Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (pagal kitus duomenis - gimimo data 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigęs mokyklą įvairiuose valsčiuose dirbo raštininku. Nuo 1902 m. spausdino žinutes, eilėraščius, feljetonus lietuviškuose leidiniuose. 1910 m. išėjo pirmoji J.Čerkeso-Besparnio eilėraščių knyga „Birbynė“, 1911 m. - eilėraščių rinkinys „Vamzdys“. J.Čerkesas buvo vienas didžiausių spaudos propaguotojų Panevėžio krašte. Vedė Jadvygą Choleckaitę. Sūnus H.Čerkesas gimė 1912 m. gegužės 4 d. Ukmergėje. Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusiją, į Lietuvą grįžo 1918 m. J.Čerkesas aktyviai įsitraukė į Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą. 1918 m. lapkričio 28 d. Panevėžyje vykusiame parapijų komitetų atstovų suvažiavime išrinktas į Panevėžio apskrities komitetą, jam patikėtos vicepirmininko pareigos. 1919 m. balandžio 6 d. įsitraukė į Nepriklausomybės kovas, tarnavo iki 1920 m. balandžio 20 d. Buvo Lietuvos karaliaus Mindaugo 4-ojo pėstininkų pulko raštvedys. Kaip Nepriklausomybės kovų dalyvis vėliau buvo apdovanotas. 1920 m. šeimoje gimė sūnus Algirdas. Deja, jis gyveno tik 5 metus ir mirė 1925 m. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, J.Čerkesas 1926 m. pasistatė modernų raudonų plytų namą. „Pragiedruliais“ vadintoje sodyboje rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės. Ypač čia mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi artistė Unė Babickaitė. Prie namo stovėjo Jėzaus Kristaus skulptūra. Vėliau ji buvo paslėpta U.Babickaitės sodyboje Kupiškio rajone ir išliko iki šių dienų. Vertėsi privataus gynėjo advokato praktika, daug dėmesio skyrė sodininkystei. Parduodavo ūkyje išaugintų gėlių ir daržovių daigus. 1931 m. dalyvavo rinkimuose į miesto tarybą. J.Čerkesas savo advokatinėje praktikoje turėjo ir vieną garsią bylą. Jis gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską. Rašytojas gyveno Anykščiuose ir vertėsi vaistininko praktika. Reikėjo įdėti labai daug pastangų ginant žinomą rašytoją. Kiti vaistininkai visaip trukdė A.Vienuolio-Žukausko veiklai.
Šeimą labai garsino ir sūnus Henrikas. Mokydamasis Panevėžio valstybinėje gimnazijoje aktyviai dalyvavo skautų organizacijos veikloje. Gimnazijoje veikė Kęstučio skautų draugovė. 1924 m. rugsėjo 15 d. prie Kęstučio draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo B.Mikelevičius. Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Vandens skautai mokėsi plaukioti valtimis Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo plaukė valtimi Nevėžiu į Kauną. 1925 m. vasario 6 d. vandens skiltis tapo „Šarūno“ vandens skautų draugove. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove. Tarp jūros skautų ypač reiškėsi H.Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 m. „Šarūno“ draugovės pakartotas žygis valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1928 m. A.Jurgutis įkūrė antrą jūros skautų junginį Panevėžyje „Mindaugo“ laivą. Jo padėjėju buvo H.Čerkesas. 1930 m. H.Čerkesas užėmė pirmą vietą Lietuvoje spręsdamas galvosūkius laikraštyje „Skauto aidas“. Jam įteikta dovana - skautiška kuprinė. Jos vertė 45 litai. 1931 m. balandžio 23 d. H.Čerkesui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 m. paskautininkis H.Čerkesas su skiltininku Balsevičiumi nuo liepos 23 iki rugpjūčio 8 d. atliko kelionę luotu, plaustu ir valtimi iš Salų dvaro iki Klaipėdos. Iš viso nuplaukė 471 kilometrą. Tas žygis buvo įvertintas kaip geriausias žygis Lietuvoje. Už tuos pasiekimus jūros skautai gavo premiją - palapinę. Tuo metu H.Čerkesas jau priklausė Kauno skautų tuntui. 1931 m. jis baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. 1931 m. įstojo į Pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos karo mokyklą ir 1932 m. baigė 7-ąją kariūnų aspirantų laidą. Nuo 1932 m. mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universitete. Studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune taip pat buvo skautų draugovės draugininkas. 1935 m. sausį atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Tapo Alytaus tunto tuntininku. Jis buvo didžiausias skautų judėjimo propaguotojas Alytaus krašte. 1935 m. sausį susirgo ir mirė sausio 18 d. Iškilmingai palaidotas Panevėžio miesto kapinėse. Jo netektis buvo didelis smūgis šeimai.
Dar labiau gyvenimą sujaukė sovietinė okupacija. Prasidėjo areštai, trėmimai. J.Čerkesui pavyko išvengti arešto. Deja, ir jų šeimai teko nukentėti. Prasidėjo pokarinė namų nacionalizacija. J.Čerkeso šeimos namas buvo nacionalizuotas 1949 m. Tai buvo didžiulis smūgis. Labai daug buvo įdėta pastangų kuriant pavyzdinį ūkį. Jis greitai ir mirė iš sielvarto. J.Čerkesienė mirė 1959 m. Abu palaidoti senosiose Panevėžio kapinėse.
Elena Markuckytė,
Donatas Pilkauskas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą