

Savo laiku labai mėgau žvejoti, bet gimus dukrytei tam nebeliko laiko. Dabar pradėjo traukti medžioklė. Ne tiek pats medžiojimo procesas, kiek galimybė išeiti ten, kur "išsivalo" galva. Aš mėgstu bendravimą, man patinka stebėti sporto renginius, bendrauti su žmonėmis.

Kokia Tavo šeima?

Sūnui Tautvydui 15 metų, dukrytei Ugnei 5 metai. Žmona Agnė. Daugelis pažįstamų žino, kad Agnė - buvusio teatro vadovo dukra.

Ar turi kulinaro gyslelę?

Manau, kad esu geras kulinaras. Sūnus kartais paprašo, kad pagaminčiau lazaniją. Draugai, kad nereikėtų vargti su šašlykais, prašydavo manęs išvirti uzbekišką plovą.

Ko nemėgsti?

Niekada gyvenime nesu ragavęs virto kiaušinio trynio. Ir tai kažkokia genetika, nes mano senelis nevalgydavo ir dukra nėra ragavusi.

Savo žmoną esi nustebinęs?

Aš manau, kad labiausiai nustebinau, kai pasipiršau. Visi tokiomis progomis renkasi romantiškas vietas, aš - atvirkščiai. Buvo jos gimtadienis ir aš ryte sakau, kaip ir neturiu dovanos, nors buvau įsidėjęs specialiai pagal jos turėtą nuotrauką jai pagamintą žiedą. Romantika nesusideda iš to, kaip garsiai pasakysi, o kaip šiltai ir nuoširdžiai tu tai padarysi. Aš pasakiau: šiandien tavo gimtadienis, bet dovanų noriu gauti aš. Jeigu tu sutinki, tekėk už manęs. Tada ir išsitraukiau žiedelį.

Populiariausias Tavo posakis?

Yra tik dviejų kategorijų žmonės: paprasti ir "prasti". O kas nesuprato, galiu paaiškinti: kuo daugiau žmogus gyvenime pasiekęs, tuo paprasčiau ir lengviau su juo bendrauti. O su "prastu" neina nei bendrauti, nei turėti reikalų.

Gražiausia spalva?

Mėgstamos spalvos keičiasi, bet šiuo metu gražiausia - mėlyna.

Kokios savybės patinka arba nepatinka?

Mane nervina niurgzliai ir kurie skaičiuoja pinigus. Man sunku kelionėje būti su tokiu, kuris skaičiuoja centus ir siūlo juos išsidalinti iki pačių smulkiausių. Patinka tie, kurie nuolat kelia sau rimtus tikslus ir siekia jų.

Ar kovinio sporto treniruotės suteikia saugumą?

Paskutinį kartą "lupausi" gal studijų metais. Po to nebeteko. Užtekdavo akių kontakto. Jeigu reikėtų už save pakovoti, sugebėčiau. Juo labiau, kad jau dvejus metus esu atnaujinęs treniruotes pas savo bokso trenerį.

Kas Tau yra pinigai?

Ko gero, esu blogas pinigų turėtojas. Pinigai man yra tai, ką reikia išleisti. Žinoma, yra gerai atsidėti juodai dienai, bet aš niekaip nesuprantu tų, kurie tik taupo ir visus pinigus kemša į kojinę.

Kaip gyventi, kad būtum laimingas?

Yra dvi pagrindinės sąlygos. Pirma, reikia mylėti ir būti mylimam. Antra, dažniausiai mūsų problemos yra mūsų pačių sugalvotos.

Kur patartum pakeliauti?

Ten, kur geri žmonės. O tai visada asocijuojasi su Rytais. Aš rekomenduočiau rinktis tokias valstybes, kurios nėra turistinės: Uzbekistanas, Kirgizija, Kazachstanas. Jos su savita kultūra, jos visiškai kitokios, todėl ir įdomios.

Ar turi tikrų draugų, į kuriuos pagalbos gali kreiptis kad ir vidurnaktį?

Tokių turiu ne vieną.

Kuri Klaipėdos vieta Tau jaukiausia?

Per Dramos teatro langą gerai matosi senasis elingas. Jis man tapo rimtu simboliu.

Ar Klaipėda savita?

Aš Klaipėdą išskiriu iš kitų miestų dėl specifinių žmonių, kurie čia gyvena.

Koks bus uostamiestis po 25 metų?

Klaipėda bus labai liberali. Klaipėda įgyvendins tai, ko negalės padaryti sostinė.

Apibūdink, kas yra gyvenimas?

Gyvenimas nėra lenktynės ir nereikia nuolat atsisukus žiūrėti, kiek mes pralenkėme žmonių. Kaip tik gyvenimas yra tuo ir gražus, kad nežinai, kas bus rytoj.

Kokios Tavo neigiamos savybės?

Rūkau. Patinka atsipalaiduoti su kolektyvu ir taurele rankoje. Kartais labai sunkiai priimu kitas nuomones, užsispiriu ir mane tampa sunku perkalbėti.

Ko palinkėtum skaitytojams?

Linkėčiau, kad grįžtų įprotis, ryte geriant kavą, pavartyti popierinį laikraštį. Tai yra ritualas, kurio internetas man nepakeitė ir nepakeis. Aš už popierinį seną laikraštį.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder