2017 m. lapkričio 22 d. 18:25 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Neeilinė klaipėdiečio istorija sudomino norvegus

(1)

Neeilinė klaipėdiečio istorija sudomino norvegus nuotrauka, foto

KAS PAŽĮSTA? Įdomaus, tačiau sudėtingo likimo Jurijus Salnikovas greičiausiai šiuo metu vis dar gyvena Klaipėdoje. Jei kas nors atpažįstate šį žmogų, būtume dėkingi, jei susisiektumėte su redakcija.

© Karl Ragnar GJERTSEN nuotr.

"Vakarų ekspresas" sulaukė netikėto pagalbos prašymo. Į redakciją kreipėsi norvegų žurnalistas Peras Jevnė (Per Jevne), ieškantis Antrojo pasaulinio karo nelaisvėje Budė mieste, šiaurinėje Norvegijoje, gimusio rusų tautybės asmens, kuris, jo žiniomis, jau daugelį metų gyvena Klaipėdoje.

Jo žiniomis, menininkas Jurijus Salnikovas ketina sukurti bei padovanoti minėtam miestui meno kūrinį ir taip įamžinti to meto įvykius.

PRAŠO PAGALBOS. Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi norvegų žurnalistas Peras Jevnė. Asmeninio archyvo nuotr.

Netikėtas likimas

Anot žurnalisto, J. Salnikovo tėvai Galina Korolenko (gim. 1928 m.) ir Fiodoras Salnikovas (gim. 1918 m.) 1942-aisiais Sovietų Sąjungoje tapo nacių karo belaisviais ir iki karo pabaigos buvo įkalinti Budės mieste, Norvegijoje, kuri tuo metu buvo okupuota vokiečių.

1945 m. sausio 1-ąją nelaisvėje jiems gimė sūnus Jurijus. Žurnalisto žiniomis, 1944-1945 metais tokiomis pat aplinkybėmis minėtame mieste iš viso gimė 52 rusų tautybės vaikai.

Po karo minėta šeima grįžo į Rusiją, kurį laiką gyveno Vladivostoke, tačiau netrukus persikėlė į Klaipėdą. Žinoma, jog uostamiestyje mirė abu Jurijaus tėvai: tėvas - 1987 m., motina - 1992 m. J. Salnikovas, kuriam šiandien turėtų būti 72-eji, esą tapo menininku ir šiuo metu vis dar gyvena uostamiestyje.

Šia Antrojo pasaulinio karo istorijos atkarpa daugelį metų besidomintis norvegas informavo, jog rusų tautybės klaipėdietis turintis planų sukurti ir Budė miestui padovanoti skulptūrą "Moteris audroje", kuria norintis atminti tuo metu į žuvų fabriką sudėtingiausiomis oro sąlygomis dirbti keliavusias rusų moteris.

"Nors jau esu pensijoje, tačiau mane vis dar domina tokios neeilinės istorijos ir asmenybės", - laiške "Vakarų ekspresui" rašė 77-erių P. Jevnė.

LAISVĖ. Rusų tautybės nacių karo belaisviai Norvegijos laisvės atkūrimo dieną 1945 metų gegužės 8-ąją. Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jo, ši istorija ypač sudomino ir norvegų profesorę Liv Mjelde, kuri planuoja susukti dokumentinį filmą apie Norvegijoje nelaisvėje gimusius rusų vaikus, karo belaisvius bei civilius žmones, karo metais nacių okupuotoje Norvegijoje dirbusius vokiečiams. Ji norinti su Jurijumi susisiekti. Neabejingais Jurijaus bei kitų vaikų likimu tapo ir kai kurie kiti Norvegijos žurnalistai.

Paieškos

Norėdami išsiaiškinti, ar minėtas asmuo vis dar gyvena Klaipėdoje, "Vakarų ekspreso" žurnalistai kreipėsi į miesto Savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrį, tačiau informacijos specialistai suteikti negalėjo, kadangi tam būtinas asmens kodas. Kreipėmės ir į Migracijos departamentą, tačiau atsakymo dar nesulaukėme. Paieška internetu - taip pat bergždžia.

Susisiekėme su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku, skulptoriumi Arūnu Sakalausku - ar Klaipėdos menininkai ką nors žinantys apie J. Salnikovą, galbūt jų kolegą? Tačiau pastarasis, pasiteiravęs ir kitų, nieko negalėjęs pasakyti apie žmogų tokiu vardu ir pavarde. Vis dėlto vienintelis A. Sakalausko kolega dailininkas, nors ir nebuvo įsitikinęs, apie panašų projektą - skulptūrą "Moteris audroje" - lyg ir girdėjęs kažkurioje televizijos laidoje.

Todėl labai prašome klaipėdiečių, pažįstančių J. Salnikovą ar apie jį žinančių kokios nors informacijos, pranešti "Vakarų ekspresui".

Kodėl Klaipėda?

Norvegija per Antrąjį pasaulinį karą pasiskelbė neutralia valstybe, bet 1940 m. balandžio 9 d. naciai į ją įsiveržė. Tais metais šalyje buvo pradėtos kurti priverstinių darbų stovyklos, į kurias buvo vežami vokiečių belaisviai iš visos Europos.

Istorikas, Klaipėdos universiteto dėstytojas dr. Vasilijus Safronovas nebuvo pernelyg nustebęs dėl taip susiklosčiusio rusų tautybės žmonių likimo po Antrojo pasaulinio karo.

"Po karo Sovietų Sąjungoje vyko aktyvus repatriacijos procesas. Priverstiniams darbams į kitus kraštus išvežtus karo belaisvius, SSRS piliečius, vėliau norėjusius grįžti į tėvynę, kruopščiai tikrino valdžia - esą ar jie nebuvo užverbuoti vokiečių. Taigi už bendravimą su priešais kilo grėsmė patekti į lagerį savoje šalyje..." - dėstė istorikas.

 

KARO BELAISVIAI Saltfjellet kalnų masyve, Norvegijoje, dirbo geležinkelio statybose. 1945 m. gegužė.

Klaipėdą, anot pašnekovo, buvę karo belaisviai esą galėjo pasirinkti dėl to, kad čia buvo mažai pažįstamų. Juos taip pat galimai slėgė paslaptys, kurių jie buvo sukaupę karo metais ir dėl kurių galėjo būti persekiojami.

"Taigi Klaipėda matomai tapo puikia vieta sudėtingo likimo žmonėms, norėjusiems pasislėpti nuo nepageidaujamų akių, nuo tų, kurie galėjo juos išduoti. Galbūt dėl to apie tokius žmones ir dabar mes mažai težinome - jie tiesiog nenori viešinti paslaptingų savo istorijų", - pasakojo V. Safronovas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Saulė

2017-08-20   14:46

IP: 78.61.25.86

Kreipkitės į policiją. Ta tai turi informaciją.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Jau pusšimtį amžiaus Mažąja Lietuva besidomintis publicistas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius yra...

Bernardas Aleknavičius ruošia paminklą Mažajai Lietuvai nuotrauka, foto

Prieš 10 metų Klaipėdoje, kultūros centre Žvejų rūmuose, įvyko pirmasis Violetos ir...

Violeta ir Vilius Tarasovai - apie koncertą Klaipėdoje ir ne tik nuotrauka, foto

"Kiekvienam savas kelias. Tą kelią, kurį nuėjau aš, nebūtinai nueis ir kitas....

Gintarė Vaitiekutė: "Esu čia. Esu dėkinga" nuotrauka, foto

Lapkričio 10 dieną garbingą 86 metų sukaktį švenčia rašytojas, žurnalistas ir keliautojas,...

Algimantas Čekuolis švenčia garbingą sukaktį nuotrauka, foto

Ar Žuvininkystės tarnyba bus privatizuota, ar tik pertvarkyta? nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Prasidėjusi Žuvininkystės tarnybos pertvarka apaugo įvairiais prieštaringais vertinimais, ikiteisminiais tyrimais ir...

Uosto plėtra privalo išlikti tarp valstybės prioritetų nuotrauka, foto

Ekonomikos naujienos, LR Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius teigia, kad rekordiniai Klaipėdos...

Bernardas Aleknavičius ruošia paminklą Mažajai Lietuvai nuotrauka, foto

Žmonės, Jau pusšimtį amžiaus Mažąja Lietuva besidomintis publicistas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius yra...

Nepilnamečiai ardė Vilnių ir Klaipėdą jungiančius geležinkelio bėgius nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Praėjusią naktį bandyta nukirsti svarbiausią geležinkelių arteriją Lietuvoje. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“...

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 41 min.

Ekonomikos naujienos, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...