Popieriaus fėja
Nuo pat vaikystės pasireiškė Elytės Krasauskaitės kūrybiškumas. Ji prašydavo mamos pasiūti sukneles didelėmis kišenėmis, į kurias dėdavo gražiausius akmenėlius, gėlytes, žoleles, medžio žieves, šakeles, o parsinešusi namo džiovindavo ir klijuodavo.
„Jau paauglystėje pradėjau kurti papuošalus iš netikėčiausių dalykų: vielos, kriauklių, stiklo akmenėlių... Keisčiausią sukūriau iš beržo žievės. Paskui gaminau iš odos bei žalvario. O 21-erių surengiau pirmą autorinę rankų darbo papuošalų parodą. Ilgą laiką kūriau tik juos. Dabar mane domina visos dailės kryptys ir meno šakos, netradicinės technikos, – prisipažįsta kūrėja. – Labai mėgstu popierių, nes jo galimybės – neribotos. Jį galima glamžyti, raityti, sukti, vynioti, tirpinti, sukurti galima bet ką – nuo snaigės, rožės iki nuotakos suknelės. Todėl juokaudama save vadinu popieriaus fėja“.
Angelų apsauga
Savo kūriniams panaudodama įvairias gamtos dovanas, sukauptus vienkartinius puodelius, lėkštutes ir kt. menininkė ne tik lavina savo fantaziją. Ji įsitikinusi, kad taip ji prisideda prie gamtos išsaugojimo, švaresnės planetos ir skatinimo gyventi ekologiškiau.
Kitas svarbus jos gyvenimo ir kūrybos dėmuo – tikėjimas.
„Visuomet jaučiu, kad sunkiausiais momentais šalia yra tai, ko negaliu paliesti, išgirsti, pamatyti, bet jaučiu visu kūnu, siela, širdimi. Matyt, todėl paveiksluose dažnai apsigyvena angelai. Jie – tarsi mano apsauga. Aš juos jaučiu ir kasdien dėkoju už visas galimybes, kurias galiu išbandyti ir patirti“, – atvirauja E. Krasauskaitė.
Džiaugsmas, užgimęs ant betono
Prieš vienuolika metų E. Krasauskaitė sulaukė pasiūlymo iš statybų bendrovės, plėtusios Pilaitės mikrorajoną, surengti parodą tuščiame, ką tik pastatytame name, kurio grindys – cementinės, o lubos – betonuotos.
„Nemaniau, kad tokioje aplinkoje mano darbai atrodys patraukliai. Tačiau priėmiau šį iššūkį ir surengiau parodą. Mano darbai užpildė du trijų kambarių butus. Paroda sulaukė daug dėmesio bei pagyrų. Taip 2009-ųjų vasarį atsirado menų studija „Džiaugsmo ratas“. Pradėjau rengti dirbtuvėles vaikams bei suaugusiems. Tuo metu naujoje Pilaitėje buvo mažai pasiūlos, tad greitai susirinko pirmoji grupė – po 8 vaikus į dailės bei keramikos užsiėmimus“, – prisimena menininkė.
Užsiėmimai visai šeimai
Šios veiklos ir dabar yra pagrindinės studijoje „Džiaugsmo ratas“. Pasak Elytės, tai ugdo vaikų kūrybiškumą, o keramika yra labai svarbi smulkiajai motorikai, kalbos įgūdžiams ir visapusiškam erdviniam suvokimui lavinti.
„Veiklų meno studijoje netrūksta. Mokyklinukams siūlau edukacinę programą, kurioje jie sužino popieriaus atsiradimo istoriją, patys pasigamina popierių. Yra apie 10 kūrybinių gimtadienio programų vaikams ir suaugusiems. Taip pat rengiu seminarus, pavyzdžiui, interjero lėlių gaminimo, papuošalų kūrimo, – vardina E. Krasauskaitė. – Pastebėjau, kad šiuolaikinėms šeimoms labai trūksta bendros veiklos. Taigi pradėjau organizuoti šeimadienius: prieš Velykas mokomės tradicinio margučių marginimo vašku, prieš Kalėdas kuriame slaptus angelus ir atvirukus. Įdomu, kad tokia veikla įtraukia ir vyrus, jie per šeimadienius netgi būna aktyvesni už mamas“.
Dailės terapija moterims
Menininkė išskirtinai moterims siūlo dailės terapiją, kuri apima dailės, psichologijos, psichoterapijos žinias.
„Tai – būdas moterims reikšti savo mintis, jausmus, potyrius piešiant, tapant, lipdant, naudojant kitas menines raiškos priemones ir atrasti sveikesnį, priimtinesnį gyvenimo būdą. Prieš ateinant į terapiją nereikia mokėti gražiai piešti. Tiesiog užduodama dienos tema, pavyzdžiui, „Kokia aš esu moteris?“ arba „Kokia esu mama?“. Viskas vyksta spontaniškai, procesas emociškai įtraukia. Moterys gali naudoti įvairias medžiagas: dažus, popierių, plastiliną molį... Po užsiėmimo dalinamės refleksijomis, kurios padeda save pažinti, atskleisti ir suvokti savo emocijas“, – pasakoja „Džiaugsmo rato“ įkūrėja.
Auginti kūrybiškumą ir pasitikėjimą
Paklausta, ar jaučia skirtumą dirbdama su vaikais ir suaugusiais, menininkė šypsosi, kad vaikai greičiau pradeda džiaugtis savo darbais.
„Jie – labai spontaniški, jiems viskas pavyksta daug paprasčiau. Būna, kad atėjusios mokytis piešti moterys aimanuoja nieko nemokančios, kad joms nieko nepavyks, o, žiūrėk, po dviejų valandų pačios nustemba, pamačiusios rezultatą. Bet toks mano tikslas ir yra – auginti kūrybiškumą bei pasitikėjimą savimi. O pasitikėjimas savimi per kūrybą ateina labai greitai. Žinoma, ir vaikai kartais nusivilia, bet labai trumpam, po to vėl patiria daug džiaugsmo. Iš to ir kilo menų studijos pavadinimas „Džiaugsmo ratas“. O kodėl ratas? Vaikai ateina rugsėjį mokytis piešti, baigia gegužę, šiek tiek pailsi ir vėl sukasi nesibaigiančiame rate, – paaiškina kūrėja. – O ieškantiems stiprybės, kūrybos, nusiraminimo gyvenime patarčiau tenkintis mažais dalykais. Siekti elegancijos, o ne prabangos; rafinuotumo, bet ne prašmatnumo. Būti vertam garbės, bet ne didingam; pasiturinčiam, bet ne turtingam. Daug mokytis, ramiai mąstyti, maloniai kalbėti, elgtis draugiškai. Įsiklausyti į paukščius ir žvaigždes, kūdikius ir išminčius. Likti atvira širdimi, džiugiai pakelti sunkią naštą, viską daryti drąsiai. Laidos įrašą rasite čia: https://soundcloud.com/search?q=elyte%20horizontai
Parengė Kamilė Laučytė ir Ilona Petrovė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą