2017 m. gegužės 28 d. 07:38 val., sekmadienis

ve.lt  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

"Klaipėdos dievas yra Neringa"

(2)

"Klaipėdos dievas yra Neringa" nuotrauka, foto

MIESTAS IR UOSTAS. "Aš manau, kad reikia leisti uostui plėstis, tačiau reikia atiduoti mažą Melnragės kraštelį uostui, bet daugiau - nė pėdos. Žinoma, uostui plečiantis jūroje automatiškai nukentės visas Melnragės paplūdimys, tačiau mes dar turime Girulius", - sako architektūros veteranas Stasys Prikockis.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Stasys Prikockis - ilgametis Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas - dar praeitame amžiuje nubrėžė uostamiesčio urbanistinės raidos gaires, kuriomis miesto architektai vadovaujasi iki šiol. Šią savaitę savo 90-metį paminėjęs architektas, vertindamas uostamiesčio raidą, perspektyvoje norėtų matyti miestą prie vandens, su klestinčiu senamiesčiu ir su stipriu uostu.

S. Prikockis gimė 1927 m. vasario 15 d. Klaipėdoje, geležinkelininko ir siuvėjos šeimoje. Gyveno Vytauto gatvėje. Dabar architekto urbanisto bute Kretingos gatvėje ant spintos kabo du Klaipėdos miesto planai: 1920 ir 1976 m. Abu vienodo mastelio. Viename mieste S. Prikockis gimė, kitą - kūrė.

Kokią Klaipėdą prisimenate iš savo vaikystės?

Tuomet miestas Mėmeliu vadinosi. Miestas buvo nedidelis ir labai gražus, ne tiek gražus, kiek švarus, tvarkingas. Tada mieste buvo kiek daugiau nei 40 tūkstančių gyventojų. Gyveno čia labai daug vokiečių. Mūsų name buvo pusė gyventojų lietuviai, pusė - vokiečiai. Sutardavome gerai. Mama vokietkom pataisydavo sukneles, tai taip susidraugavo, kad jos atkalbinėjo mus nevažiuoti į Lietuvą, bet mes buvome lietuviai. Tėvas gavo paskyrimą dirbti Šiaulių traukinių stotyje ir išvažiavome. Paskui užėjo rusai, prasidėjo karas, paskui vokiečiai. Tėvas buvo šaulys. Dėl to buvo išvežtas kasti Belomoro kanalo, o mes su mama kaime pasislėpėme, paskui giminaitė Radviliškyje priglaudė. Vėliau grįžo tėtis.

Mama siuvėja, tėvas - geležinkelininkas. Kodėl jūs pasirinkote studijuoti architektūrą?

Architektūrą man įpiršo Klaipėdoje. Mokiausi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Mano dailės mokytojas buvo Adomas Brakas. Jis labiausiai pavykusius mokinių piešinius įrėmindavo ir pakabindavo klasėje. Mūsų klasėje kabėjo mano piešta jūra ir draugo piešta pelėda. Tai motyvavo. Ir vėliau patiko man piešti. Todėl pasirinkau urbanistikos, miestų planavimo studijas. Aš dariau Rokiškio, Pandėlio, Kupiškio miestelių generalinius planus. Nebuvo paprasta, nes nebuvo tuo metu jokių geodezinių nuotraukų, tik inventorizacinė medžiaga.

Nuo 1970-ųjų dirbote Klaipėdos vyriausiuoju architektu, buvote vienas pagrindinių Klaipėdos miesto generalinio plano kūrėjų. Kas šiame plane buvo svarbiausia?

Uostas. Jis yra Klaipėdos miesto esmė. Uostas diktuoja ilgo, ištęsto miesto struktūrą. Tuo metu uostas buvo palei visas Kuršių marias.

Šiuo metu miestas ir uostas rengia atskirus bendruosius planus. Vyksta ginčas dėl uosto plėtros. Kokia jūsų nuomonė apie rengiamą uosto planą?

Mūsų uosto vadovybė yra labai gera, labai stengiasi. Miestas gauna 13 procentų uosto pajamų. Tai yra labai daug - milijonai. Konfliktas kyla dėl to, kad uostas neturi kur plėstis, o miestas nori kuo daugiau priėjimo prie vandens. Kai mes planavome miestą, apie priėjimą prie Kuršių marių net pasvajoti nedrįsome, uostas buvo užtvertas tvoromis su spygliuotomis vielomis, už tvoros šunys lojo. Dabar Klaipėdoje jau gana daug priėjimų prie vandens.

Miestas labai bijo atiduoti uostui Melnragės kraštą, bijo uosto plėtros jūroje. Aš manau, kad nereikia bijoti, reikia leisti uostui plėstis, tačiau reikia atiduoti mažą Melnragės kraštelį uostui, bet daugiau - nė pėdos. Žinoma, uostui plečiantis jūroje automatiškai nukentės visas Melnragės paplūdimys, tačiau mes dar turime Girulius.

1977 metais planavote, kad 2000-aisiais Klaipėdoje gyvens 260 tūkstančių gyventojų. Nenumatėte, kad miestas ims mažėti. Kaip dabar planuotumėte miesto ateitį?

Dabar generalinių planų niekas nedaro. Daro bendruosius. Tačiau juos daro ant mūsų kurto generalinio plano. Tą planą rengėme 4 metus. Pradėjome 1972 metais, baigėme - 1976. Planą derino visos Lietuvos architektų elitas, o tvirtino Ministrų taryba. O kas tvirtina miesto bendruosius planus? Miesto Taryba. Taip, planus rengia specialistai, tačiau jie nėra įpareigoti derinti planą. Planą tvirtina miesto Taryba. Kiek joje yra kompetentingų urbanistų, architektų, kurie gali nuspręsti statyti namą ar nestatyti? Atsiranda turtingi užsakovai, kurie pasiūlo miestui pastatyti daugiaaukštį, antrą, trečią ar visą rajoną. Kaip nesutiksi? Kalbu apie K ir D pastatus Klaipėdos centre. Sugadino miesto vaizdą, pakenkė miesto siluetui, pakenkė senamiesčiui.

Mano Dievas buvo generalinis planas, o dabar Dievas yra pinigai. Architektas dabar neturi galios. Jo vienas balsas, o turtingieji gauna 20 Tarybos balsų. Miestas yra gyvas. Naujus statinius, dangoraižius reikia statyti labai atsargiai. Reikia juos planuoti įvertinant visos gatvės išklotinę, pastatų siluetą. Pažiūrėkite senas Mėmelio nuotraukas. Visi pastatai žemi, tarp jų iškyla viena bažnyčia, toliau - kita bažnyčia.

Jūs esate ne vienos bažnyčios architektūrinio projekto autorius. Ką manote apie kitą ambicingą Klaipėdos miesto projektą - Švento Jono bažnyčios atstatymą?

Kai išėjau į pensiją - kibau į bažnyčias. Tikiuosi, kad dangaus vartai lengviau atsivers (nusijuokia. - Autor. past.). Pagal mano projektą pastatyti parapijos namai Tauragėje, Gaurės bažnyčia, Dauglaukio bažnyčia. Dalyvavau ir švento Kazimiero bažnyčios Klaipėdoje architektūriniame konkurse, tačiau mano projektas laimėjo antrąją vietą. Dabartinę bažnyčią pastatė vilniečiai. Aš projektavau daug mažesnį pastatą. Vilniečių projektas laimėjo todėl, kad buvo jau su darbo brėžiniais. Jų bažnyčia buvo suprojektuota daugiaaukščių namų kvartalui Vilniuje. Dabar stovinti bažnyčia yra be bokšto. Pagal projektą bokštas turėtų būti dar dvigubai aukštesnis nei dabar. Profesionalai matė, kad šioje vietoje ji per didelė, tačiau statyti reikėjo nedelsiant.

Kalbant apie Švento Jono bažnyčią, manau, kad ją reikia atstatyti tokią, kokia buvo. Manau, kad Klaipėdos senamiestyje reikia atkurti tai, kas buvo praeityje. Kad senamiestis būtų toks, koks buvo. Senamiestis kiekviename mieste yra labai svarbus.

Planavote, kad Klaipėdos miesto centras kursis Baltijos ir Taikos prospektų sankryžoje, tačiau pastačius "Akropolį" centras šiek tiek pasislinko prie Kauno gatvės ir Taikos prospekto sankryžos. Čia pastatyta ir "Švyturio" arena, dabar statomas baseinas. Ką manote apie kaltinimus, jog komercinis miesto centras nukonkuravo Klaipėdos senamiestį?

Natūralu, jog centras mieste formuojamas ten, kur susikerta dvi pagrindinės miesto gatvės. Tiems, kurie kaltina "Akropolį" dėl konkurencijos Klaipėdos senamiesčiui, verta priminti, kas anksčiau buvo toje vietoje. Ten buvo namų statybos kombinatas, kuriame buvo gaminami skydiniai namai. Betonas, cemento maišyklės, dulkės... Baisu. Džiaukimės, kad ta pramonė buvo išgyvendinta iš miesto centro.

Tačiau kaip sugrąžinti žmones į senamiestį?

Ta problema jau seniai gvildenama. Kai mes darėme senamiesčio regeneracijos planą - numatėme, kad senamiestyje gyvens prekybininkai, kurie turės savo parduotuvėles. Tų parduotuvėlių buvo, bet visos bankrutavo. Manau, kad dabar siekiant sugrąžinti žmones į senamiestį reikia sudaryti ypač geras sąlygas žmonėms ten gyventi ir kurti verslą, menus. Kad ten būtų geriau nei kitur mieste.

Jau 1977 metais planavote, jog pagrindinės senamiesčio gatvės - Danės ir Tiltų - bus atiduotos tik pėsčiųjų eismui, o transportas bus nukreiptas per naują tiltą. Pagaliau tas naujas tiltas pradėtas projektuoti, tačiau dėl šio projekto dabar kyla labai daug diskusijų ir prieštaravimų? Kaip jūs vertinate Bastionų tilto projektą?

Labai gerai vertinu. Naujas tiltas - būtinas. Šį tiltą reikia statyti, kad senamiestis būtų išvaduotas nuo transporto ir jame galėtume pėsčiomis vaikščioti iš vienos parduotuvėlės į kitą. Vėliau reikėtų pagalvoti ir apie daugiau praėjimų, skirtų pėstiesiems. Tačiau pėstiesiems tiltą pastatyti galima greitai, pirmiausia reikia pastatyti tiltą automobiliams ir išgelbėti senamiestį.

Planavote, kad senamiesčio akcentu taps atstatyta XVIII amžiaus Klaipėdos pilis. Dabar gi vėl diskutuojama, ar verta statyti pilį.

Konkursą dėl pilies laimėjo mūsų puikūs architektai. Konkurse dalyvavo ir mano sūnus su marčia. Jie siūlė atstatyti visą pilį, tačiau tam reikia pinigų. Laimėjo architektai, kurie pasiūlė pigesnį variantą. Mano nuomone, reikia atstatyti visą pilies tūrį. Medžiagos tam yra, tačiau "biedni" esame. Štai kokia problema. Projektą reikia daryti kartu su verslininkais, kad verslininkams būtų naudinga investuoti.

Jeigu atsuktume laiką atgal - ką keistumėte 1976 metų generaliniame plane vertindamas jį iš šiandienos perspektyvos?

Iškelčiau pramonę nuo vandens. Iškelčiau naftas, nereikalingas pramonines veiklas, kurios gali būti pramoninėje zonoje, suplanuotoje į rytus nuo miesto. Prie vandens turi būti miestas.

