Reifas Fainsas: "Aš neprijaukintas"

Reifas Fainsas: "Aš neprijaukintas"

Jis svajojo tapti dailininku, tačiau gyvenimas sutvarkė kitaip. "Šindlerio sąrašas", "Anglas ligonis", "Haris Poteris" - tai tik keletas iš filmų, atnešusių aktoriui sėkmę ir šlovę. Nepaisant populiarumo, pats aktorius teigia, jog kino industrija jį piktina, o šlovė verčia jaustis nepatogiai. "Jei man prie smilkinio kas nors pridėtų pistoletą ir lieptų rinktis tarp teatro ir kino, rinkčiausi teatrą", - sako jis.

Gruodžio 22 d. britų aktorius Reifas Fainsas (Ralph Fiennes) švęs 52-ąjį gimtadienį.

Faktai

Reifas Natanielis Tvislotas-Vaikemas-Fainsas (Ralph Nathaniel Twisleton-Wykeham-Fiennes) gimė 1962 m. gruodžio 22 d. Ipsviče, Safolko grafystėje, Anglijoje.

Fainsas - pirmasis iš šešių vaikų (iš kurių vienas - įvaikintas). Jo motina - rašytoja, tėvas - fotografas.

Turi angliškų, airiškų ir škotiškų šaknų.

Reifas yra Karalienės Elžbietos II sūnaus Velso princo Čarlzo aštuntos eilės pusbrolis.

Norėjo tapti tapytoju, studijavo Čelsio menų ir dizaino koledže.

Susidomėjęs aktoryste, perėjo į Karališkąją Londono teatro akademiją.

1987 m. pradėjo dirbti Karališkajame nacionaliniame teatre, po metų perėjo į Karališkąją Šekspyro kompaniją (Royal Shakespeare Company).

Televizijoje debiutavo suvaidinęs britų seriale "Pavojingas žmogus: Lorensas po Arabijos" ("A Dangerous Man: Lawrence After Arabia"").

Pirmasis R. Fainso vaidmuo kine buvo filme "Vėtrų kalnas" ("Wuthering Heights"), kuriame jis vaidino su garsia prancūzų aktore Džiuljet Binoš (Juliette Binoche).

Šlovė aktorių aplankė 1993 m. Tuomet jam buvo patikėtas nacių komendanto Eimono Geto vaidmuo filme "Šindlerio sąrašas" ("Schindler's List"). Už šį vaidmenį aktorius buvo nominuotas "Oskarui".

1995 m., sukūręs keletą vaidmenų kine, Reifas sugrįžo į teatro sceną. Už darbą Brodvėjaus spektaklyje "Hamletas" jis buvo apdovanotas "Tony" prizu ("Tony Award").

1996 m. Fainsas buvo nominuotas "Oskarui" ir "Auksiniam gaubliui" už pagrindinį vaidmenį filme "Anglas ligonis" ("The English Patient").

2002 m. Fainsas kūrė tamsius, sutrikusios psichikos vyrų charakterius filmuose "Voras" ("Spider") ir "Raudonasis drakonas" ("Red Dragon"). Tais pačiais metais Reifas pademonstravo savo universalumą suvaidinęs turtingą politiką filme "Tai nutiko Manhetene" ("Maid in Manhattan"). Jo partnerė šiame filme buvo Dženifer Lopez (Jennifer Lopez).

Po keleto metų Reifui buvo pasiūlytas vaidmuo filme, kurio laukė visas pasaulis: kultinio "Hario Poterio" filmų serijoje aktorius įkūnijo burtininką žudiką Lordą Voldemortą, kurio pagrindinis tikslas - nužudyti Harį.

Vieni naujesnių jo filmų - "Skaitovas" ("The Reader") su Keite Vinslet (Kate Winslet), garsusis "Išminuotojų būrys" ("The Hurt Locker"), Džeimso Bondo "007 Operacija Skyfall" ir "Viešbutis "Didysis Budapeštas" ("The Grand Budapest Hotel") - už jį Fainsas buvo nominuotas "Auksiniam gaubliui".

Po ilgametės draugystės ir ketverių vedybinio gyvenimo metų (1993-1997 m.) R. Fainsas išsiskyrė su aktore Aleks Kingston (Alex Kingston), kurią pažinojo nuo stdijų laikų. Skyrybų priežastis - meilės romanas su aktore Frančeska Anis (Francesca Annis). Septyniolika metų vyresnė Frančeska 1995 m. vaidino jo motiną Gertrūdą pjesėje "Hamletas".

11 metų trukę artimi Fainso santykiai su Frančeska nutrūko 2006 m. dėl kito jo meilės romano - su rumunų dainininke Kornelija Krisan (Cornelia Crisan).

NEPRIJAUKINTAS. Nuo pat studijų laikų draugavęs ir 1993 m. vedęs aktorę Aleks Kingston (ji vaidino garsiajame TV seriale "Greitoji pagalba"), R. Fainsas su ja išsiskyrė 1997 m. Skyrybų priežastis - meilės romanas su septyniolika metų vyresne aktore, kuri vaidino jo motiną pjesėje "Hamletas". Po 11 metų ir šie santykiai nutrūko dėl kito meilės romano...

2007 m. spauda trimitavo, jog Fainsas lėktuvo tualete linksminosi su stiuardese.

R. Fainsas yra UNICEF UK ambasadorius. Kaip šios organizacijos atstovas dirbo Indijoje, Kirgizijoje, Ugandoje ir Rumunijoje.

Citatos

Beje, mano vardas yra tariamas "Reifas", ne "Ralfas".

Jaunystėje mano motina buvo pasišventusi katalikė. Tačiau katalikybė ją nuvylė, ir gyvenimo pabaigoje ji palinko į budizmą.

Humoras - tai vienas iš dalykų, siejančių mūsų šeimą.

Man teko skaityti keleto serijinių žudikų dienoraščius. Jie tiesiog apsėdo mano mintis ir sukėlė didžiulį nerimą. Taip pat esu skaitęs baisių dalykų apie apie talentą negailestingai manipuliuoti kitais žmonėmis.

Aktoriaus sėkmę lemia sugebėjimas pamilti savo herojų. Stengiuosi jį pažinti, o su tokiu pažinimu gimsta meilė.

Aš pamilau Voldemortą. Jis iš tiesų primena velnią. Jis visiškai emociškai nepriklausomas. Jis neturi jokios empatijos. Tokius požymius turi psichopatai. Voldemortui svarbi tik valdžia. Tai jo afrodiziakas. Valdžia jį priverčia jaustis gyvą.

Vaidindamas Voldemortą jaučiausi labai gerai: vaikai manęs bijojo.

Dievas nėra žmogus. Dievas yra jėga, chaosas, nežinomybė. Jis ir siaubas, ir šviesa.

Nelabai sugebu būti prijaukintas. Bandžiau. Man prijaukinto vyro gyvenimas tampa klaustrofobiškas - nemėgstu ritualų, įpročių ir rutinos.

Aktorystė - neurotiko profesija.

Būna tokių akimirkų, kai paspaudi kam nors ranką, pasikalbi, ir staiga pajunti jus siejantį ryšį. Todėl, kad vienoje paprastoje akimirkoje jūs abu pajutote žmoniškumą.

Savo karjeros neplanuoju. Man tai netinka. Tiesiog klausau savo instinktų.

Mene mane labiausiai įkvepia abejonės, kas esame.

Norėčiau būti nustebintas to, apie ką niekuomet nepagalvojau.

Santykiuose įtampa sukelia noras grįžti atgal į įsčias ir troškimas išsilaisvinti iš jų. Kartais moters dėmesys būna pernelyg motiniškas.

Jei man prie smilkinio kas nors pridėtų pistoletą ir lieptų rinktis tarp teatro ir kino, rinkčiausi teatrą.

Manau, kad Šekspyras yra tarsi tarmė. Kai išgirstu škotišką akcentą, iš pradžių kiek sunku suprasti, tačiau tuomet pradedu ieškoti man žinomų žodžių ir galų gale priprantu. Panašiai ir su Šekspyru.

Apdovanojimai - kaip plojimai: kiekvienam aktoriui patinka jų klausytis.

Sėkmė yra sugebėjimas dovanoti žmonėms meilę. Ne tokią, kokią rašytum iš didžiosios raidės, bet tokią, kurią dalintum kasdien - žingsnis po žingsnio, užduotis po užduoties, gestas po gesto, žodis po žodžio.

Kai kuriems aktoriams patinka vaidinti blogiukus ir demonstruoti tą blogį, tačiau pirmiausiai vis dėlto reikia vaidinti žmogų. Kiekvieną iš mūsų galima sugadinti, padaryti blogą. Kiekvieną.

Stengiuosi vengti analizuoti tai, kodėl vaidinu. Tiesiog žinau, kad turiu tai daryti.

Dėl nieko nesigailiu.

Parengė Aras MASIULIS

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder