2017 m. lapkričio 19 d. 06:45 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Gintarė Vaitiekutė: "Esu čia. Esu dėkinga"

(1)

Gintarė Vaitiekutė: "Esu čia. Esu dėkinga" nuotrauka, foto

© Asmeninio albumo nuotr.

"Kiekvienam savas kelias. Tą kelią, kurį nuėjau aš, nebūtinai nueis ir kitas. Nesakau, kad niekur nėra geriau nei Norvegijoje. Gyvenimas visur panašus. Jei bėgi pats nuo savęs - tai nepavyks", - sakė Gintarė Vaitiekutė, šilutiškė, prieš penketą metų įsikūrusi Osle.

Šilutės miestelį, kuriame gimė, užaugo ir kuriame praleido beveik tris gyvenimo dešimtmečius, moteris vadina "gražiu, savitu", prisiminimai jai kelia daug sentimentų: kiekvienas kampelis čia pažįstamas. "Dauguma svarbiausių mano gyvenimo įvykių susiję su Šilute: darželis, mokykla, pirmasis darbas, draugai..." Šilutė užaugino, subrandino ir... išlydėjo.

Atėjo laikas

Gintare, kodėl palikote Lietuvą?

Manau, jog kiekvieno žmogaus gyvenime ateina laikas ką nors keisti. Taip nutiko ir man. Tiesiog pajutau, kad turiu ieškoti kitų gyvenimo galimybių, nerti į platesnius vandenis. Ne paskutinėje vietoje buvo finansinė gerovė.

Oslas. Kaip jautėtės tik atvykusi?

Buvo įdomu. Nauja aplinka, naujai sutikti žmonės... Iššūkiai. Azartas.

Kaip jaučiatės dabar?

Kai jau apsipranti - supranti, kad gyvenimas visur panašus. Jei bėgi pats nuo savęs, tai nepavyks. Būdamas svečioje šalyje, išgyveni vienatvę: trūksta artimųjų, draugų, su kuriais galėtum tiesiog arbatos išgerti, pasikalbėti... Bet užtat turi save. Gali visą likusį laiką skirti savęs pažinimui.

Ar tas vienatvės jausmas, laikui bėgant, mąžta?

Aš nesu vieniša. Turiu čia savo šeimą, dabar jau 3 vaikus. Man lengviau. Tik kartais norisi pabendrauti su žmonėmis ir iš kitos aplinkos. Džiaugiuosi, kad tokių žmonių jau atsiranda.

Kaip dažnai sugrįžtate į gimtinę?

Pagal galimybes. Manyčiau, gana dažnai - tris keturis kartus per metus.

Kas jus pasitinka?

Artimieji, draugai, buvę kolegos, šiaip pažįstami. Niekad nespėju aplankyti visų, kuriuos norėčiau pamatyti, bet... visus prisimenu.

Dukra iššūkį atlaikė

Kiek prireikė laiko, kad prabiltumėte norvegiškai?

Norvegiškai nemoku labai gerai. Esu iš tų perfekcionistų, kurie, jei gerai nemoka, tai ir nekalba. Kad klaidų nepridarytų. Pati suprantu - blogai darau, kad nesipraktikuoju. Vis dėlto dažniausiai kalbu angliškai.

DĖKINGA. "Nesakau, kad nėra geresnių vietų už Norvegiją, bet čia tvarkinga, saugu, gražu. Šiuo metu esu čia ir jaučiuosi dėkinga už šią galimybę." Asmeninio albumo nuotr.

Kai kurie žmonės sako, kad norvegų kalba nėra sunki, kad ją galima išmokti per pusmetį ar net greičiau. Aš abejočiau. Klausimas - kaip gerai gali išmokti. Net ir gimtosos kalbos reikia nuolat mokytis...

Išvykote su šešiamete dukrele. Kaip jai sekėsi adaptuotis svetimkalbėje šalyje?

Vaikai imlūs - jie gana greitai išmoksta kalbas. Be to, Norvegijoje apie tai pagalvota: yra specialios mokyklos ar klasės kalbai mokytis. Kol neišmoksta vietos kalbos - nelanko įprastos mokyklos. Aišku, mokydamiesi kalbos, vaikai taip pat mokomi programinių dalykų, bet pagrindinis tikslas - kalba. Vaikai gauna gimtąja kalba kalbantį pedagogą, kuris apsilanko mokykloje kartą ar kelis per savaitę ir padeda suprasti sunkiau suvokiamus dalykus.

Mano dukrai, vos atvykus, teko iš karto keliauti į pirmą klasę: čia mokslai prasideda nuo šešerių metų. Po metų ji jau perėjo į įprastą mokyklą. Iki šiol kartą per savaitę mokykloje ją aplanko pedagogė lietuvė.

Suprantama, pradžia visiems emigrantų vaikams būna bauginanti: ateini mokytis ir supranti, kad nieko nesupranti! Didelis iššūkis. Bet dukrai didelės bėdos nebuvo. Dabar jai patinka norvegiška mokykla, su džiaugsmu ją lanko (šeštąją klasę, nors Lietuvoje būtų penktokė). Smagu girdėti ją puikiai kalbant lietuviškai, norvegiškai ir tikrai neblogai angliškai.

Gėlės - mokiniams

Įdomu iš pirmų lūpų išgirsti, kuo skiriasi tvarka norvegiškoje mokykloje nuo įprastos pas mus.

Norvegijoje mokslo metai prasideda kiek anksčiau nei pas mus ir visose savivaldybėse skirtingai. Įdomu, kad mokslo metų pradžios proga gėlių gauna mokiniai - mokytojai sveikina vaikus. Nors man gražu, kai Lietuvoje į mokyklą rugsėjo 1-ąją su gėlėmis žygiuoja vaikai. Gražu, kai pasveikinami ir mokytojai, ir mokiniai.

GALIMYBĖ. "Būdamas svečioje šalyje, išgyveni vienatvę: trūksta artimųjų, draugų, su kuriais galėtum tiesiog arbatos išgerti, pasikalbėti... Bet užtat turi save. Gali visą likusį laiką skirti savęs pažinimui." Asmeninio albumo nuotr.

Išskirčiau patogią aplinką mokykloje. Vaikas turi savo drabužinę, taigi būdamas mokykloje jis gali pasikeisti drabužius, persiauti patogią avalynę. Man labai patinka, kad vaikai kas dieną išeina į lauką - bet kokiu oru.

Kiek kainuoja Norvegijoje tėvams suruošti vaiką į mokyklą? Turiu galvoje mokymo priemonių sąrašą.

Čia mokslo metų pradžia nėra tokia didelė finansinė našta tėvams. Mes negauname sąrašų, ką nupirkti. Vaikai gauna visas jiems reikalingas priemones iš mokyklos - knygas, sąsiuvinius, piešimo, įvairių kitų darbelių priemones. Šiandien dukra pasidžiaugė, kad kiekvienas mokinys gavo po planšetę - nupirko savivaldybė. Jas galima neštis ir namo, nes prireikia ruošiant pamokas. Tėvams lieka pasirūpinti kuprine ir pieštukine, ir, žinoma, tinkamais drabužiais.

Kaip dėl maitinimo?

Vaikai nešasi į mokyklą savo maistą. Čia, mano galva, patogiau Lietuvoje, nes vaikas valgykloje gali suvalgyti šilto maisto, ir tėvams mažiau dėl to reikia sukti galvą.

Tik bėda, kad pertrauka trumpa, o eilė didelė. Ne visi spėja.

Norvegijoje truputį kitokia pamokų struktūra, jie neturi tiek daug pertraukų, bet turi vieną ilgą, valandos trukmės, per kurią pavalgo ir į lauką išeina.

Ar organizuojama popamokinė veikla?

Mokyklose yra popamokinės grupės, vadinasi SFO, veikia, regis, iki 17 val. Ten vaikai pamaitinami, paruošia pamokas, užsiima kūrybine veikla, eina į lauką ir pan. Patogu, jei abu tėvai visą dieną dirba. Grupė yra mokama. Dukra jos nelanko, tad tiksliai negaliu pasakyti, kiek kainuoja. Jei klausiate apie sporto, meno ir kt. būrelius, manau, kad Lietuvoje pasiūla didesnė.

Papasakokite apie emocinę aplinką.

Čia žiūrima taip: jei vaikas gerai jaučiasi - jam lengviau mokytis. Pedagogai vaikų klausinėja, ką jie mano apie mokyklą, kokie jų pastebėjimai, ar patinka mokytis, ar neturi kokių nors nusiskundimų ir pan.

Koks mokymosi krūvis?

Pamokų ruošos daug mažiau negu Lietuvoje. Kūno kultūros pamokos vienodai svarbios kaip ir matematika. Vaikai 1-7 klasėse nevertinami pažymiais.

Kokį susidarėte įspūdį apie žinių lygį?

Dauguma lietuvių tėvų sako, kad žinių lygis čia žemesnis. Gal ir taip, nežinau. Iš pradžių dėl to jaudinausi, bet dabar matau, kad mano dukra rami, atsipalaidavusi ir noriai eina į mokyklą. Ji smalsi, kelia sudėtingus klausimus, į kuriuos kartu ieškome atsakymų knygose, internete.

Nėra barjero

Jūs turite pedagoginį išsilavinimą. Ką Lietuvos mokyklose, jūsų nuomone, reikėtų keisti pirmiausiai?

Nesu ekspertė ir juo labiau nenoriu pasakyti, kad Lietuvoje viskas blogai, o Norvegijoje viskas tobula. Lietuvoje yra šaunių mokytojų, gražių tradicijų. Bet yra ir skauduliukų, ir jei galima perimti iš kitų šalių gerus dalykus - kodėl gi ne.

Pirmiausiai, mano galva, reikia mažinti mokykloje kalamos informacijos apimtį. Vaikai neturi kalti mintinai enciklopedinių žinių. Gyvenime ne vien faktai reikalingi. Juo labiau kad informacija šiais laikais sparčiai kinta ir jos visada gali susirasti internete. Mokymasis turi teikti pažinimo džiaugsmą, skatinti smalsumą, kad vaikas pats domėtųsi, ieškotų.

NORVEGIJA. "Pasiilgstu Lietuvos, visada malonu sugrįžti, bet pastebėjau, kad jau ir Norvegijos pasiilgstu, jei ilgesnį laiką joje nebūname." Asmeninio albumo nuotr.

Taip pat, manau, labai svarbu leisti vaikams mokykloje žaisti, būti gryname ore. Ypač pradinukams. Norvegijoje vaikai lauke žaidžia futbolą, beisbolą, užsiima kita patinkančia veikla. Mokytojai taip pat. Pas mus pradinukai dažniausiai per pertraukas stoviniuoja koridoriuose. Jie turi elgtis ramiai, nes bijoma, kad jų kas nors neužgautų. Jų nėra kam prižiūrėti. Iš dalies aš suprantu Lietuvos mokytojus, nes ne vien nuo jų priklauso, čia visą sistemą reikia keisti.

Kokie Norvegijoje yra mokytojų ir mokinių santykiai?

Mokytojas yra mokinių draugas, bet - gerbiamas draugas. Jis ne tik moko, bet ir kartu žaidžia, kalbasi. Mano dukra myli visus savo mokytojus.

Kokiu būdu jie tampa vaikui tuo gerbiamu draugu?

Nes bendrauja kaip su sau lygiais. Nėra barjero. Įsivaizduokite, jeigu jūs per pertraukas su savo mokytojais būtumėte žaidusi futbolą, koks santykis būtų dabar? Ir tada? Paprasti dalykai veda prie draugystės. Prie pasitikėjimo. Jeigu kartu galime žaisti fotbolą, tai kodėl aš negaliu mokytojui patikėti savo paslapties? Aš netgi atkreipiau dėmesį į tokią detalę: kaip atrodo mokytojas Norvegijoje. Kiek jų čia mačiau - jie visi atrodo paprastai: apranga patogi, makiažo arba visai nėra, arba jis saikingas.

Išvaizda irgi mažina atskirtį?

Na, jeigu mokytoja vilki dalykinį kostiumėlį, jos ryškus makiažas, ilgi nagai - vargu ar ji su vaikais žais futbolą...

Taigi lakstyti po mokyklos teritoriją su vaikais norvegams nėra mokytojo statuso menkinimas?

O, ne, anaiptol.

Kaip bendradarbiauja tėvai ir mokytojai?

Dukart per metus vyksta susitikimai - pokalbiai, kur dalyvauja vaikas, tėvai ir mokytojas. Tuomet daug kas aptariama, išsiaiškinama, jei kas neaišku. Vyksta ir susirinkimai - mokyklos ir klasių. Informaciją iš mokytojų ar administracijos gauname žinutėmis arba atspausdintą. Aktyvių tėvų grupė padeda organizuoti išvykas ir pan. Viskas vyksta panašiai kaip Lietuvoje, tik čia požiūris vieno į kitą skiriasi.

Net nežinau, ar verta klausti apie mokytojo algą.

Aš tiksliai nežinau, kiek čia uždirba mokytojai. Manau, uždarbis nuo daug ko priklauso - kaip ir Lietuvoje ne visi vienodai gauna.

Sakote, kad dukra noriai eina į norvegišką mokyklą, kad ten kitoks požiūris į vaiką. Kaip mums to pasiekti? Gal viskas pasikeistų, jeigu mokytojų darbas būtų geriau apmokamas?

Aš nežinau, galbūt - bet ar viskas dėl pinigų? Ar chirurgas gali blogiau operuoti, jei jo netenkina alga? Aš darželyje turėjau nuostabiausią auklėtoją. Visi vaikai ją mylėjo ir ji visus. Štai ji kaip tik ir buvo draugė! Jau tada, maždaug prieš 30 metų, niekas jai netrukdė turėti netradicinį požiūrį į vaikus. Ji buvo Valdorfo pedagogikos pradininkė.

Kuo ji vardu?

Angelė Kekienė. Man regis, ji emigravo.

Kelias

Jūs pedagoginį išsilavinimą įgijote Lietuvoje, bet pagal specialybę dirbote tik Norvegijoje. Kodėl net nebandėte Lietuvoje?

Jei atvirai, manęs nežavėjo darbas tradicinėje mokykloje. Pasukau truputį kitais keliais. Bet kas žino - gal sugrįšiu.

Galvojate apie grįžimą?

Kol kas tikrai neplanuojame, bet kas bus ateityje - niekas nežino.

Kas jums labiausiai patinka Norvegijoje?

Nesakau, kad nėra geresnių vietų už Norvegiją, bet čia tvarkinga, saugu, gražu. Šiuo metu esu čia ir jaučiuosi dėkinga už šią galimybę. Pasiilgstu Lietuvos, visada malonu sugrįžti, bet pastebėjau, kad jau ir Norvegijos pasiilgstu, jei ilgesnį laiką joje nebūname.

Ką patartumėte lietuviams, ketinantiems emigruoti į Norvegiją? Gal turite kokių praktinių pastebėjimų iš savo patirties?

Kiekvienam savas kelias. Tą kelią, kurį nuėjau aš, nebūtinai nueis ir kitas. Gal tik vienintelis patarimas: jei jau tikrai apie tai galvojate, mokykitės kalbą - bus tikrai lengviau adaptuotis.

Ką manote apie dvigubą pilietybę?

Aš kol kas nepretenduoju į Norvegijos pilietybę, bet manau, kad Lietuva neturėtų prarasti savo piliečių, kad ir apsigyvenusių svetur, nes jų ir taip nėra daug.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

andrius

2017-11-12   11:17

IP: 88.119.44.114

Sveikinam ir linkime viso geriausio!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Prieš 10 metų Klaipėdoje, kultūros centre Žvejų rūmuose, įvyko pirmasis Violetos ir...

Violeta ir Vilius Tarasovai - apie koncertą Klaipėdoje ir ne tik nuotrauka, foto

"Kiekvienam savas kelias. Tą kelią, kurį nuėjau aš, nebūtinai nueis ir kitas....

Gintarė Vaitiekutė: "Esu čia. Esu dėkinga" nuotrauka, foto

Lapkričio 10 dieną garbingą 86 metų sukaktį švenčia rašytojas, žurnalistas ir keliautojas,...

Algimantas Čekuolis švenčia garbingą sukaktį nuotrauka, foto

Eidamas 70-uosius gyvenimo metus mirė garsus Rusijos rašytojas ir satyrikas Michailas Zadornovas.

Mirė garsus Rusijos artistas Michailas Zadornovas nuotrauka, foto

Lapkričio 19-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Laurynas Grigelis - turnyro Italijoje finale! nuotrauka, foto

Sportas, Italijoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro „Internationali Citta...

Paulina Pekūnaitė: "Noriu plaukti olimpiadoje" nuotrauka, foto

Metų klaipėdiečiai, Penkiolikmetė plaukikė Paulina Pekūnaitė Lietuvos ir tarptautiniuose čempionatuose skina pergales ir gerina...

„Neptūnas“ nugalėjo „Lietuvos rytą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdoje puikus šeštadienio vakaras: „Neptūnas „Švyturio“ arenoje, stebint maždaug 5500 krepšinio sirgalių,...

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 9 val.

Metų klaipėdiečiai, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...