„Kiekvienas ieškokime savo originalumo“

Jeigu sutiktumėte žmogų, nieko nežinantį apie Druskininkus, kaip jūs apibūdintumėte šį daug kam mielą kurortinį miestelį?

- Vieta kiekvienam ir visiems pagal skonį ir poreikius. Čia galima surasti žiemą vasarą, o vasarą - žiemą. Ir nerasti pramogos, kuri domintų, būtų pakankamai sunku.

Druskininkų istorija, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenimo ar valstybės istorija, yra su tam tikrais nuosmukiais ir tam tikrais klestėjimo laikais. Šiais metais sukanka 225 metai, kai šiai vietovei dėl mineralinio vandens šaltinių buvo suteiktas kurorto statusas. 80 procentų miesto teritorijos sudaro miškas, nėra jokios pramonės, jokios gamybos, teršiančios aplinką. Tai - vienas švariausių miestų Lietuvoje.

- Kaip greitai ir kaip pavyko atsikratyti sovietinių laikų palikimo?

- Išgyvenome gerą dešimtmetį nuosmukio, kai apie Druskininkus pagrindiniai epitetai buvo tokie: pensininkų, muselių ir narkomanų miestas. Arba miestas be ateities ir perspektyvos. Kai kurie netikėjo Druskininkų atgimimu ir išsikėlė gyventi kitur.

Jeigu lyginsime šią dieną su 2000-aisiais, tai pradėjome nuo visiško nulio. Mieste netgi nebuvo nė vieno viešbučio, kuris atitiktų bent minimalius reikalavimus. Laiko politikuoti neturėjome, reikėjo gelbėti miestą.

- Kokie Druskininkai, be minėtų pensininkų, muselių ir narkomanų, buvo iki 2000-ųjų?

- Druskininkuose buvo galima rasti tik sanatorinio gydymo paslaugų. Be to, senosios sanatorijos buvo uždarinėjamos viena po kitos.

Mes ne šiaip sau Grūto parke statėme didelį pastatą, nes nebuvo kur apgyvendinti užsieniečių. Jeigu kokį atvykusį vokietį ar lenką palydėdavai iki kambario, pasitaikydavo, kad kambaryje stovinčios spintos durys iškrisdavo vos prisilietus.

- Kokioms naujoms veiklos kryptims teikėte pirmenybę?

- Pasirinkome naujas kryptis, tokias kaip turizmas, poilsis, pramogos, komercinis sportas, konferencinis ir kultūrinis turizmas.

Šiandien jau kai kurie kitų miestų gyventojai parduoda butus Vilniuje, Kaune, Klaipėdojo ar kuriame kitame mieste ir perka butus Druskininkuose. Senjorams čia sudarytos idealios sąlygos. Čia galima atrasti įvairių sveikatinimo procedūrų, čia patyrę medikai, puikios ligoninės. Ne šiaip sau pas mus atsikėlė nemažai neįgaliųjų.

- Koks projektas buvo sunkiausiai įgyvendinamas?

- Nedaug kas tikėjo, kad Druskininkuose įmanoma įgyvendinti bent minimalius projektus.

Dar 2000-aisiais pradėjome diskutuoti ir svarstyti, kokius darbus privalome nuveikti pirmiausia. Po to, kai tada nuėjau į pagrindines mūsų gydyklas ir savo akimis pamačiau, kokiomis baisiomis sąlygomis teikiamos procedūros, kai gydomasis purvas nešiojamas šiukšlių kibirais, klientai guldomi į skudurus, kurie 20 metų nebuvo skalbti ir atrodė juodai rudos spalvos nuo naudojimo, pasakiau sau: "Jei nepaisydami tokių baisių sąlygų, žmonės čia vis tiek atvažiuoja iš Rusijos, Izraelio ar Lenkijos, mes turim labai daug perspektyvų. Grįžęs į savivaldybę susodinau žmones ir pasakiau: mes turime velniškai gerą ateitį, tik padarykim viską žmogiškai.

- Ar neteko girdėti užgaulių užuominų apie Naujuosius Vasiukus?

- Kai užsiminiau apie vandens pramogų parko statybas Druskininkuose, reakcijų buvo pačių įvairiausių. Buvo ir tokių, kad projektas žlugs, sumanymai nepasitvirtins, ir kad nieko pakeisti neįmanoma. Sėkmingai įgyvendinus šį projektą, ėmus kalbėti apie būsimas slidinėjimo trasas, jau daug mažiau žmonių abejojo, kad mums viskas pavyks.

- Koks projektas šiuo metu yra labiausiai aptarinėjamas?

- Svarbiausias projektas šiandien - Druskininkų kongresų kultūros rūmai. Iš vietos jau pajudėjome, tik kol kas striuka su pinigais. Taip pat diskutuojame, kaip ateityje turėtų atrodyti Vilniaus pėsčiųjų alėja. Aptarinėjama ir svarstoma idėja čia sukurti Čiurlionio zodiako ženklų alėją, kur atvykęs kiekvienas surastų savo astrologijos simbolį.

- Druskininkai nepaliauja stebinti gėlynais, želdinių įvairove. Gal jūsų slaptas hobis - veisti augalus?

- Nesu nei gėlininkas, nei agronomas. Esu mechanikas, taip aš save visada pristatau. Bet kai eini miestu ir matai, kaip žmonės paveiksluojasi šalia gėlynų, tai akivaizdu, kad jiems tai yra malonūs vaizdai. Galų gale socialiniais tinklais platinamos gėlynų ir sutvarkytų želdinių nuotraukos - puiki reklama mūsų miestui. Būna, kad prieina turistai ir padėkoja: "Mere, ačiū už tokį miestą. Norisi vėl ir vėl čia sugrįžti.

- Ar miesto Taryboje turite stiprią opoziciją?

- Turime konstruktyvią opoziciją ir tokią, kuri nieko neveikia, tik rašo skundus. Praėjusią kadenciją parašyta apie 100 skundų ir pradėta apie 40 tyrimų, kurie paprastai niekuo nesibaigia.

- Ar pramoninei Klaipėdai realu suderinti turistinio ir pramoninio miesto statusą?

- Lengviausia dalinti patarimus kitiems. Aš manau, kad Klaipėdai nėra kitokios išeities, kaip tik atskirų poilsio ir pramonės zonų steigimas. Neatskyrus šių sričių, bus kažkoks jovalas. Kruiziniai laivai nustos plaukti, jei jie čia pateks į smirdančią aplinką ir matys tik iš kaminų rūkstančius dūmus. Atsisakyti pramonės ir padaryti vien tik kurortą būtų dar didesnė nesąmonė.

- Atsiranda naujų sanatorijų Anykščiuose, Birštone. Ar dar atsiras potencialo kitiems aplinkiniams miesteliams mesti iššūkį Druskininkams?

- Atsižvelgdami į šios dienos situaciją puoselėkite tai, ką jau turime. Šiandien lietuviai, atostogaujantys Druskininkuose, sudaro per 60 procentų visų turistų. Kiti - užsieniečiai. Atvažiuoja iš Portugalijos, Ispanijos, Skandinavijos, Vokietijos, Izraelio, Latvijos.

- Spaudoje teko matyti įvairių Druskininkų palyginimų su Palanga ir atvirkščiai. Ar tai kurortai konkurentai?

Mes su Palanga labai skiriamės. Kiekvienas turime savo geografinius ypatumus, savo veidą. Didžiausia blogybė būtų, jei pradėtume konkuruoti tomis pačiomis idėjomis. Ieškokime savo originalumo ir kurkime išskirtinius traukos centrus.

- Ko palinkėsite Klaipėdai, Vakarų Lietuvai ir Žemaitijai?

- Daug dirbti, užsidirbti ir atvažiuoti pailsėti pas mus.