Robertas Gabrys: "Fotografija - visada "ant bangos"

Robertas Gabrys: "Fotografija - visada "ant bangos"

Fotomenininkas Robertas Gabrys Klaipėdos fotografijos galerijoje pristatė savo darbų parodą, kurią pavadino paprastai ir aiškiai - "Klaipėda". Nespalvotose nuotraukose - daug senamiesčio vietų, kuriose vos vienas kitas praeivis. Pasirodo, tai visai ne autoriaus sumanymas. Sulaukti miestiečių geram kadrui buvo itin sudėtingas uždavinys.

Vis dėlto, anot menininko, Klaipėda yra labai fotogeniška, kadangi čia teka upė, turime ypatingą senamiestį ir kasdienius oro pokyčius, kurie fotografui, skirtingai nei paprastiems miestiečiams, yra tikras džiaugsmas akims.

Kaip gimė fotografijų paroda "Klaipėda"? Kokiu tikslu ir kiek laiko jai ruošėtės?

Klaipėdos senamiestis - ypatingas. Jis toks mažas ir kartu didingas, mylimas ir nesuvaldomas, toks padūkęs ir artimas. Kai pavyko apsigyventi senamiestyje, atsirado galimybė jį dažniau fotografuoti, džiaugtis kiekvieno ryto šviesa ar rūku. Taigi išaugo noras parodyti savo nuotraukas žmonėms, padovanoti jiems Klaipėdos senamiesčio istoriją, sudėti jas į knygą… Deja, trūksta lėšų fotografijų albumui išleisti, todėl sugalvojau surengti parodą.

Žvejų krantinė. 2017 m.

Jūsų darbuose beveik nematyti žmonių. Ar tai atsitiktinumas, ar fotografuodamas vengėte jų tyčia?

Fotografuojant žmonių labai trūko. Dairydavausi jų, tekdavo ilgai laukti, tačiau kartais žmonių taip ir nesulaukdavau, arba pasirodydavo, bet ne ten, kur reikėjo.

Ieškojau vietų, kaip įdomiau parodyti mūsų senamiesčio architektūrą, laukiau tinkamiausio laiko. Taigi eidavau kelis kartus fotografuoti tą pačią vietą - kad sulaukčiau įdomesnio apšvietimo, kad neblaškytų dėmesio automobiliai…

Kokiu metų laiku darytos nuotraukos? Ar ta nuotraukose jaučiama ramybė atspindi miesto dvasią?

Fotografavau dažniausiai pavasarį ir rudenį, rytais arba vakarop. Metų laikas mano fotografijose sunkiai nuspėjamas, nes yra ir vasaros, ir žiemos.

Senamiesčio dvasia yra tokia, kokia yra. Jeigu pajautėte ramybę, vadinasi, toks ir yra miesto veidas.

Žvejys. 2017 m. Roberto GABRIO nuotr.

Kurios jums senamiesčio vietos mieliausios? Galbūt turite tradiciją tomis gatvelėmis pasivaikščioti?

Kai gyvenau senamiestyje, beveik kiekvieną rytą ir vakarą įveikdavau savąjį, net keletą kilometrų siekiantį maršrutą. Mano tradicinis kelias Klaipėdoje - palei upę link marių ir per senamiestį iki Baltikalnio gatvės.

Esate kilęs iš Kauno. Ar tai, jog jūsų gimtasis miestas dabar taip auga, tvarkosi, nesukelia jums nostalgijos? Kaip palygintumėte abudu miestus?

Nostalgiją sukelia draugai ir įvykiai. Mano Kaunas vaikystėje buvo Šančiai šalia Nemuno. Klaipėdoje paauglystė tekėjo Melnragėje ir Giruliuose - viskas šalia vandens, gamtoje.

Turbūt lankydamasis kituose miestuose taip pat neatsispiriate pagundai išsitraukti fotoaparatą. Koks, jūsų akimis, fotogeniškiausias miestas? Ar Klaipėda yra fotogeniška?

Dabar fotoaparatas beveik visada su manimi, nes pagunda "išsitraukti fotoaparatą" niekur nedingsta. Jeigu ieškočiau fotogeniškiausio miesto, rinkčiausi Europos miestus. Klaipėda yra fotogeniška, nes gyvename prie upės, turime ypatingą senamiestį ir kasdienius oro pokyčius.

Ar jums pavyksta pragyventi tik iš fotografijos? Ką fotografuojate už pinigus?

Fotografuoju pagal užsakovo pageidavimus. Tačiau to, kas man amoralu, nefotografuoju. Šiuo metu "gyvenu" iš fotografijos.

Burlaivių regata. 2012 m.

Kuo, be fotografijos, užsiimate? Kokių turite pomėgių?

Tyrinėju save ir aplinką, mėgstu vaikščioti ir stebėti. Labai norėčiau vėl žaisti badmintoną.

Ar uostamiestyje į fotomenininkų gretas skverbiasi jauni talentai? Ar fotografija šiuo metu apskritai "ant bangos"? Juk dabar tereikia kokybiško išmaniojo telefono...

Kiekvienais metais pristatoma Klaipėdos jaunųjų fotografų paroda, rengiamos parodos ir konkursai. Fotografija visada yra "ant bangos", na, o dabartinė technika palengvina tikslą išreikšti save. Vis dėlto atsiranda tokių entuziastų, kurie, vietoje modernios technikos, grįžta prie senųjų fotografijos technologijų.

Kokios fotografijos ar apskritai meno nesuprantate? O kas žavi, stebina?

Viskas gyvenime yra įdomu. Neįdomu būna tik tada, kai nesuprantu kūrinio, nesigilinu ar tiesiog tingiu. Nepatinka smurto ir nuolat pasikartojančios negatyvios temos. Žavi paprasti dalykai, gera nuotaika ir draugiškumas.

Ar fotografų bendruomenė Klaipėdoje stipri?

Yra fotomenininkų sąjunga, fotografų klubai, būreliai. Visus jungia siekis ieškoti, atrasti. Vienos bendruomenės plečiasi, kitos miršta. Vis dėlto, man atrodo, šiandien žmonės linkę į individualizmą.

Turgaus aikštė. 2017 m.

Daug metų dirbote dokumentinių filmų studijoje, Rusijoje. Ar meilė kinui vis dar gyva?

Mano meilė kinui amžina. Na, o praėjęs laikmetis, kai buvau kupinas energijos, kuri liejasi per kraštus, nepakartojamas. Tačiau didelės nostalgijos nejaučiu, nes gyvenu čia ir dabar.

Koks yra jūsų, kaip fotografo ir asmenybės, skiriamasis bruožas?

O kaip atrodo iš šalies? Geriau pacituosiu menotyrininkę: "Roberto darbai - tai tylos ir pauzės estetika, bendravimas su žiūrovu, dažniau lydimas vidinio balso nei aiškaus žodžio."

Jeigu turėtumėte galimybę, kokį žmogų ar vietą norėtumėte įamžinti?

Man labai įdomi gatvės fotografija, o ten - žmonės, šviesa, vieta ir vyksmas. Tą būseną aš noriu įamžinti. Konkrečių žmonių ir geografinės vietos neieškojau. Dabar nuotraukose kalba Klaipėda.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder