Klaipėdiečių įpročius rado stiklo butelyje

Ar kada nors susimąstėte, kiek daug apie miestiečių įpročius, verslo ryšius, laisvalaikį, pomėgius ar kitus dalykus gali pasakyti archeologo rastas ir po kaulelį išnarstytas daiktas. Baltijos šalių istorijos studijų programos magistrantė, diplomuota archeologė Indrė Šimkutė tai žino. Mergina klaipėdiečius atidžiai narstė tyrinėdama stiklinius butelius, kurie, pasirodo, gali atskleisti daug miesto ir jo gyventojų subtilybių.

Indrė domisi ne tik įprasta, bet ir povandenine archeologija, tačiau taip jau sutapo, kad beveik visų savo studijų metu nardė stiklo pasaulyje. "Planavau analizuoti ir kitokias temas, tačiau jau po pirmųjų tyrinėjimų stikliniai buteliai pagavo ir nebepaleido. Tai tikrai labai įdomus artefaktas - gali tirti ne tik jį, bet kalbėti ir apie jo turinį", - šypsojosi šiandien Rimanto Ulevičiaus premiją, įteikiamą vos keletui gabiausių Klaipėdos universiteto diplomantų, už magistro darbą "XVI-XIX a. stikliniai buteliai Klaipėdos miesto prekybos ir paslaugų kontekste" atsiimanti mergina.

"Reikėjo sulipdyti labai daug atskirų, išsibarsčiusių detalių, tačiau darbas nenuėjo veltui. Tyrimas parodė, jog sekdami materialinės kultūros pėdsakais galime rasti nemažai sąsajų ne tik su Baltijos jūros regiono šalimis, bet ir kitų Vakarų Europos miestų kultūromis", - sakė I. Šimkutė. Beje, mergina tyrė tik rankų darbo stiklinius butelius.

Rodo ryšius

Pasak magistrantės, Klaipėdoje vietinės gamybos stiklo gaminių greičiausiai nebūta. Randama tik pavienių užuominų apie stiklius, bet jos nėra tvirtos. Uostamiestyje dirbę stikliai mokėjo stiklą šlifuoti, ėsdinti, graviruoti - o tai daugiau susiję su stiklo apdorojimu, bet ne gamyba. Yra duomenų, jog Klaipėdoje buvo potašo (kalio karbonato) fabrikas, gabenęs pelenus stiklo gamybai į kitas šalis. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Klaipėdą pasiekę stikliniai buteliai minimi 1671 metais ir jie buvo atplukdyti iš Gdansko. Tai galėjo būti ir degtinės buteliai.

Nors klaipėdiečiai stiklinių butelių negamino, importiniai gaminiai taip pat leidžia kalbėti apie daug įvairių dalykų. Skirtingų butelių sankaupos leidžia spręsti apie tam tikru laiku su tam tikrais regionais palaikytą prekybinį ryšį. Pavyzdžiui, XVI amžiuje Klaipėda intensyviai bendradarbiavo su Šiaurės Vokietijos miestais. Jau XVII amžiuje klaipėdiečius stikliniais buteliais aprūpindavo olandų pirkliai. XVIII a. antrojoje pusėje ryšiai labiau saistė su Didžiąja Britanija. XVIII amžiaus pabaiga ir XIX amžiaus pradžia labiausiai ir siejama su angliškąja kultūra. Klaipėdiečiai buvo perėmę net anglų manieras, todėl kartais iš užsienio keliautojų sulaukdavo pašaipų. Būtent angliškojo tipo stiklinių butelių Klaipėdos mieste ir randama daugiausiai.

Populiariausias - vynas

Ištyrus Klaipėdoje rastus butelius galima nuspėti ir tai, kokie gėrimai mūsų krašte buvo populiariausi. Pasak I. Šimkutės, klaipėdiečiai ypač mėgo vyną, šiam gėrimui skirtų butelių Klaipėdoje randama palyginti labai daug. Beje, rasta ne tik pačių vyno butelių, bet ir kamščių iš tikrosios kamštinės medžiagos. Rasti buteliai su įvairiais antspaudais rodo, kad jau XVII-XIX amžiais klaipėdiečiai turėjo galimybę paragauti ir rūšinių vynų iš jų gamyba garsėjusių Prancūzijos, Vokietijos regionų vyno ūkių.

Istoriniai šaltiniai rodo, jog XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje svaigieji gėrimai į Klaipėdą atkeliaudavo iš 32 skirtingų Europos uostų (Liubeko, Amsterdamo, Gdansko ir t. t.). Uostamiesčio gyventojai galėjo skanauti net 15 skirtingų vyno rūšių, tokių kaip Alikante, muskatinis, kanarietiškas ar putojantis vynas.

Be vyno stikliniuose buteliuose būta ir kitų svaigiųjų gėrimų, tokių kaip džinas ar degtinė. Archeologinių tyrimų metu randama ir stiklinių butelių, skirtų alui, tiesa, jų pasitaiko labai retai.

Klaipėdiečiai patys gamino savo alų, greičiausiai pilstydavo į statines, todėl užsieniečių įsileisti nenorėdavo.

Beje, nereikėtų galvoti, jog klaipėdiečiai buvo tik alkoholinių gėrimų mėgėjai. Stikliniuose buteliuose galėjo būti laikomi ir įvairūs vaistai ar vanduo. Tiesa, pastarojo butelių Klaipėdos mieste randama retai. Mineralinis vanduo dažniau buvo laikomas keraminiuose buteliuose.

Siejasi su karčemomis

"Randamų stiklinių butelių koncentracijos rodo galimai buvusių vyninių, restoranų, užeigų ir kitokių panašių įstaigų vietas. Minima, kad jau XV amžiuje Klaipėdoje buvo vadinamųjų karčemų, gal tiksliau jas būtų vadinti tam tikrų paslaugų teikimo vietomis. Stikliniai buteliai karčemose pradėti naudoti, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, XVI amžiuje. Tuo metu jie buvo naudojami daugiau kaip grafinai", - pasakojo magistrantė.

Stiklinių butelių koncentracija rodo, jog pirmoji karčema, kurioje buvo naudojami ir buteliai, galėjo būti įsikūrusi dabar esančiame laisvame plote ties Didžiąja Vandens ir Pasiuntinių gatvėmis, netoli Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus. Nemažai karčemų kūrėsi ir kitose senamiesčio vietose. Spėjama, jog daugiausiai jų būta dabartinėje Žvejų gatvėje bei istoriniame Frydricho mieste.

Indrės teigimu, stikliniai buteliai buvo prabangos prekė. Jie buvo skirti aukštesnei gyventojų klasei ir dažniausiai naudoti ne kaip įprasta tara, o kaip stalo kultūros elementai. Pavyzdžiui, keturbiauniai buteliai (panašių yra ir dabartiniai laikais, į juos dažniausiai pilama degtinė ar įvairios trauktinės) dažniausiai ir naudoti kaip minėti grafinai bei skirti gėrimui atvėsinti rūsiuose ar iš jų pergabenti į kitas patalpas.

Tiesa, galima spėti, jog XVIII a. antrojoje pusėje buteliai nuo stalų perėjo į rankas. Tuo metu ėmė keistis butelio kaklelio briaunos. Joms imta skirti daugiau dėmesio - briaunos tapo nebe tokios aštrios ir kampuotos. Jokios praktinės reikšmės tai neturėjo, išskyrus tai, jog tokios briaunos leido patogiau gerti tiesiai iš butelio kaklelio. Be to, keitėsi ir pačių butelių forma, leidusi ne tik patogiau ir glaudžiau juos sustatyti dėžėse ar lentynose, bet ir be vargo laikyti rankoje.

Pomėgiai ir būdo bruožai

Beje, labai daug pasakyti gali ne tik patys stikliniai buteliai, bet ir rastos ūkinės paskirties dėžės, į kurias jie būdavo išmetami. Dėžėse randami ne tik buteliai, bet ir įvairūs kiti daiktai, kurie nurodo klaipėdiečių, gurkšnojusių, pavyzdžiui, vyną, galimas pramogas. Rastos austrių geldelės leidžia spėti, jog šiuo gurmanišku patiekalu, užsigerdami vynu, uostamiesčio gyventojai mėgavosi jau prieš keletą amžių. Dėžėse besimėčiusios pypkutės leidžia daryti prielaidą, jog vartodami įvairius gėrimus miestiečiai užtraukdavo ir dūmelį. Dėžėse taip pat rasta ir kitokių galimus klaipėdiečių įpročius rodančių daiktų. Pavyzdžiui - žaidimų kauliukas. Galimas daiktas, jog vartodami įvairius gėrimus, klaipėdiečiai kaip ir dabartiniais laikais mėgdavo žaisti įvairius pramoginius žaidimus.

Beje, stikliniai buteliai pabrėžia ir dar vieną klaipėdiečių bruožą. Mes, pasak Indrės, jau prieš kelis amžius buvome itin taupūs, nes stiklinius butelius naudodavome daug kartų. Kaip jau minėta, karčemose buteliai ir vėliau naudoti kaip grafinai. Pasibaigus gėrimui juos išplaudavo ir vėl įpildavo kito. Beje, yra duomenų, jog įskilusius ar sudužusius butelius buvo galima atiduoti perdirbimui.

Dažniausiai randami mums įprastų žalių atspalvių stikliniai buteliai. Beje, iš butelių talpos galima spręsti, jog klaipėdiečiai ragaudavo panašius kaip dabar kiekius gėrimų. Antspaudai ant vyno butelių ar jų dugnų rodo, jog šis gėrimas buvo pilstomas į 3/4 kvortos stiklinius butelius, o tai nežymiai daugiau negu telpa dabartiniuose 0,75 litro talpos vyno buteliuose.

Iš Klaipėdos mieste randamų stiklinių butelių apie klaipėdiečius būtų galima pasakyti daug ką. Tiesa, tam reikia laiko. Indrė ruošiasi pradėtą darbą tęsti ir toliau. "Ketinu atidžiau gilintis būtent į uostamiesčio gyventojų įpročius. Archeologija nėra vien betikslis šukių tyrinėjimas. Ji padeda mums rasti ir pasakyti, ką valgėme, ką gėrėme, kaip tai darėme", - teigė I. Šimkutė.

NUOMONĖ. "Tai tikrai labai įdomus artefaktas - gali tirti ne tik jį, bet ir jo turinį", - apie stiklinius butelius kalba juos tyrinėjusi Indrė Šimkutė.