Sostinės šurmulį pakeitė jūros bangos

Sostinės šurmulį pakeitė jūros bangos

Palikęs Vilniaus miestą užnugaryje Matas Kinderis jau trečius metus gyvena Juodkrantėje ir gyvenimo be vandens neįsivaizduoja. Su buriavimu Matas susipažino vaikystėje ir nors susižavėjimas sportu atsirado ne iš karto, dabar didmiesčio gatves pakeitė jūros bangos ir buriavimas tapo ne tik hobiu, bet ir gyvenimo būdu.

Kaip gimė meilė tokiai specifinei sporto šakai?

Pasirinkti šį sportą paskatino tai, kad kelios kartos mano šeimoje užsiiminėjo buriavimu. Mano senelis, amžiną atilsį, buvo buriuotojas. Buriavo su nuostabiu laivu, kuris iki dabar plaukioja, "Esmeralda" pavadinimu, iki šiol jaučiu nostalgiją pamatęs šį laivą. Šiuo metu jis stovi Trakų jachtklube, kur aš ir pradėjau savo visą šitą nesąmonę, pavadinkim taip.

Iš pradžių susidomėjimas šiuo sportu nebuvo itin didelis - buvo šalta, šlapia, ant tavęs rėkia treneriai. Įsodino į nedidelį "Optimist" klasės laivą, nuo kurio buriuoti pradeda daugelis, ir paplaukiojęs 2-3 metus sėkmingai išėjau.

Bet vėliau gyvenimas mane suvedė su kreiseriniu buriavimu. Tada supratau, kad ten jau galima buriuoti - jau ir vietos yra, ir patogu, ir komanda parėkia, ir tu gali parėkti. Taip ir atradau savo nišą, būtent kreiseriniame buriavime, ir jau užsiiminėju juo beveik septynerius metus.

Buvai visai jaunas, kaip atrodė pirmi pasiplaukiojimai, gal yra tekę pakliūti į nepalankią situaciją?

Buvo visokių situacijų, yra tekę beveik paskandinti laivą. Buvo atšokusi vairo plunksna ir aš likau be vairo, supanikavau, prisėmiau į laivelį vandens ir jis pradėjo grimzti. Gerai, kad buvo vyresnių buriuotojų šone, jie atplaukė ir mes laivelį iškėlėme.

Kiek pergalių guli tavo kišenėje?

Net nepasakysiu iš tikrųjų. Mane pasisodino į laivą kaip mokinį, tad visos pastangos pradeda atsipirkti tik dabar. O kaip komandos narys, tai nemažai pergalių turiu, tikslaus skaičiaus nepasakysiu.

Šiuo metu klasė, kurioje aš buriuoju, tapusi ženkliai konkurencingesnė - atsirado ir aukštesnės klasės laivų, visi tobulėja ir tai įneša daugiau šarmo. Medalių dabar sumažėjo, bet užtat patirtis ženkliai geresnė.

Gal yra varžybos, kurios įsiminė labiausiai?

Kai atiduodi visą save, kiekvienas užlipimas ant pakylos yra įsimintinas. Bet turiu nemalonių prisiminimų: prieš du metus vyko varžybos, kur žuvo trys žmonės, teko gelbėti dalyvius su sraigtasparniais, ir laivų stiebai lūžo, plyšo burės.

Tai buvo viena iš tų akimirkų kai nėra gėda prisipažinti, kad ir aš labai bijojau. Labai gaila iš tiesų, jos buvo paskutinės jūrinės sezono varžybos.

ATEITIS. "Lietuvos buriavimo ateitį aš matau be proto šviesią. Kyla ir lygis, ir bendruomenė tampa artimesnė", - sako jaunasis buriuotojas.

"Sailing pictures of Lithuania" nuotr.

Su kokiais sunkumais susiduri būdamas laive?

Jūrlige. Nuostabus dalykas, tiesiog žavingas.

Aš turiu jūrligę, pakankamai nemažą, bet aš matau ją kaip dalį žavesio, kad kartais tiesiog tenka perlipt save.

Žinoma, yra psichologinis faktorius - esu matęs, kaip jūrligė palaužia net ir pačius stipriausius vyrus.

Manau, daugeliui gali atrodyti, kad buriavimas yra daug lėšų reikalaujantis sportas, ar tikrai taip yra?

Aš negaliu su tuo visiškai sutikti. Jeigu mes kalbame apie sportinį buriavimą, tada investicijų reikia: pradedant nuo aprangos ir burių iki nesibaigiančios laivo priežiūros, kuri turi būti daug atsakingesnė.

Sportinis buriavimas - tai ne tik hobis, tai priklausomybė.

O buriavimas, kaip hobis, gali atimti daugiau laiko, nei pinigų. Laivų rinka yra pakankamai plati ir rasti laivelį, kuris pilnai patenkintų šeimos poreikius, nėra sunku.

Kaip manai, kokia ateitis laukia buriavimo Lietuvoje?

Lietuvos buriavimo ateitį aš matau be proto šviesią. Kyla ir lygis, ir bendruomenė tampa artimesnė. Pagaliau mus rimtai priima ir pasaulinėje buriavimo rinkoje - tarptautinių regatų sąrašuose būna po kelis laivus iš Lietuvos, kas yra pakankamai nemažai.

O kaip atrodo tavo ateitis buriavime?

Mano svajonė kaip ir visų - įsigyti laivą, surinkti savo įgulą ir varžytis tose pačiose regatose ir parodyti savo galimybes visam pasauliui.

Kokį patarimą duotum jauniesiems buriuotojams?

Naujam žmogui gali būti sunku, bet jei žaviesi, jei norisi pabandyti, galimybių atsiras.

Patarimas būtų nebijoti - nebijoti prieiti, nebijoti pasakyti, kad aš norėčiau pabandyti, nebijoti pasvajoti ir apie savo laivą, nebijoti ir padirbt prie laivų, paskęsti dažuose ir dulkėse.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder