2020 m. liepos 7 d. 17:45 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Grafas Tiškevičius - vienintelis giminės ilgaamžis

2002-11-16, 12:00

Ingrida ALBRECHTIENĖ

Rytoj grafas Alfredas Tiškevičius įžengs į devintąją savo gyvenimo metų dešimtį. Drauge su žmona Uršule ir artimais draugais ponas Alfredas gimtadienį švęs Palangoje, savo gimtinėje.


Ilgaamžis Alfredas Tiškevičius sakėsi iš savo mamos ir tėvo giminės esąs vienintelis, kuriam likimas lėmė ilgus gyvenimo metus. "Per savo gyvenimėlį teko paragauti ne tik gardžios tėvų duonos, teko kęsti ir nepriteklių. Tačiau niekada nesiskundžiau ir nedejavau. Gal todėl, kad karo bei pokario metais tokių kaip aš, nelaimėlių, buvo daug. O kai šalia jauti draugo petį, sunkumus lengviau kęsti nei pačiam vienam."

Dešimtas vaikas

Ponas Alfredas gimė darnioje šeimoje. Dauguma palangiškių senbuvių, jų vaikų bei anūkų prisimena ar yra girdėję apie ponus Tiškevičius. Ir mūsų pašnekovas pasakojo, kad jo tėvai išties buvo labai šviesūs, malonūs ir draugiški žmonės. "Man buvo labai smagu turėti tokius tėvus, bet dar smagiau išgirsti gerus žodžius iš svetimų žmonių lūpų. Nors mes buvome turtingi, turėjome daug samdomų darbuotojų, niekada neteko girdėti tėvo ar mamos pakelto balso, niekada nemačiau jiems dirbančiųjų ašarų."
Grafo tėvai 1900-aisiais pasistatė dvarą - Tiškevičių rūmus. Jie Baltarusijoje ir Ukrainoje turėjo nemažai nuosavų miškų, davusių didžiulius pinigus. Ponas Alfredas - dešimtas Tiškevičių vaikas.

"Skirtumas tarp manęs ir vyresniosios sesers - net dvidešimt treji metai. Ji galėjo man būti mama. Prisimenu tėvus pasakojant, jog gimė keturios dukros, ir kaip jau būtų gana. Tačiau, didžiulei tėvelio laimei, penktasis gimė sūnus. Gal pakilo noras dar sūnų turėti? Tačiau šeštas vaikas vėl buvo mergaitė, na, o paskui pabiro sūnūs - kaip iš gausybės rago. Šiandien nė vieno gyvo jau nebėra, likau aš vienas.
Nemanykite, nors mano tėveliai ir buvo labai turtingi, išlaikyti ir išmokslinti tiek vaikų nebuvo lengva. Mes gyvenome augindami ir pardavinėdami daržoves, tačiau šis verslas nebuvo pats pelningiausias. Mano mama buvo lenkaitė. Ji turėjo du labai turtingus brolius. Vienas jų augino sūnų, daugiau vaikų negalėjo turėti, o antrasis buvo bevaikis. Pasitarę, jie nusprendė, jog abu mamos broliai įsisūnys du jų vaikus. Ir taip mano du vyresni broliai išvyko gyventi į Lenkiją. Jiems buvo sukurtas tikrai puikus gyvenimas, suteiktas aukštasis išsilavinimas."

Turėjo slėpti savo šaknis

Antrasis pasaulinis karas poną Alfredą užklupo, kai jam buvo 27-eri. Tuo metu jo mama jau buvo palikusi Lietuvą - gyveno Anglijoje, o tėtis jau buvo miręs. "Buvau vedęs, turėjau mažytį sūnų Adomą. Tačiau teko bėgti nuo rusų. Buvau naivus, tikėjau, kad vokiečiai mane supras ir suteiks prieglobstį. Deja, jų draugiškumas ir supratimas buvo gana paprastas - mane pasodino į kalėjimą. Pasakoti šią mano gyvenimo atkarpą prireiktų kelių parų. Pasėdėjau kalėjime, vėliau jie suprato, kad esu nekaltas, ir paleido. Siūlė man du kelius: sugrįžti į Lietuvą arba važiuoti į Lenkiją. Grįžti į Lietuvą - reiškė tremtį į Sibirą. Pasirinkau Lenkiją, nors ten taip pat manęs laukė nelengvas likimas. Niekam negalėjau prasitarti, kad esu lietuvis, turėjau slėpti savo šaknis, nes lenkų saugumas mane greitai būtų perdavęs rusų saugumui. Teko dirbti įvairius juodus darbus, tačiau viską ištvėriau, prasigyvenau.

Apie Lietuvą kalbėtis galėjau tik pats su savimi. Nepatinka man skambūs žodžiai, bet tik tas mane supras, kuris penkiasdešimt metų negalėjo pajausti gimtos žemės. Tikrai tuomet negalvojau, kad sulauksiu tos dienos, kai vėl išvysiu Palangą, savo tėvų rūmus. Pirmą kartą atvažiavau 1990-aisiais. Keistas jausmas buvo: Palanga buvo labai pasikeitusi, tik bažnyčia stovėjo tokia pati ir labai apsidžiaugiau pamatęs, jog tėvų dvaras stovi gyvas ir sveikas. Žinoma, rusų kareiviai padarė savo darbus, bet tai jau praeitis, nieko nebepakeisi."

Šalia tėvų namų

Ponas Alfredas kiek galėdamas domisi Lietuvos ir pasaulio įvykiais, skaito laikraščius, žiūri televizorių. Kasdien internetu susisiekia su Lietuvos ambasada Lenkijoje. "Man vis dažniau norisi sugrįžti į Palangą. Nežinau, kaip mano gyvenimas klostysis toliau, tačiau savo paskutiniąsias dienas norėčiau praleisti čia, šalia tėvų namų. Didžiausia mano svajonė - Tiškevičių rūmuose atstatyti tėvų pastatytą koplyčią. Norėčiau, jog parke esančiuose rūmuose jaunimas tuoktųsi, švęstų įvairias šventes."
"Dabar man kiekvienas gimtadienis itin brangus, - kalbėjo grafas. - Mirties nebijau. Tik nenorėčiau su ja susitikti ligoninės palatoje. Kiek man teko matyti, gydytojai ir seselės nelabai kaip elgiasi su senais paliegusiais žmonėmis. Jeigu Aukščiausiasis mane girdi, tai tikiuosi, išpildys mano didžiausią prašymą akis užmerkti tarp savų."

Ponas A. Tiškevičius apgailestavo, jog Dievas jam nedavė anūkų. "Ką padarysi, gal Viešpatis seikėja visiems po lygiai. Kadangi pats augau gausioje šeimoje, mano sūnus Adomas neturi vaikučių. Jis gyvena Amerikoje, bet su žmona dažnai atvažiuoja į Palangą, jiems čia patinka. Džiaugiuosi galėjęs jam suteikti aukštąjį išsilavinimą. Jis gydytojas. Nors pasimatome tik kartą per metus, mudu esame geri draugai."
Uršulė - antroji grafo žmona. "Mes su ja vaikų neturime. Aš labai džiaugiuosi, jog ji šalia. Su pirmąja žmona mes palaikome labai puikius santykius - ji taip pat lenkaitė. Dažnai mano abi žmonos susitinka, pasėdi prie arbatos puodelio. Esame visi drauge atostogavę. Gyvenimas per trumpas, kad leistume jame keroti pykčiui ir neapykantai."
Grafas Alfredas kartą per savaitę vyksta į svečius pas Palangos kleboną. Jam Dievo namuose ypač gera - bažnyčia statyta iš Tiškevičių plytinėje gaminamų plytų.

"Susėdam mes su klebonu, pasikalbame. Man patinka žmonių draugija, gera jaustis reikalingam. Aš ir taurelės nevengiu: tačiau geriu tik skaidriąją (degtinę), spalvoti - ne man. Ir alų mėgstu - jis taip ramina, užmerkiu akis ir pats sau sakau: kaip gera, kad nebereikia tik svajoti apie gimtinę - ji čia drauge su manimi", - susijaudinęs kalbėjo grafas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija –...

Seserų Chaimaičių gelbėjimo istorijos užmaršties dulkes nupūtus nuotrauka, foto

Adomas Zubė - jaunasis kultūros žurnalistas, kurio balsą galima išgirsti LRT radijuje...

Jaunasis klaipėdietis taip ir nepamilo žurnalistikos studijų nuotrauka, foto

Birželio 16-ąją kartu su skaitytojais dalijomės skaudžia žinia – mirė tūkstančius lietuvių...

8-metį sūnų palaidojęs klaipėdietis prakalbo apie netektį nuotrauka, foto

Viso karantino laikotarpiu aktyviai dirbęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad...

Verygos atostogos: prie Baltijos, bet ne Lietuvoje nuotrauka, foto

Lietuvos aludariai sunaikino apie 7 mln. litrų alaus nuotrauka, foto

Ūkis, Visas Lietuvos aludarių pagamintas alus, kuris buvo išvežtas į barus, ...

Vidmantas Dambrauskas: "Tokia rinkėjų valia ir ją reikia gerbti" (Visas tekstas) nuotrauka, foto

Klaipėda, Didžiausiame Vakarų Lietuvos dienraštyje "Vakarų ekspresas" tęsiame pažintis su Klaipėdos miesto tarybos...

R. Karbauskis nori paaiškinimų dėl atlyginimų LRT nuotrauka, foto

Lietuva, Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą,...

Remontai ir statybos mieste: džiugina ar erzina? nuotrauka, foto

Klaipėda, Per karantiną ir jam pasibaigus Klaipėdos mieste vyksta daug gatvių remonto, statybos...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...