2017 m. liepos 24 d. 05:46 val., pirmadienis

ve.lt  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Savanoriai broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos

2015-01-25, 09:29

Respublika.lt

Savanoriai broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos nuotrauka, foto

Savanoris Kazimieras Taruška. 1921 m.

© Viliaus Kavaliausko asmeninio albumo nuotr.

Panevėžio kraštas garsus savanoriais. 1918 metais vasario 16 dieną atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę reikėjo ginti ginklu. 1919 metų pradžioje vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovas su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžyje juos organizavo karininkas Jonas Variakojis.

Tarp garsiausių Panevėžio krašto savanorių išsiskyrė broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos. Du broliai savanoriai Ignas ir Kazys Taruškos buvo įvertinti trimis Vyčio Kryžiais, buvo tarp pirmųjų, gavusių Vyčio Kryžius už narsumą. Taip įvertinti jų nuopelnai Nepriklausomybės kovose. Dabartiniu metu yra pasiūlymų jų vardu gimtinėje pavadinti gatvę. Jų gimtinę puošia jų giminaičio sukurtas ąžuolinis kryžius.

Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Ignas Taruška gimė 1888 metų spalio 1 dieną Panevėžio apskrities Velžio valsčiaus Stetiškių kaime. Dabar tai pats Panevėžio priemiestis. Motina Ona Ilginytė. Vaikystė prabėgo Stetiškių kaime. 1914 metų liepą Ignas buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Dalyvavo karo veiksmuose. Karinę tarnybą baigė turėdamas jefreitoriaus laipsnį. Iš carinės Rusijos kariuomenės į Lietuvą grįžo 1918 metų birželį. 1919 metų sausio 10 dieną savanoriu stojo į Panevėžio srities apsaugos būrį.

Pirmuosius savanorius organizavo Jonas Variakojis. 1919 metų vasario 1 dieną I.Taruška pateko į Raudonosios armijos nelaisvę, bet neilgai ten išbuvo ir vasario mėnesį grįžo iš nelaisvės ir paskirtas į raitųjų žvalgų komandą. 1919 metų rugsėjo mėnesį už kovose su Raudonąja armija parodytą narsą apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“ Nr.6. Karinę tarnybą baigė 1920 metų sausio 13 dieną 4-ajame pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko žvalgų komandoje viršilos laipsniu.

Po nepriklausomybės kovų gyveno ramesnį gyvenimą. 1926 metais birželio 26 dieną vedė Alfonsą Pavilonytę. Sutuoktuvės vyko Naujamiesčio bažnyčioje. Šeimoje užaugo 4 vaikai: sūnus Ignas (1928, gyvena Stetiškėse, Panevėžio rajone), dukros Irena Kalinauskienė (1929-2002), Leonora Šukienė (1931), Gražina Abromaitienė (1936-2001).

I.Taruška mirė 1973 metų balandžio 19 dieną. Palaidotas Panevėžyje, Katedros kapinėse Ramygalos gatvėje. Stetiškėse ligi šiol gyvena Ignas Taruška, kuris tėvo atminimui pasodino 10 hektarų ąžuolyną.

Dviejų Vyčio Kryžių kavalierius Kazimieras Taruška gimė 1899 metų liepos 28 dieną Panevėžio apskrities Velžio valsčiaus Stetiškių kaime. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Baigė šios gimnazijos 6 klases.

1919 metais sausio pradžioje vokiečiams iš Panevėžio pasitraukus, Raudonajai armijai artinantis, Kazys 1919 metų sausio 6 dieną įstojo savanoriu į Panevėžio srities apsaugos būrį. Buvo vienas pirmųjų Panevėžio srities apsaugos būrio savanorių. Gimnazijos baigti nebeliko laiko.

Į nepriklausomybės kovas įsitraukė ir daugiau Panevėžio gimnazistų. Panevėžio srities apsaugos būryje kovojo su Raudonąja armija ties Kėdainiais, Šėta. Tuo metu Panevėžio srities apsaugos būrys bazavosi Kėdainių apskrityje. Buvo sujungtos Kėdainių ir Panevėžio savanorių pajėgos.

Panevėžyje įsitvirtino Raudonoji armija ir savanoriams prisiėjo palikti Panevėžio miestą. Tuo metu jėgos dar nebuvo lygios. Tai buvo pirmosios naujai susikūrusio Panevėžio srities apsaugos būrio ir Kėdainių savanorių kautynės.

Kaip sumaniam ir narsiam kariui Kazimierui buvo pasiūlyta mokytis Kauno karo mokykloje. 1919 metų kovo 25 dieną įstojo į Kauno karo mokyklą ir liepos 6 dieną baigė pirmąją laidą. Jam suteiktas karininko karužos laipsnis. Mokslo metai nebuvo ilgi, nes reikėjo stoti ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės. Baigęs Karo mokyklą tęsė kovą su Raudonąja armija. Buvo kulkosvaidininku.

Pirmoji karininkų laida ypač pasižymėjo nepriklausomybės kovose. Daug jų buvo apdovanota Vyties kryžiais. 1919 metų rugsėjo mėnesį už drąsą ir ryžtą kautynėse su Raudonąja armija apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“ Nr.3. 1919 metų gruodžio 12 dieną paskirtas pirmos kulkosvaidžių kuopos vadu. 1921 metų liepos mėnesį gavo vyresniojo leitenanto laipsnį.

K.Taruška dalyvavo kovose su Raudonąja armija nuo 1919 metų pradžios iki spalio pabaigos. Vėliau dalyvavo karo veiksmuose prieš bermontininkus. Su bermontininkais kariavo nuo 1919 metų spalio 16 iki 1920 metų sausio pradžios. Išvijus bermontininkus iš Lietuvos teritorijos kovas tęsė lenkų fronte. Su lenkais dalyvavo kovose nuo 1920 metų sausio pradžios iki balandžio 24 dienos. Vėliau vėl dalyvavo kovose su lenkais. 1922 metais pasiųstas į Aukštųjų karininkų kursus. 1922 metais spalio 13 dieną grįžo iš kursų. K.Taruška (Žalčio slapyvardžiu) 1922 metų pabaigoje 4-ojo pulko vadovybės buvo pasiųstas vadovauti Neutraliojoje zonoje veikusiems partizanams.

Istorijoje išlikęs ypač įsimintinas K.Taruškos 1923 metų iš sausio 4-osios į 5-ąją įvykdytas lenkų ulonų ir jų štabo užpuolimas Vilniaus krašte Avižonių kaime. Jis vadovavo ir lenkų puolimo prieš Širvintų miestelį atrėmimui 1923 metų sausio mėnesį. 1923 metų balandžio mėnesį už narsą kovojant su lenkų partizanais Neutraliojoje zonoje apdovanotas 2-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi.

Savo brolį jis aplenkė gaudamas antrąjį Vyčio Kryžių. Bet nelengvas buvo kario gyvenimas. Kazimieras žuvo gana mįslingomis aplinkybėmis 1923 m. gegužės 6 d. Širvintose. Broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos buvo vieni garsiausių Lietuvos savanorių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Kalbiname kultūrologą, poetą, žmogų, neabejingą Lietuvai ir jos likimui - Vytautą Rubavičių....

Lietuvių tauta nebenori savo valstybės? nuotrauka, foto

Lietuvos teatro, televizijos ir kino aktorės, kamerinių spektaklių kūrėjos, renginių režisierės ir...

Klaipėdietei - dėmesys iš Kauno nuotrauka, foto

Rietaviškė Simona Budreckaitė, įveikusi ne vieną atranką ir užnugaryje palikusi kelis šimtus...

„Kiekvieną rytą save įtikinėju, jog tai – ne sapnas“ nuotrauka, foto

Liepos 13-ąją gimtadienį atšventė Klaipėdos sporto muziejaus vadovas Algirdas Vaicekauskas. Šia proga...

Algirdas Vaicekauskas: Už pinigus neįsigysi to, kas būtina sielai nuotrauka, foto

Liepos 24-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Šiandien minima tarptautinė ledų diena! nuotrauka, foto

Įvairybės, Reikėtų sutikti, kad šaltas saldžių ledų rutuliukas ne tik atgaivins karštą dieną,...

Palangoje kainos didelės atrodo net užsieniečiams nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Savaitgalio vakarais Palanga pilna poilsiautojų. Norėdamas prisėsti lauko kavinėje būsi priverstas gerai...

Ką reiškia turėti tris vaikus? nuotrauka, foto

Psichologija, Manęs vis klausinėja, ką tai reiškia – auginti tris vaikus? Šis klausimas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 11 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 12 val.

Psichologija, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...