Klaipėdos ateitis, Klaipėdos dievas yra Neringa. Jeigu ne Neringa, ir ta Klaipėda būtų "scheisse" (vok. "šūdas". - Autor. past.). Ir jokiu būdu negalima statyti tilto į Neringą. Jeigu tik tiltą pastatysi - ten nieko neliks, nes Neringa - tai smėlis. Jeigu atsiras tiltas - reikės platinti kelius, prasidės statybos, visi važiuos. Neliks kurorto. Neliks Neringos, kurią žino visas pasaulis. Mūsų uždavinys išsaugoti šį turtą.

Informacija

Šiandien 16 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijos salėje (Bažnyčių g. 6-1) bus pristatoma jubiliato Stasio Prikockio rengtų architektūros projektų eskizų paroda.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

gyvename mieste ne prie juros

2017-02-18   01:53

IP: 85.232.131.36

nes nera tilto per marias, dabar dar atims melnarage uostui plesti , girdejau ir kitam gale atims paskutini priejima prie mariu ,ples vandevietes saskaita uosta iki poligono , net Kretinga gyvena arciau juros uz klaipeda,protingas butu buves sprendimas miesta plesti i smiltyne ,uzstatyti visa nuo naujos perkelos iki molo ,tiltas butinas , o nuo naujos perkelos iki nidos lai buna jau tas buoziu rezervatas, pasidarykit tik vip ivaziavima i nida arba 50 euru uz ivaziavima ir dziaukites ta kabutese super gamta ,dar geresne as dziaugiuosi nuvares i Liepoja ir palikes taip 50 metru nuo juros masina dziaugiuos dykai super pajuriu, isvis nesuprantu kodel miestas taip idiotiskai statomas,smiltyne tabu ,namai tik i kita puse nuo kelio i palanga , o didziausi plotai priepat miesto stovi tusti ,i sona nuo zemes ukio technikumo ,uz pieno kombinato link jaku ziedo , siaubas ,ne miestas o sasiska kazkokia, ir visi ponai siaurinej dali , ubagai pietineje, ubagai rimku pervazoj dusta 20kart per diena ,ponai viadu is tauralaukio i mazuriskes rieda, estakada uoste uz milijonus per metus pasistate furoms , o statybininku pr. pratest kokiu 5 metu reiks ,jei isvis istengs,labankt mieste ne prie juros ,nes nesiriboji tu su ja niekur....

aukso zodziai

2017-02-17   19:53

IP: 86.100.179.241

ko jau ko, o tilto i Neringa tikrai nereikia

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

"Kiek Klaipėdoje gyventojų?" - klausė Rusijos istorikas Markas Soloninas publikos, susirinkusios Klaipėdos...

"Akivaizdžių faktų neigimas primena anekdotus apie meilužius..." nuotrauka, foto

Buvęs jūrininkas, klaipėdietis Vytautas Grigas prieš 40 metų labai smarkiai rizikuodamas įvykdė...

Apie žygdarbį 40 metų nežinojo net žmona nuotrauka, foto

Vaidmenys Klaipėdos dramos teatro spektakliuose "Tėvas" ir "Pašaliniams draudžiama" aktoriui Dariui Meškauskui...

"Tapdamas profesionalu, praradau dovaną būti žiūrovu" nuotrauka, foto

Nusiaubtas, prarastas, išnykęs, nušluotas, ištrintas... Kai kalbame apie dabartinę Kaliningrado sritį, su...

Artyn Donelaičio žemės nuotrauka, foto

Gegužės 28-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Gražiausias balandis gyvena Vydmantuose nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Palangos kurorto šventės metu vykusios V-osios dekoratyvinių balandžių parodos žiūrovai nusprendė, kad...

Atidaryti Palangos sezono suvažiavo iš visos Lietuvos nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, “Atvažiavome atsisveikinti su Palanga. Juk kai uždraus lauko kavinėse prekiauti alkoholiu, ko...

Gražinos skiltis nuotrauka, foto

Nuomonės, Pirmiausiai pacituosiu klaipėdietės Jurgos Lago, dabar gyvenančios tarp Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ir...

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 13 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 14 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 16 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...