Savo pasaulį palangiškis kuria ne treninginiams

Savo pasaulį palangiškis kuria ne treninginiams

"Savo treningus prašome palikti čia" - tokį užrašą ir dėžutę prie sienos pritvirtino "76 Vytauto St." baro Šiauliuose bendraturtis Tomas Kovelinas. Kurti verslą palangiškis atvyko po emigracijos Airijoje ir Anglijoje. "Žinote, ką supratau? Lokacija man nebeturi reikšmės! Aš gyvenu savo sukurtame pasaulėlyje. Jis yra baras, šeima. Čia tiek yra darbo, kad nėra kada svarstyti", - sako originalių idėjų nestokojantis Tomas.

Patirties parsivežė iš užsienio

T. Kovelinas pasitinka prie dokumentais nukloto stalo - nuo sąskaitų niekur nepabėgsi. Už akimirkos jau sukasi prie baro, darydamas kokteilį. Minutė kita - ir jau kalbina atėjusius pietauti klientus.

"Mano profesija - renginių organizatorius. Renginiai, baras, restoranas, biznis - man visą laiką tai buvo miela. Ieškojau skelbimų dėl patalpų nuomos. Taip iškrito Šiaulių variantas. Neplanavau važiuoti konkrečiai į Šiaulius", - sako Tomas.

Dabar vyras su šeima gyvena Lietuvoje, nors visai neseniai buvo emigrantas Airijoje, Anglijoje.

Kadangi į užsienį nepavyko prisikviesti šeimos - vaikas eina į darželį, žmona kuria savo karjerą - atvažiavo čia. "Neturėjau teisės to iš jų atimti, prisitaikiau prie situacijos", - paaiškina.

Iš Palangos kilęs, Vilniuje viešbučių ir turizmo studijas baigęs T. Kovelinas emigravo dėl savirealizacijos. Lietuvoje konkuruoti organizuojant renginius buvo per sunku. Norėjo būti ir gidu, netapo. Nenusiminė, drąsino jaunystės entuziazmas.

"Visiems rekomenduoju išvažiuoti! Emigracija praplečia akiratį, sutinki daug įvairių žmonių, skirtingų kultūrų. Pamatai: opa, gali būti ir taip! Įgyji praktikos, patirties. O dar dydžiai!" - sako ilgą laiką Dubline gyvenęs Tomas.

Šešerius metus jis turėjo renginių kompaniją, organizavo garsių atlikėjų koncertus lietuviams. Buvo laikas, kai labai norėjo jūros ir saulės: tam tiko Tenerifė.

Su bičiuliu Ramūnu prieš porą metų atidarė barą Anglijoje.

"Ten - kita kultūra, pas britus yra kraujyje ateiti po darbo į barą išgerti alaus. Tas baras ėjo iš rankų į rankas, savininkai keitėsi, o klientai - ne.

Sutikau britą, kuris 40 metų eina į tą patį barą, sėdi toje pačioje vietoje tą pačią valandą ir išgeria tiek pat alaus. Aplinka jiems - visiškai tas pats. Bandėme pasiūlyti maisto.

Nereikia! Tik alaus, ir gerai įpilto, turi būti pinta, 8 milimetrai putos. Ir jie mato iš akies! Ir turi teisę grąžinti!"

Kai Tomas išvyko kurti bendrą verslą į Lietuvą, bičiulis liko prižiūrėti barą Anglijoje.

Originalus interjeras

Išsinuomojus patalpas, teko gerokai pasukti galvą, ką su jomis daryti. Atėjo mintis, kad viena pusė turi būti laundžas su skirtingais antikvariniais baldais.

Nuo birželio Tomas užsidarė pastate ir viską kūrė, darė pats. "Kažko nemokėjau, kažko išmokau. Nustebau, kad galiu!" Juokiasi prisiminęs, jog tik ištapetavęs pusę sienos gėlėtais tapetais suprato, kad rožės - aukštyn kojom!

Langai buvo užkalti - įleido šviesos. Dabar nuo langų žvelgia Džonis Depas, Alas Pačino, Robertas De Niro.

Pradėjęs rinkti sendaikčius, apvažiavo visą Lietuvą. Sendaikčių turguose domėjosi, klausinėjo daiktų istorijų. Todėl dabar papasakoti gali daug.

Ant sienos pakabintus keturis arkliukus pirko iš žmogaus, kuris juos rinko 3-4 metus. Žinojo istoriją, kad arkliukai turi būti kartu. Kai galiausiai surinko, labai nenorėjo jų parduoti. O Tomui jie taip patiko! Įsigijo visus keturis.

Iš sendaikčių atkeliavo ir ant sienų kabančios lėkštutės, paveikslai, paveiksliukai.

Trūko kažko moteriško, seksualaus, žavaus. Galvosūkis išsisprendė prekybos centre, kai eidamas pro kojinų parduotuvę Tomas akies krašteliu užkliuvo už vitrinos su daugybe kojų. Iškart pamatė viziją.

"Man reikia ne kojinių, o kojų!" Pardavėja nustebo: "Kaip aš jas į kasą įmušiu?!"

Tomas rado išeitį: susitiko su parduotuvės savininkais, pakvietė pietauti, paaiškino savo idėją ir įsigijo kojų.

Kojos, apautos raudonais bateliais ir basos, išsirikiavo palubėje. Savininkas neprieštaravo, kai viena kompanija šoko iš savo batų ir įsispyrė į nuautus aukštakulnius.

Interjeras, apžvelgęs salę konstatuoja Tomas, kaip gyvas organizmas, jo kūryba niekada nesibaigs.

Be treningų

"Kiekviename versle, norint rezultato, reikia spausti maksimumą iš kiekvienos dienos. Jei pasiūlai žmogui daugiau nei tik pavalgyti, jis ir ateina", - įsitikinęs T. Kovelinas.

Nuo pat pradžios savininkų vizija ir koncepcija buvo aiški: angliškas, airiškas pub'as. Geras maistas, alus ir miela vieta bendrauti.

Kad taip būtų, sudėliojo programą: pasirūpino, jog veiklos netrūktų. Pirmadienis - laisvadienis. Antradienis - "Protų mūšis", trečiadienis skirtas studentams, ketvirtadienis - scena grojantiems, dainuojantiems, penktadienis - komikų vakaras, šeštadienis - gyva muzika, bliuzas, džiazas, sekmadienis - vėlyvieji pusryčiai.

Meniu nuo A iki Ž sukūrė vienas iš partnerių, draugų - garsus virtuvės šefas Montvydas Kazlauskas.

Bare nėra šaldytos produkcijos. Kasdien gamina dienos pietus, siūlo vis kažką originalaus, pavyzdžiui, vištienos sparnelius, marinuotus tekiloje, patiekiamus su lęšių koše, maltus jautienos rostbifus su bulvių koše ar silkę su kepta duona ir baravykais, patiekiamą su bulve.

"Ateina lietuviai ir sako: keptos duonos, žirnių. O pas mus to nėra, pasakoju apie analogus, pavyzdžiui, lęšius su spirgučiais. Keptos duonos pas mus nebus", - pirminiam sumanymui ištikimas Tomas.

Baras laikosi vienos griežtos taisyklės: neįleidžia su treningais. Nesvarbu, sportininkas, po treniruotės ar šiaip vietinis gezas.

Lauke prie sienos prisuko dėžutę su užrašu: "Savo treningus palikite čia."

Budulių, sako Tomas, yra kiekviename mieste, ir Anglijoje ar Airijoje.

Su norinčiais patekti į barą treninguočiais pasikalba. Įsitikino: jei įtikinamai paaiškini, žmogus nueina namo ir persirengia.

Tikisi plėstis

T. Kovelinas mėgsta bičiuliautis. Grįžęs į Lietuvą, užėjo į kavines, prisistatė. Verslininkai jam - ne konkurentai, o bičiuliai. Taip į barą atkeliavo daiktų iš populiarių, bet šiemet užsidariusių kavinių.

Ar neišgąsdino išgirstos istorijos, kad verslo Lietuvoje nepavyko išlaikyti?

"Kiekviena vieta turi savo niuansų, nė vienas iš jų nenorėjo užsidaryti, visi norėjo klestėti. Kas atsitiko, kas pakišo koją? Versle būtina skaičiuoti. Viena iš priežasčių - neadekvačiai pakelta nuoma. Lietuvoje vystyti verslą nėra lengva. Biurokratija, buhalterija, įstatymai - čia sunkiau."

Tomas dirba be laisvadienių. Atėjęs į salę neprisistato, jog vadovauja barui. Prieina prie klientų, pasisveikina, kalbina, pasakoja: "Man patinka išbėgti į aikštelę ir kiekvieną pakalbinti. Į viską turi pozityviai žiūrėti. Kitaip niekur nenueisi."

Didžiausias noras dabar - plėstis. Siekis - įkurti tinklą. Tiki: nebūtina važiuoti į didmiesčius, galima verslą plėsti ir mažesniuose miestuose. Planas - vasaros terasa kiemelyje.

"Žinote, ką supratau? Lokacija man nebeturi reikšmės! Nesureikšminu ir to, Šiauliai, Prienai ar Šilutė. Negalvoju apie tai, ar norėčiau didmiesčio, Vilniaus ar Kauno, ne, man tas pats. Aš gyvenu savo sukurtame pasaulėlyje. Jis yra baras, šeima. Čia tiek yra darbo, kad nėra kada svarstyti", - sako T. Kovelinas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder