Jaunasis patriotas žino emigracijos priežastį

Šaltą ir tamsų sausio 15-osios vakarą Klaipėdos jaunimas žygiavo uostamiesčio gatvėmis nešinas deglais ir šventė laisvę. Vienas jų - 18-metis Juozapas Bernotas-Pakeris prie paminklo žuvusiesiems atminti susirinkusiems bendraamžiams rėžė kalbą, kuri užgniaužė kvapą. Joje - Lietuvos istorinės netektys ir laimėjimai. Įdomu, kas skatina jaunąją kartą būti patriotišką?

Neretai tenka girdėti, kad jaunoji karta - tai prarastoji karta: į telefonus "įlindę", "selfių" lazdomis ginkluoti, knygų neskaitantys ir mokytojus keikiantys paaugliai, kurie jau mokyklose ruošiasi emigruoti. Ar tikrai?

"Niekada neemigruosiu", - kalbėdamas "Vakarų ekspreso" redakcijoje ištarė vaikinas.

Sausio 15-ąją, minint 96-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, J. Bernotas-Pakeris didžiavosi esantis Lietuvis ir prabilo apie viduramžius - laikus, kai Lietuva driekėsi nuo jūros iki jūros.

"Istorija domėjausi nuo mažens, turbūt 5-erių metų. Mane labai domino riteriai, kardai, šarvai - visas viduramžių amžius mane žavėjo. Aš užaugau skaitydamas knygas "Žiedų valdovas". Šis laikotarpis mane domino visą laiką. Jis labai romantiškas. Tačiau pastaruoju metu pradėjau domėtis ir viso pasaulio istorija. Šis patriotiškumas ir gimė besidomint istorija", - paklaustas, kas skatina jauną žmogų domėtis senaisiais laikais, kalbėjo klaipėdietis.

J. Bernotas-Pakeris apkeliavo ne vieną Europos šalį: Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Suomiją, Latviją, Lenkiją, Graikiją ir t.t. Daugybę kultūrų ir kitataučių pažinęs vaikinas tikino, kad smagu matyti įvairius žmones, tačiau svečioje šalyje pabuvus ilgiau nei 2 savaites, grįžta beprotiškas Tėvynės ilgesys.

"Tai padeda suvokti, kad myli savo namus. Čia jaučiuosi savas. Domiuosi istorinėmis Lietuvos asmenybėmis ir suvokiu - šie žmonės paaukodavo savo gyvybes tam, kad mes būtume laisvi. Prisiminkime sausio 13-osios įvykius", - dėstė 18-metis.

J. Bernotas-Pakeris įsitikinęs, kad jaunoji karta dažnai pasirenka emigraciją todėl, nes neranda savęs. "Pagrindinė emigracijos priežastis - turėti gerą automobilį, namus ir daug uždirbti. Žmonės turi iliuziją, kad Lietuvoje to nepasieksi. Drįsčiau pasiginčyti. Mes turime neblogus universitetus. Ir sąlygos nėra blogos. Daug kas hiperbolizuojama", - sakė jis.

Tad ir pats vaikinas ketina likti Lietuvoje. Kokie jo ateities planai?

"Galvoju studijuoti istoriografiją arba tarptautinius santykius. Mokslai rimti. Tačiau esu visuomeninėje veikloje jau pusę metų", - kalbėjo jaunasis patriotas.

Savo patriotiškumą jis pademonstravo sausio 15-ąją, susirinkusiesiems sakydamas jaudinančią kalbą apie laisvę.

"Viskas gimė ekspromtu. Tiesa, pasirašiau planą, kaip kalbėsiu (beje, jokio lapo vaikinas neturėjo, - aut. past.). Tačiau į rėmus neįsispraudžiu. Viešas kalbėjimas man niekada nebuvo kliūtis", - sakė J. Bernotas-Pakeris.

Ištrauka iš Sausio 15-ajai paminėti skirtos kalbos

Mūsų Tėvynė turi unikalią kalbą, tautą ir kultūrą, o jos ištakos siekia jau tūkstantį metų. Lietuva išgyveno kraugeriškus Kryžiuočių ordino puldinėjimus, kai užuot pasidavę priešui, lietuviai susidegino pilyje. Kryžiuočių ordinas praliejo mūsų protėvių kraują, tačiau pasiekta ir pergalių. Viena iš jų - suvieniję jėgas įveikėme tariamai neįveikiamą Kryžiuočių ordiną. Mes atlaikėme švedų puldinėjimus, atrėmėme priešus iš Rytų. Deja, buvo laikai, kai Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kadaise didžiausia Europos valstybė nebeturėjo nė lopinėlio nuosavos žemės. Ir štai čia mes įrodėme - šalis nėra politinis ar geografinis objektas! <...> Prieiname prie įvykio, kurį dalis pamena kaip vakar - sausio 13-oji. Kovojome už valstybę, vienybę ir vietoj ginklų laikėme vienas kito ranką, dainavome dainas ir didžiausios pasaulio armijos tankai nepalaužė mūsų laisvės. Štai čia, mieli žmonės, esu jums labai dėkingas. Jūsų, kaip didvyrių, ir mūsų praeities didvyrių atmintį mes turime įamžinti

Juozapas BERNOTAS-PAKERIS