"Ilgiuosi Lietuvos, o ypač Klaipėdos", - sako Brazilijos lietuvė Ramutė Jaloveckaitė

"Ilgiuosi Lietuvos, o ypač Klaipėdos", - sako Brazilijos lietuvė Ramutė Jaloveckaitė

"Iš visos Lietuvos labiausiai ilgiuosi Klaipėdos, kur praleidau septynerius savo gyvenimo metus... Jau 18 žiemų nemačiau sniego. Užplūsta ilgesys, pagalvojus apie distanciją, skiriančią nuo savų šaknų. Brazilija tapo mano antraisiais namais. Pritapau, išmokau čia gyventi, esu laiminga ir dėkinga šiai šaliai už dvasines pamokas."

Ramutė Jaloveckaitė į San Paulą išvyko 2000-aisiais. Pirmieji adaptacijos metai buvo sunkūs, depresyvūs, tačiau šiandien ji jaučiasi tarp savų. "Namai ten, kur meilė, kur supratimas, draugiškumas ir panašūs siekiai... Brazilija tapo man tolerancijos, kantrybės ir kitų dvasinių dalykų mokykla", - sako pokalbininkė.

Ilgas kelias į save

Ramute, kaip vienu sakiniu apibūdintumėte Braziliją?

Brazilija - tolima tropinė šalis, labai kontrastiška - ir skurdi, ir labai turtinga...

Kuo ji įdomi?

Draugiškumu, tolerancija, supratingumu, šiltumu, gamta, gamtiniais ištekliais, patirtimi ir įvairiaspalviais žiedais.

Kaip greitai ten pritapote?

Pirmieji dveji metai buvo labai sunkūs. Depresija, barniai, pykčiai... Kol pagaliau supratau savo vidinį pasaulį ir adaptavausi naujoje aplinkoje. Šiandien esu dėkinga už visą patirtį ir visus išgyvenimus - jie buvo labai reikalingi vidinės transformacijos kelionėje. Ji dar nebaigta, bet pradžia jau padaryta.

Kas padėjo adaptuotis?

Adaptavausi, kai pradėjau išlaikyti pusiausvyrą tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo. Kai pradėjo augti draugų ratas. Šiandien esu laiminga, labai laiminga Brazilijoje. Supratau, kad mano namai yra ten, kur yra meilė, supratimas, paprastumas, draugiškumas ir panašių siekių srautas tarp tų, kurie mane supa.

Į laisvę

Papasakokite apie savo namus, savo šeimą.

Kai atvykau į Braziliją, gyvenau San Paulo metropolyje. Kamščiai, smogas, didelis nusikalstamumas. Gyvenau turtingai, bet skurdžiai: man trūko gamtos ir laisvės. Namai - uždarose bendrijose, su sargyba, apsiginklavę iki ausų, grotos, tvoros, vartai, spynos... Automobilis visada užrakintas iš vidaus, langai užtamsinti. Dvylika metų didmiesčio "linksmybių" ir laisvės suvaržymo. Paskui nusipirkome ūkelę Minas Žeraiso (portug. Minas Gerais) valstijoje - 320 km nuo San Paulo, Rio de Žaneiro ir Belo Horizontės didmiesčių. Manau, tai strateginis taškas. Šiandien miegu su atvirais langais, neužkeltais vartais ir nerakintomis durimis.

Išmokau nebijoti savo svajonių ir nebijoti keisti to, kas nepriimtina. Visada bus geriau nei yra.

2006 metais gimė sūnus Thomas, dabar jam vienuolika metų.

Kavos kvapas

Papasakokite apie savo darbą.

Dvylika metų dirbau medicinos technologijų srityje. San Paulo miestą įsiminiau pagal ligoninių išsidėstymą. San Paulo valstijoje yra daugiau nei 3 tūkst. privačių ir valstybinių ligoninių. Beveik visas jas aplankiau - dirbdama chirurginių centrų instaliacijos ir naujausių technologijų kūrimo, tobulinimo srityje. Dirbau atstovaudama vokiečių kompanijai "Berchtold" - tai chirurginių centrų įrangos gamintojas Vokietijoje.

Kai persikėlėme į Minas Žeraiso kalnus, Brazilijos universitete baigiau agronomijos studijas su kavos pupelių auginimo specializacija. Pradėjau dėstyti žemės ūkio vadybą San Paule, Kantareiros universitete (FIC Facudade Integral Cantareira). Kartą per savaitę vis dar aplankau San Paulo miestą.

Šiandien esate kavamedžių auginimo specialistė?

Mano agronominės veiklos siekiai visada sukosi apie kavą. Atsimenu, kai vaikystėje su mama ir sesute važiuodavome į Kauną (esu kilusi iš Juragių kaimo Kauno rajone), į kino teatrą, žiūrėti Indijos filmų (tada buvo madinga), iš kavinių sklindantis kavos kvapas mane užburdavo.

Tikrąją arabišką kavą pradėjau gerti po to, kai įsidarbinau Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje "Klasco". Su bendradarbiais Rasa, Žibute ir Žilvinu susiburdavome prie kavos puodelio pasišnekučiuoti, apkalbėti viršininko...

Šiandien jau moku ne tik atskirti geros kokybės kavą, jos aromatus, skonius - bet ir ją auginti.

Labai stengiausi gauti kavos plantacijos administratorės pareigas Brazilijos fazendose (stambi žemės ūkio kompanija - mažiausiai 3 tūkst. hektarų žemės). Atsimenu, vienoje fazendoje po darbo apklausos laukiau pakvietimo dirbti daugiau nei vienerius metus. Man vis žadėjo, kad būsiu pakviesta. Bet kvietimą gavau iš kitur - iš San Paulo universiteto - dėstyti agrovadybą. Tada ir atsivėrė naujos galimybės bei nauji tikslai.

Tais pačiais metais sutikau studijų draugą ir bendromis jėgomis įsteigėme Brazilijos alyvuogių sąjungą (Fundacao Oliveiras do Brasil). Siekiame mokyti naujų alyvuogių auginimo technologijų.

Brazilijos rinka - viena iš didžiausių alyvuogių importo srityje - portugališkos tradicijos. Vidinis aliejaus suvartojimas - 75 tūkst. litrų per metus. Alyvuogių auginimo ir alyvuogių aliejaus spaudimo sektorius - tai nauja sritis, kuri gimė kartu su Brazilijos alyvuogių sąjunga. Siekiame užpildyti vidinę Brazilijos rinką aukštos kokybės alyvuogių aliejumi ir alyvuogėmis.

Turite savo verslą?

Turėjau savo medicinos įrangos prietaisų importo, platinimo ir prekybos kompaniją. Ją pardaviau, nes dažniau jaučiausi kaline, o kartais ir nusikaltėle nei garbinga ir sėkminga verslininke. Juridinis pagrindas, įstatymai - apgailėtina, paini sritis. Sunku laviruoti Brazilijos verslo erdvėje, jeigu nesupranti nacionalinių brazilų elgesio bruožų. Daug didelių tarptautinių kompanijų norėjo įsitvirtinti Brazilijoje, bet po nesėkmingų bandymų atsisakė savo verslo. Bankas "Boston" pardavė savo veiklą, išvyko, ir dar daug kitų pavyzdžių...

Šiandien esu daug budresnė nei prieš dešimtį metų. Jau žinau, kur keliu koją, ir žinau, kokioje terpėje dirbu. Visada sakau: žinios ir patirtis svarbiau nei pinigai.

Nesirūpina rytojumi

Kokių grožybių jums teko pamatyti Brazilijoje?

Aplankiau beveik visą Braziliją. Miškai ir kalnai, pajūriai ir kriokliai, upės ir salynai, augalai ir paukščiai...Kiekviena valstija vis kitokia, savito grožio.

San Paulo valstija - tai puiki infrastruktūra, keliai, magistralės, didmiesčiai, išvystytas žemės ūkis. Čia sukasi cukranendrių auginimas, cukraus, alkoholio ir panašių produktų gamyba. Važiuodamas per San Paulo valstiją automobiliu, jauti komfortą, patiri puikų aptarnavimą. Nosį čia kutena rūgštūs cukranendrių rūgimo kvapai...

Paranos valstija pasižymi lygumomis ir derlinga žeme. Čia klesti kukurūzų ir sojų auginimas. Turtingi žemdirbiai, susibūrę į miestus, valdo savo žemes per atstumą, gyvena prabangiai, kartais išnaudodami savo darbuotojus.

Santa Katarinos ir Pietų Rio Grandės valstijos garsėja paukštininkyste ir kiaulininkyste. Šiose valstijose susibūrė daug emigrantų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Rusijos. Visi gyvena darniai.

Mato Grosas ir Pietų Mato Grosas - tai Brazilijos aruodas. Čia auginama medvilnė, kukurūzai, soja, kaučiukas, jautiena.

Amazonės valstija labai įvairialypė: drėgmė ir karštis, žemas išsilavinimas ir didelės manipuliacijos...

Sunku nupasakoti Braziliją keliais žodžiais.

Kokie yra brazilai?

Linksmi, paprasti, draugiški, kūrybingi. Tolerantiški. Brazilai gyvenimą supranta kitaip nei mes, lietuviai.

Ką jie mato kitaip?

Mes žiūrime į ateitį. Gyvename rytojumi. Jie gyvena dabartimi. Jie visiškai nesirūpina rytojumi. Jie gali valandų valandas diskutuoti su nepažįstamu žmogumi - kol jis tampa pažįstamu ir galiausiai draugu.

Kokie santykiai tarp vyrų ir moterų?

Brazilės moterys gražios, bet nepasitikinčios savimi. Vienas svarbiausių moters tikslų - sukurti šeimą ir visą materialinį rūpestį sukrauti ant vyro pečių. Braziliški įstatymai šioje srityje labai griežti, skyrybų atveju vyras turi mokėti pensiją, jei nemoka - kalėjimas.

Su kuo brazilams asocijuojasi Lietuva?

Jie mažai žino apie Lietuvą. Kartais tenka nupasakoti, kur ji yra. Kai paminiu Vokietiją kaip šalį kaimynystėje, tada maždaug įsivaizduoja.

Vila Zelina

Brazilijoje gyvena didelė lietuvių bendruomenė. Ar palaikote ryšius?

Taip. Yra apie dešimt tūkstančių lietuvių. Daugiausiai tai pabėgėliai nuo Antrojo pasaulinio karo. Daug šeimų atvyko XIX a. amžiaus pradžioje - suviliotos pažadais (melagingais), esą nemokamai gaus daug žemės Brazilijos gilumynuose.

Lietuviai, kurie išsilaipino ir pasiliko Brazilijos didmiesčiuose, susikūrė materialinę gerovę, yra turtingi; vieni bankininkai, kiti celiuliozės gamintojai. Tačiau tie, kurie išsilaipino iš laivų ir vyko į Brazilijos gilumą, pateko į fazenderių rankas ir dirbo sunkų darbą kavos pupelių, cukranendrių plantacijose. Dauguma jų mirė dėl karšto klimato ir sunkaus darbo, kiti - nuo insektų įkandimų ir ligų.

Pateko į vergovę?

Po vergijos panaikinimo Brazilijoje trūko darbo rankų nudirbti darbus plantacijose, tad reikėjo atsivežti naujų vergų, baltų vergų, kurie net nenutuokė, kad papuls į tokią keblią padėtį - su visa gausia šeima. Kitas Brazilijos suktas siekis - atsisiųsti kuo daugiau europiečių, kad galėtų išbalinti juodą brazilų odą. Bet lietuviai nemėgo maišytis, būrėsi į savo bendruomenes.

San Paulo mieste yra rajonas vien tik lietuvių, lenkų ir rusų. Vadinasi Vila Zelina. Čia yra lietuviška bažnyčia, vyksta lietuviškos mišios sekmadieniais, veikia lietuviška mokyklėlė bei lietuviškų patiekalų restoranai.

Tiltai

Kada paskutinį kartą lankėtės uostamiestyje ir kokie įspūdžiai?

Grįžau į Lietuvą 2016 metais. Paviešėjau keletą mėnesių, aplankiau tėvus ir beveik visus draugus - Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Šiauliuose... Jie visi yra labai svarbūs, kadangi gyvena mano širdies gilumoje, šiltų prisiminimų, išgyvenimų, kartu nueitų kelių sraute.

Klaipėda pasipuošė, tapo patraukli turisto akiai: atnaujino senuosius pastatus - jie dabar sukuria prūsišką įvaizdį. Labai gražus miestas. Kai užplūsta ilgesys - iš visos Lietuvos labiausiai ilgiuosi Klaipėdos.

Kas turėtų atsitikti, kad sugrįžtumėte gyventi į Lietuvą?

Geras klausimas. Manau, kad turėčiau pastatyti tiltą, jungiantį Lietuvą ir Braziliją. Kartais svajoju apie šią galimybę. Žinot, kaip būna: svajonės išsipildo, jeigu moki tinkamai svajoti...

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder