Viljamas Šekspyras (William Shakespeare), anglų poetas ir dramaturgas, 1564 m. balandžio 26 dieną buvo pakrikštytas parapijos bažnyčioje Stratforde prie Eivono. Tiksli jo gimimo diena nėra žinoma. Nors 8 amžiuje antikvarai William Oldys ir Joseph Greene tvirtino, jog poetas gimė balandžio 23 d., tačiau šaltinis dokumentais nepatvirtintas. Šiaip ar taip, gimimo diena negalėjo būti vėliau kaip balandžio 23 d., nes egzistuoja įrašas, jog mirė poetas jau įžengęs į savo 53-iuosius metus.
Paliko šeimą
Viljamo tėvas, gerbiamas miestietis, pirštinių meistras, kartą netgi išrinktas miestelio burmistru, sūnų leido į mokslus: šis mokėsi Gramatikos mokykloje, vienoje geriausių, kur buvo dėstomos anglų, lotynų, senovės graikų kalbos, retorika, logika, istorija.
Būdamas vos 18 metų, Viljamas vedė 26 metų kaimyno dukrą Anne Hathaway. Ši tuo metu jau laukėsi jųdviejų dukters Susannos. Dar po dvejų metų žmona jam pagimdė dvynukus - sūnų Hamnetą ir dukrą Judith.
Tačiau Šekspyro atžalos augo savo senelių namuose kartu su mama, nes Viljamas, palikęs žmoną su trimis vaikais, išvyko iš Stratfordo. Sūnus Hamnetas mirė 11-os metų nuo tuo metu siautusio maro, o abi dukros pergyveno tėvą. Žmona Anne po vyro mirties dar gyveno 7 metus.
Įdomus faktas, kad Šekspyro vaikai nebuvo lavinami ir netgi nemokėjo skaityti nei rašyti.
Sugrįžo po 20 metų
Taigi Viljamas išvyko iš namų ir keletui metų savo biografijoje paliko juodą dėmę: nėra žinoma, kur jis buvo nei ką veikė. Vėliau, būdamas maždaug 23-ejų metų amžiaus,jis atsiranda Londone, ten patenka į Richard Burbage trupę, dirba aktoriumi, režisieriumi ir dramaturgu.
Londone Šekspyras praleidžia apie 20 metų. Čia parašo 17 komedijų, 11 tragedijų, 5 poemas, daugiau nei 150 sonetų ir apie 10 kronikų.
Tik paskutiniuosius gyvenimo metus Šekspyras praleidžia su šeima. Dėl nežinomų priežasčių staiga metęs Londoną, jis sugrįžta į gimtąjį Stratfordą. Vyresnioji dukra jau ištekėjusi. Jaunesnioji išteka likus porai mėnesių iki tėvo mirties, būdama 31-erių metų. Beje, po mėnesio paaiškėjus skandalingam faktui, kad jos vyras Thomas Quiney paliko nėščią kitą merginą, Judith ir Thomas atskiriami nuo bažnyčios. Moteris, kuri laukėsi Thomo kūdikio, Margaret Wheeler, mirė gimdydama. Mirė ir kūdikis.
 |
| Kad ir kas buvo "Hamleto", "Romeo ir Džuljetos" ar "Ričardo III" autorius, jis labiau nei mirties bijojo ekshumacijos. Todėl ir sugalvojo prakeiksmą, kuris iškaltas antkapyje. Pasak britų mokslininko Philip Shvayzer, su tuo susijusio nerimo pėdsakų esą galima rasti beveik pusėje Šekspyro kūrinių. |
Be palikuonių
Manoma, kad mesti karjerą Londone ir grįžti namo Šekspyrą pastūmėjo liga. Testamentas, datuotas kovo 15 d. (1616 m.), parašytas itin negrabiai.
Beje, į savo testamentą Šekspyras įtraukė garsųjį nurodymą palikti žmonai "antrą pagal kokybę lovą su visais priklausiniais". Smulkmeniškai išdalijęs turtą, jis visiškai nepaminėjo savo kūrinių. Tai sukėlė abejonių dėl jo autorystės: iki šiol netyla ginčai, ar jis išties buvo visų William Shakespeare kūrinių autorius. Tarp galimų pretendentų į tikrąjį Šekspyrą įvardijami Fransis Beikonas ir net Elžbieta I. Prieš kelerius metus mokslininkė Brenda James ir profesorius Williamas Rubinsteinas išleido knygą, kurioje skelbia, kad garsiąsias dramas bei sonetus iš tikro parašęs tuo metu gyvenęs politikas Neville.
V. Šekspyras mirė 1616 metų balandžio 23 dieną ir pagal jo paskutinę valią palaidotas ten, kur ir buvo pakrikštytas: Stratfordo bažnyčios šventoriuje.
Paskutinis tiesioginis Šekspyro palikuonis iš Stratfordo buvo jo anūkė Elizabeth (gim. 1608), Susannos dukra, kuri ištekėjo dukart, tačiau vaikų nesusilaukė.
Trys Judith sūnūs mirė jauni (6 mėnesių, 19 ir 21 metų) ir palikuonių nepaliko.
(Šaltinis: shakespeare-literature.com, william-shakespeare.info)
Marie Taglioni
Marie Taglioni (Marija Taljoni) gimė 1804 m. balandžio 23 - mirė 1884 m. balandžio 22 d. Ant jos antkapio Pere Lachaise kapinėse užrašyta epitafija: "Žeme, neslėk jos per stipriai, juk ji taip lengvai žingsniavo tavimi."
Didžiulę įtaką Europos šokio raidai padariusi balerina, baletmeisterė, pedagogė, viena garsiausių romantinio baleto epochos šokėjų, gimė Švedijoje italų baletmeisterio ir choreografo Philippe Taglioni ir švedų šokėjos Sophie Karsten šeimoje. Nors buvo baletui netinkamos figūros, tėvas ją išsiuntė mokytis šokio Vienoje, Stokholme, Paryžiuje; mokė ją ir pats. 1822 metais jis pastatė baletą "La Réception d'une jeune nymphe à la cour de Terpsichore", kuriame šokdama Marie debiutavo Vienoje. Ji iškart išsiskyrė iš kitų šokėjų vilkėdama lengvą kuklią suknelę, nors tuo metu buvo priimta šokti baletą su sunkiais apdarais, perukais ir daug grimo.
Paryžiaus publiką Marie pakerėjo 1827 m. "Venecijos karnavale", vėliau tapo dažna viešnia "Grand Opera". Čia 1832 m. įvyko baleto "Silfidė" premjera, žyminti romantizmo epochos pradžią balete. Būtent tada Marie įvedė į baletą puantus ir didelius šuolius.
Penkiolika metų Marie Taglioni gastroliavo po visą Europą: nuo Londono iki Berlyno, nuo Milano iki Sankt Peterburgo. Sceną palikusi 1847 m., gyveno Italijoje, vedė baleto pamokas. Mirė Marselyje savo 80-ojo gimtadienio išvakarėse.
Rašyti komentarą