Su legendinės grupės "Hiperbolė" nariu Michailu Garberiu, kuris šiandien žinomas kaip radijo stoties "Radiocentras" vadovas, kalbėjomės vasariška tema - apie atostogas ir poilsį. Neseniai iš atostogų grįžusį praeityje garsų muzikantą sutikome Palangoje, su žmona atvykusį į naujo pramogų centro "Fortas" atidarymą.
Panaudojau tik dalį atostogų - ilsėjausi dvi savaites. Buvome nuvykę prie ežerų Molėtų rajone, čia praleidome savaitę. O likusias dienas atostogavome Nidoje.
Ne, telefono nepalikau. Kaip tik perskaičiau knygą apie poilsį, tai joje parašyta nedaryti nieko, kas trukdo ilsėtis. Jei geriau jautiesi telefoną išsijungęs, taip ir padaryk, bet jei kankiniesi, - neverta. Aš negaliu "iškristi" iš darbų, tai mane verčia visada nešiotis telefoną - kaip ir daugumą vadovų.
Šiemet išties norėjosi ramybės, metai buvo sunkūs, todėl pasirinkome Nidą, o ne Palangą. Pastarojoje man per daug žmonių. Kiekvienas pagal save renkasi poilsio "formatą". Vieni nori triukšmingai praleisti atostogas ir gerai "pabaliavoti", o kiti važiuoja iš tikrųjų ilsėtis. Šį kartą jautėme didelį nuovargį, todėl ir ieškojome ramybės.
Didžiausias malonumas? Dabar nustebsite, bet žinau, kad taip yra ne tik man. Aš mėgstu pasyvų poilsį. Man nepatinka sportuoti, bėgioti. Ir vėl galiu tai pagrįsti. Vienu metu norėjau sulieknėti. Nors nesu storas, bet pamaniau, kad reikia pataisyti figūrą, ėmiau sportuoti, bėgioti krosiukus. Bet pastebėjau, kad pasidarė dar blogiau. Paklausiau vieno mediko, ką man daryti. Sakau, visi moko, daryk tą, daryk aną, o "dūšia" nenori. Tai jis man atsakė, kad niekada nereikia daryti to, ko nenori, nes organizmas priešinsis ir bus tik blogiau. Juk nevalgome, jei nenorime, tai kodėl turime sportuoti?
O šiaip kalbėdamas apie pasyvų poilsį neturiu omenyje gulėjimo ištisas dienas prie televizoriaus. Tai pasivaikščiojimai, pasėdėjimai kavinėje ir pan. Visų pirma reikia leisti pailsėti smegeninei. Man tai labai aktualu, nes ji iš tiesų perkaista.
Aš savo jau atšokau. Mano gyvenime buvo tiek garso ir muzikos, kad dabar labai atsargiai žiūriu į tokias vietas. Aišku, priklauso nuo situacijos. Bet iš principo eiti į klubus ir šokti... Niekad nešokau ir, panašu, man tai jau nebegresia.
Manau, vieną savaitę paatostogausiu rudenį. O vėliau ketinu pailsėti po "Radiocientro" apdovanojimų, žiemą, nes tuo metu būna didelė įtampa.
Šiemet jau buvome užsienyje. Lankėmės Kroatijoje - ten vyko konferencija, važiavau darbo klausimais. Smagu, kad buvo galimybė vykti su antrosiomis pusėmis. Po Kroatijos nutarėme, kad geriau kol kas likim Lietuvoj, nes kitaip bus neįdomu. Bet visko gali būti, gal nutarsim kur nors nuvažiuoti.
Kadangi mėgstu pasyvų poilsį, vertiname ramesnes vietas. Būtų smagu nuvykti į vieną vietą prie ežerų Suomijoje. Ten ilsėjosi mano pažįstami ir liko labai patenkinti. Išsinuomoji namuką, jame gali įsikurti dvi šeimos, ir ramiai leidi laiką. Manau, mes kada nors tai padarysime.
"Hiperbolė" visada yra šalia manęs. Galiu tai tvirtai pasakyti. Niekaip neišeina jos atsikratyt. Nepaisant to, kiek padaryta radijo srityje, - manau, kad padaryta nemažai, - vis tiek žmonės mane priima ne kaip inžinierių, ne kaip radijo žmogų, o kaip buvusį "Hiperbolės" narį. Čia yra pradžia, o po to jau eina visa kita. Turbūt taip ir turi būti. Nenoriu savęs lyginti su kokiais dideliais žmonėms, bet jei čia ateitų, tarkim, Klintonas, tai jis visų pirma būtų prezidentas, o tik po to buvęs gubernatorius, juristas ir kt. Jei įeitų Pelė - jis pirmiausia būtų futbolininkas, o tik po to - verslininkas ir visa kita. Aš su tuo susitaikiau. Negaliu teigti, kad dėl to kenčiu, viskas gerai.
Žinote, per daug sunku po tiek metų jausti džiaugsmą. Pirmiausia, be abejo, išlenda vargai. Publikai yra priešingai. Atlikėjų džiaugsmas yra momentinis, tą reikia pripažinti - tai pusantros valandos scenoje. O kai nulipi nuo scenos į gyvenimą, - viskas. Lietuvoje tu negali būti tikra žvaigždė, aš šimtą kartų tą sakiau. Nes grįžti į tą patį gyvenimą, kurį gyvena visi. O tikrosios žvaigždės - negrįžta, jos yra toli nuo visų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą