Britų aktorei Helenai Miren (Helen Mirren) liepos 26 d. sukako 70 metų.
Dosjė
Helena Lidija Mironova (Helen Lydia Mironoff) gimė 1945 m. liepos 26 d. Londone, rusų aristokrato Vasilijaus Mironovo ir britės Ketlinos Rodžers (Kathleen Rogers) trijų vaikų šeimoje. Jos senelis Piotras Mironovas nekentė bolševikų, todėl po 1917 m. valdžios užgrobimo su šeima emigravo į Didžiąją Britaniją. Helenos tėvas Londone dirbo taksistu. Mama buvo mėsininko dukra iš daugiavaikės šeimos.
Helena baigė uždarą katalikišką mergaičių mokyklą Sautendo (Southend-on-Sea) mieste ir Londono dramos koledžą.
Aktorės karjera prasidėjo garsiame Londono teatre "Old Vic". H. Miren debiutavo imperatorienės vaidmeniu "Antonijuje ir Kleopatroje".
1990 m. per interviu aktorė pareiškė, kad yra ateistė.
1997 m., būdama 53 metų, H. Miren po 17 metų draugystės ištekėjo už režisieriaus Teiloro Hekfordo (Taylor Hackford). Helenai tai buvo pirmoji santuoka, Teilorui - trečioji (iš buvusių santuokų jis turi du vaikus).
DAMA. Helena Miren prieš savo pavardę gali rašyti santrumpą DBE (angl. Dame of the British Empire) - šios raidės reiškia moteriškąjį riterio titulo atitikmenį. Garbingą vardą, anksčiau reiškusį priklausymą didikų šeimai, šiais laikais britų monarchė teikia piliečiams už nacionalinius nuopelnus. Scanpix nuotr.
2007 m. pelnė "Oskarą" už karalienės Elžbietos II vaidmenį Stiveno Frirzo (Stephen Frears) režisuotoje biografinėje dramoje "Karalienė" (2006 m.). Šiai premijai buvo nominuota dar tris kartus: už vaidmenis filmuose "Karaliaus Jurgio beprotybė", "Gosfordo parkas" ir "Paskutinė stotis".
2011 m. H. Miren žurnalui "Esquire" teigė: "Aš esu pakankamai dvasinga. Būdama vaikas tikėjau fėjomis. Aš vis dar jomis tikiu. Ir dar tikiu kai kuriais elfais bei nykštukais. Bet aš netikiu Dievo."
2012 m. aktorė buvo apdovanota Europos kino akademijos prizu "Už nuopelnus pasaulio kinematografijai".
2013 m. gavo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje. Tais pačiais metais buvo pagerbta prestižiškiausiu Britanijos teatro apdovanojimu - Lorenzo Olivjė (Laurence Olivier) premija.
Būdama 69 m. Helena fotografavosi bikinio fotosesijoje ir tapo kosmetikos kompanijos "L'Oreal" reklamos veidu.
H. Miren neturi vaikų. Spaudoje ji aiškino, jog tai jos sąmoningas apsisprendimas, padiktuotas fakto, kad ji "neturi motinystės instinkto".
Citatos
Aš nenorėjau turėti vaikų tuo tada, kai patyriau stiprų psichologinį sukrėtimą mokydamasi katalikiškoje mergaičių mokykloje. Kartą per gamtos mokslų pamoką mums, paauglėms, buvo parodytas dokumentinis filmas apie gimdymą. Aš išvydau ne žmogaus gimimo stebuklą, kaip buvo žadėta, bet žmogaus kančią, skausmą ir kraują. Tada klasėje nualpau, o kai atsigavau, supratau, kad niekada negimdysiu.
Mano tėvas buvo aristokratas, o senelis - rusų diplomatas Didžiojoje Britanijoje, tačiau kai šeima emigravo iš Rusijos į Angliją, ji emigravo ir iš aristokratijos į darbininkų klasę.
Mano tėvas beveik visą gyvenimą dirbo taksistu. Mama kilusi iš industrinio Londono Ist Endo (East End) rajono. Ji buvo tryliktas vaikas keturiolikos atžalų šeimoje.
Aš gimiau iškart po karo. Gyvenome skurdžiai - kaip ir visa šalis. Tada maisto, avalynės, drabužių buvo galima nusipirkti tik pagal korteles.
Spaudžiama tėvo, pirmiausiai baigiau mokytojų koledžą: kad, anot jo, turėčiau iš ko valgyti duoną. Net ir tada, kai tapau aktore, visada orientuodavausi į atlyginimą. Būtent todėl nusifilmavau daugybėje pusiau pornografinių filmų. Aš dėl to nesigailiu, jaučiuosi gerai.
Mano jaunystė anaiptol nebuvo audringa, kaip kad daugelis įsivaizduoja. Atvirkščiai - aš buvau itin naivi. Baigiau uždarą mergaičių mokyklą, kurioje mokytojavo vienuolės. Iki 18 metų nė vienos nakties nepraleidau ne namuose.
VYRAS. JAV kino režisierius Teiloras Hekfordas (Taylor Hackford) ir aktorė Helena Miren kartu jau 35 metus. Jie susituokė 1997 m. - po 17 metų draugystės. Scanpix nuotr.
Patekusi į koledžą, supratau, kad berniukai yra šiurkštūs, šlykštūs ir, kaip tuomet buvo sakoma, "nori tik vieno". Aš turėjau savų norų: tapti savarankiška ir pati save viskuo aprūpinti.
Ne, aš nesiekiau būti puritone, kuri nebučiuoja vyro iki vedybų, bet jau tada man nepatiko seksualinių liberalų pareiškimai, neva viešai nurengdami moterį mes ją išlaisviname. Aš puikiai supratau, kad tokie kaip Hjū Hefneris (Hugh Hefner - žurnalo "Playboy" įkūrėjas. - Red. past.) moterims primeta dar vieną - vyrų sugalvotą - vaidmenį. Tai buvo dar viena jų veidmainystė, šį kartą pridengta laisvės kauke.
7-ajame dešimtmetyje man reikėjo kaip nors užsidirbti. Už mano ryžto apsinuoginti slypėjo ne seksualinės revoliucijos idėja, o senamadiškas britiškas praktiškumas.
Kad ir kaip ten būtų, atviras seksualumas man patinka labiau nei vulgarus gašlumas.
Ilgą laiką nemačiau jokios prasmės, slypinčios santuokoje. Nesupratau, kam visa tai reikalinga. Mano tėvai buvo šokiruoti. Aš visada buvau pasirengusi rimtiems santykiams, bet tik ne vedybiniams. Turėjau tik kelis romanus savo gyvenime.
Mes visi tokie idiotai, kol esame jauni, nors to nesuprantame. Bet taip tikriausiai ir turi būti.
Sunkiausia gyvenimo atkarpa - kai tau dvidešimt metų. Atrodai nuostabiai, bet esi tokia pažeidžiama ir išsigandusi, kad abejoji viskuo pasaulyje.
Prieš daugybę metų, ištikta vieno iš daugelio nepasitikėjimo savimi priepuolių, nuėjau pas madingą tuo metu būrėją. Ji pažvelgė į mano delną ir pareiškė, jog aš pasieksiu savo didžiausios sėkmės ties 50 metų slenksčiu.
Mane iki šiol kamuoja stipri scenos baimė. Ne kiekvieną naktį - kaip anksčiau, bet kartais užklumpa, kai nesitiki. Reikia su ja susidoroti: dirbti, nepaisant nieko, priversti ją paklusti tavo valiai.
Aš netikiu svajonėmis. Reikia išsikelti konkrečius tikslus ir jų siekti. Antraip tai tuščias laiko švaistymas.
Nereikia visiškai panirti į darbą. Tai sekina ir varo iš proto. Ypač idealistus. Būtent tokia aš buvau jaunystėje - atsidavusi darbui idealistė. Ačiū Dievui, tai praėjo.
Kokia yra moters seksualumo paslaptis? Manau, kad tai nesusiję nei su amžiumi, nei su išvaizda. Nors daugelis vyrų seksualiausiomis laiko jaunas blondines didelėmis krūtimis, aš savo plaukus dažiau įvairiausiomis spalvomis ir niekada nepasižymėjau gražia krūtine.
Teiloras turi atsidavimo talentą. Ne man, ne tik man. Jis atsidavęs draugams, savo vaikams, mano šeimai - seseriai, sūnėnui. Jis turi talentą kurti santykius. Jis yra fantastiškas įkvėpėjas - sugeba padrąsinti, suteikti žmogui jėgų, pasitikėjimo savimi.
Filmuotis savo vyro filme nėra taip paprasta. Užtat kaip smagu po to praleisti naktį su režisieriumi!
Iki susituokėme, mes su Teiloru nugyvenome kartu daugybę metų. Vedybos buvo nebloga idėja, bet aš iškart supratau, kad jos nieko nekeičia.
Mes susitikome jau būdami suaugę, susiformavę žmonės. Mums buvo per keturiasdešimt metų. Todėl pakako proto gerbti vienas kito darbą, neprimesti savo įpročių ir skonio. Nors, tiesą sakant, buvo ir tokių momentų, kai galvojau, kaip reikės pasidalinti peilius ir šakutes.
Aš nesu religinga - tai katalikiško auklėjimo padarinys. Tikiu laumėmis, elfais ir kitomis neregimomis, slaptomis gamtos jėgomis.
Nemanau, kad jeigu darai gera, tai aplink tave vyks tik geri dalykai. Viskas vyksta chaotiškai, atsitiktinai. Nelaimės nutinka geriems žmonėms, sėkmė aplanko blogus... Vis dėlto darydami gera mes neeikvojame laiko veltui.
Kai vaidini Šekspyro pjesėje, visiems atrodo, kad esi labai išsilavinęs žmogus. Iš tiesų nesupranti nė pusės to, ką kalbi.
Visi aktoriai yra valkatos. Bent jau turėtų tokie būti.
Gyvenimui bėgant, tu sprendi vis kitas jo keliamas užduotis.
Laikas staiga pradėjo bėgti greičiau. Nepastebėjote?
Stengiuosi negalvoti apie mirtį. Kuo vyresnis tampi, tuo mažiau tau kyla klausimų apie tai.
Mano spintoje - nukainoti drabužiai, o šaldytuve - šampanas. Toks jau aš žmogus.
Mama vaikystėje mane išmokė adyti kojines. Dabar tai tapo mano mėgstamiausiu rankdarbiu. Teiloras, žinodamas, jog turiu tokią aistrą, nebeišmeta sudriskusių kojinių. Adymas ramina mintis, be to, jaučiu malonumą darydama kai ką nors ir kuklaus, bet naudingo mylimam žmogui.
Kuo dažniau ką nors nustebinkite. Pirmiausiai - save.
Parengė Aras MASIULIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą