R.Meilutytė - mergaitė, mėgusi pasakas ir plaukimą

R.Meilutytė - mergaitė, mėgusi pasakas ir plaukimą

Retas tikėjosi, kad R.Meilutytė stovės ant aukščiausios apdovanojimų pakylos. Prieš tai dar spėjusi pagerinti Europos rekordą. Pirmasis R.Meilutytės treneris Šilainių plaukimo mokykloje dirbantis Giedrius Martinionis, treniravęs Rūtą nuo 7 iki 13 metų, neslėpė džiaugsmo dėl savo auklėtinės sėkmės:

- Apie Rūtą - kuo šilčiausi prisiminimai. Tokios mergaitės dar nebuvau sutikęs. Esu šokiruotas. Pats netikiu, nes galvoju ne tik apie medalį, bet ir apie Rūtos pasiektą rezultatą. Tik mane, ilgametį jos trenerį, truputį žeidžia kalbos, kad Rūtą išugdė britas treneris. Jis pradirbo su Rūta tik dvejus metus. Nesiginčiju, anglo indėlis neabejotinas, tačiau Rūta, dar gyvendama Lietuvoje ir būdama tik 13 metų, jau buvo tapusi tarptautine plaukimo meistre. Tai mes, lietuviai, tokioje baloje išugdėme stebuklą. Kaip juokauja mano kolegos, tegul tie anglų „šustriakai“ atvažiuoja į Šilainių baseiną ir čia pabando išugdyti plaukimo žvaigždes.

- O kokia Rūta buvo vaikystėje, kai lydima močiutės Aldonos Meilutienės pirmą kartą atėjo į Šilainių baseiną?

- Man ji buvo kaip vaikas, - gūžtelėjo pečiais G.Martinionis, - mergaičių, palyginti su berniukais, plaukia labai nedaug. Potencialias plaukikes vaikystėje nelengva atskirti. Mergaitės būna kelių tipų. Vienos atletės, kitos - vidutinio kūno sudėjimo, o trečios - lieknos manekenės. Nežinai, kaip vaikas augs. Atrodys perspektyvi plaukikė, bet perspektyva ateityje gali išgaruoti. Rūta nuo pat pradžios vizualiai tiko būti plaukike. Atrodė atletiška. Buvo potenciali čempionė. Pati labai norėjo plaukti, o ir aš labai norėjau, kad ji nepabėgtų iš baseino, nedingtų. Turėjau Rūtos tėvui įrodyti, kad mergaitė - ne krepšininkė, o perspektyvi plaukikė. Aišku, nežinia, kaip būtų buvę, jei Rūta būtų likusi Lietuvoje. Gal dabar nebūtų olimpinio aukso. Kita vertus, mūsų sportininkai taip pat treniruojasi olimpinėse bazėse. Rūta Anglijoje taip pat treniravosi 25 m ilgio baseine. Gal tik gražesniame, naujesniame. Bet ne nuo baseino spalvos, grožio priklauso sėkmė. Svarbu, kaip komandos draugai, kaip treneris į tave žiūri. Nes treneris yra kaip antras tėvas. O Rūta buvo labai draugiška, miela, ekstravertė mergaitė. Gal tik kai kurios plaukikės kartais pyktelėdavo, kad jai skiriu didesnį dėmesį nei joms. Žinote, apie moterišką pavydą galima rašyti disertacijas. Nežinau, ar nuo saulės, ar nuo mėnulio fazių tai priklauso. Tai normalu. Bet su Rūta neturėjau jokių problemų. Vienoms sportininkėms reikia įsakinėti, o ji augo su močiute, buvo ne pagal amžių subrendusi. Turėjo daug klausimų - kodėl taip reikia treniruotis, ką koks pratimas reiškia. Labai protinga mergina. Kabinosi į plaukimą ir kojomis, ir rankomis.

- O ar pastebėjo G.Martinionis prieš „auksinį“ olimpinį startą kokį nors savo auklėtinės akivaizdų jaudinimąsi?

- Rūta - labai tvirtas žmogus, ji nesiblaško. Ji, atleiskite už palyginimą, tarsi kovinis šuo. Išgirsta „fas!“ ir vykdo. Pasilenkė - ir girdi tik starto signalą. Abejoju, ar girdėjo, kai tribūnos rėkė jos ir Lietuvos vardus. Mačiau, kaip atėjo prie baseino šaltu, lediniu veidu ir jai buvo tas pats, ar kas juokiasi, ar šaiposi. Aišku, mačiau, kaip ji prieš startą alsavo, pūtė orą, raminosi. Bet nugalėjo. Ir save, ir varžoves. Manau, ir 7 metai treniruočių Šilainių baseine prie Rūtos savitvardos prisidėjo. Lietuva savo istorijoje turėjo tik 10 plaukikų - tarptautinės klasės meistrų. O Rūta tapo tarptautinės klasės meistre būdama vos 13-os. Atsimenu, kaip būdama 13 metų pirmą kartą uždirbo 1000 litų.

- Meistre būti puiku, bet Rūta, kol treniravosi Lietuvoje, dar buvo visiškas vaikas.

- Taip (juokiasi), - net pasakas tekdavo jai sekti. Atsimenu, kai Rūtai dar buvo tik 10 metų, stovyklavome pajūryje, vaikų poilsio stovykloje „Žuvėdra“. Gyvenome tokiuose mažuose namukuose. Vakare Rūta pasiskundė, kad niekaip negali užmigti, ir paprašė - treneri, pasekite pasaką. Kitos mergaitės pradėjo juoktis, o Rūta sako, tylėkite, aš rimtai prašau. Na, ir teko man sekti pasakas. Kokias? Pats sugalvojau, sukūriau. Atsimenu, kad kažką sekiau apie princus ir princeses. Man ir dabar svarbiausia, kad Rūtos emocijos būtų geros, o aš ką? Pastovėsiu šone. Išvažiavo - tai išvažiavo. Tačiau nemanau, kad jos dabartinis treneris yra kažkoks plaukimo guru. R.Meilutytę išugdė Lietuva. Be to, reikia padėkoti jos močiutei, kad atvedė savo anūkėlę į baseiną.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder