Liepa Norkevičienė: „Esu UŽ tradicinę mediciną“

Liepa Norkevičienė: „Esu UŽ tradicinę mediciną“

Dainininkės, televizijos laidų vedėjos Liepos Norkevičienės (28 m.) sveikatos temos neapleidžia nuo vaikystės – medicinines žinias tenka vis gilinti, kartotis. Ar taip buvo visada?

„Esu UŽ tradicinę mediciną. Manau, kad labai didelę įtaką mūsų organizmo sveikatai daro būtent mityba. Nesu tobulas žmogus, dažnai nusižengiu, bet tikrai žinau, kaip reikėtų maitintis, kad ligos neužpultų. Organizmui netinka, kai valgome per daug greitų angliavandenių, „blogųjų“ riebalų“, - sako dainininkė Liepa Mondeikaitė.

- Liepa, kiek dabartiniame tavo gyvenime yra medicinos?

Tos tikrosios, profesionaliosios medicinos iš tikrųjų nėra daug, tenka vesti laidą kartu su daktaru Alvydu Unikausko, klausyti, ką jis sako. Likęs mano gyvenimas, pavyzdžiui, studijos, jau nesusijusios su medicina, nes šį klausimą „uždariau“ nepabaigusi.

Abu mano tėvai yra medikai, tad medicinos temos mums susitikus visada sklando ore (šypteli). Ir tai tęsiasi visą mano gyvenimą: vaikystėje – dėl tėvų, baigus mokyklą – medicinos studijos universitete, dabar dar kitokia forma – dirbu su medicina susijusioje laidoje.

- Ką į tavo gyvenimą atnešė laida „Klauskite daktaro“?

- Visų pirma, naujus žmones, duodančius labai daug ir emocine, ir profesine prasme. Antra, žinias, kurias gaunu iš laidos partnerio gydytojo Alvydo. Be to, pasikeitė mano gyvenimo tėkmė, jo planavimas. Daug dirbu savaitgaliais, tad šiomis dienomis planų su draugais ar šeima, deja, nekuriu. Bet tokia realybė man labai prie širdies – jokiu būdu nekeisčiau į patinginiavimą (juokiasi).

- Nors esi neabejotinai įpratusi prie viešumos, scenos, filmavimų, užsiminei, kad pirmųjų „Klauskite daktaro“ laidų filmavimas į tavo kasdienybę įnešė daug streso. Pasidalink, prašau, kaip gelbėtis nuo tokio nerimo, kas tau padėjo?

- Esu pripratusi filmuotis, tačiau iki šiol tai buvo dažniausiai susiję su dainavimu ar pokalbiu apie tai, ką iš tiesų suprantu. O štai laidos vedimas – man naujas, lig šiol nebandytas dalykas. Be to, stojau šalia žmogaus, kuris tai profesionaliai darė jau daug metų! Mėginau būti ir vienokia, ir kitokia, labai norėjau atrodyti tobulai, įtikti žiūrovams, tačiau tik tada, kai ėmiau būti savimi, pradėjo geriausiai sektis! Ir, žinoma, svarbu pasiruošimas – kuo geriau pasiruoši laidos filmavimui, įsigilini į temą, tuo stabiliau jautiesi. Stresas tada tarsi atsitraukia. Neleidžiu sau tiesiog ateiti, perskaityti scenarijų ir „kažkaip vesti laidą“.

- Nepaprastai gražiai kalbi apie vyrą Evaldą. Vis dar išgyvenate medaus mėnesį?

- Ne, medaus mėnuo jau pasibaigęs (juokiasi). Abu esame užsiėmę žmonės, kartu laiko leidžiame mažiau, nei norėtųsi. Deja, užsisukame darbuose, veiklose, tame „ko man reikia pasiekti“ ir šiek tiek primirštame šalia esantį žmogų. Tad romantikos yra žymiai mažiau, nei buvo iš pradžių, net, drįsčiau sakyti, per mažai.

Žvelgiant iš kitos pusės, toks yra gyvenimas, nors ir norėtųsi daugiau laiko kartu, gėlių puokščių, romantiškų išvykų... Bet visi mes praeiname vieną etapą, pradedame kitą. Dabar yra koncentravimosi į save, asmenybės tobulinimo, profesinių pasiekimų laikotarpis.

Svarbiausia, kad mudu vienas kitą palaikome, džiaugiamės turėdami mėgstamus darbus. Tikiuosi, ir toliau išlaikysime santykiuose bendrystę, draugystę.

- Gera pasidžiaugti šeimomis, kur sutuoktiniai puikiai sutaria. Kaip manai, koks yra jūsų darnių santykių receptas?

- Nesu tas žmogus, kuris jau galėtų dalinti receptus – mano santuoka dar jauna. Po dešimtmečio, manau, galėsiu atsakyti, ar mums pavyko išsaugoti gerus santykius. O kol kas pagarba vienas kitam, nuomonės ir veiksmų palaikymas, kompromisų ieškojimas, pokalbiai yra tai, kas svarbiausia. Manau, tik kalbėdamiesi galime suprasti vienas kitą: ko tikimės, ką reikėtų keisti.

- Tavo dienotvarkė įtempta: koncertai, laidos filmavimai. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad kartais tiesiog „sulūžti“. Kokį ženklą tau duoda organizmas, iš kurio supranti – viskas?

- Retai, tačiau kartais tikrai aplanko jausmas, kad „nebenoriu, nebegaliu“, pavargstu psichologiškai. Deja, dažniausiai negaliu sustoti, nes yra rimti įsipareigojimai. Iš pat pradžių žinojau, kad bus ir sunkesnių momentų, bet, antra vertus, geriausiai jaučiuosi tada, kai turiu daug veiklos, kai jaučiuosi reikalinga kitiems.

Turbūt vienintelis dalykas, kuris pasako, kad reikia sustoti, yra ta kritinė organizmo reakcija, kai ima pulti ligos, kai pajunti, kad organizmas iš tiesų streikuoja. Ką darau? Tiesiog ilgiau pamiegu, pailsiu, atidedu nesvarbius darbus, vengiu stresinių situacijų.

Nepaneigsiu, kad kai turiu daug darbų, nesilaikau nei mitybos, nei poilsio režimo, nuolat gyvenu įtampoje. Manau, kad organizmą tas labiausiai ir žaloja. Kai prisikaupia daug žalojančių veiksnių, organizmas pasako: „Stop“.

- Turbūt pritarsi, kad dabartiniame milžiniškame informacijos sraute apie tai, kas sveika, galima tiesiog paskęsti. Kokias pagrindines sveikas idėjas esi priėmusi kaip tinkamas sau?

- Esu UŽ tradicinę mediciną. Manau, kad labai didelę įtaką mūsų organizmo sveikatai daro būtent mityba. Nesu tobulas žmogus, dažnai nusižengiu, bet tikrai žinau, kaip reikėtų maitintis, kad ligos neužpultų. Organizmui netinka, kai valgome per daug greitų angliavandenių, „blogųjų“ riebalų.

Aš už tai, kad vitaminus, mineralus gautume iš maisto produktų, tai yra iš gamtos, o ne pultume gerti papildų. Pati to sąžiningai laikausi. Man labai tinka protarpinio badavimo mitybos režimas, kuomet tarp valgymų darai bent 16 valandų pertrauką. Dar labai stengiuosi miegoti bent 7 valandas per parą, o jei tik yra galimybė – ir 8-9 valandas.

Mano kasdienybę sveikesne padarė keturkojis augintinis – su šuniuku taip gera pasivaikščioti! Žinau, kad yra sveika pabūti gryname ore, gauti tos tiesioginės šviesos. Kiekvieną dieną tam skiriu bent po valandą.

- Kokios šiuolaikinės mitybos ar fizinio aktyvumo „mados“ tau atrodo visiškai nepriimtinos, net žalingos?

Turiu dvejonių dėl absoliučios daugumos propaguojamų dietų. Reklamuoti vieną ar kitą jų pasitelkiami ir žinomi žmonės, internetu galima užsisakyti mitybos planą. Specialistai jį sudarinėja net nematydami žmogaus (!), o tik atlikinėdami įvairius testus, remdamiesi bendromis metodikomis. Tačiau – dėmesio – juk tai labai individualus dalykas! Mes patys turime suprasti, ko mums iš tiesų reikia.

Buvo ir mano gyvenime etapų, kai laikiausi dietų, kamavausi. Dabar apie tą laikotarpį galvoju kaip apie žalojantį, o ne naudingą.

LSVEIKATA

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder