Didžioji Aistės Stonytės meilė

- Keletą metų vedėte Lietuvos nacionalinės televizijos laidą "Legendos", o štai dabar "Kine kaip kine". Ar esate laiminga, kad nuo intymesnio įžymių žmonių likimų pasakojimo perėjote prie kino retrospektyvos?

- Branginu visas laidas, kurias kūriau. Ypač "Legendas". Dar vis puoselėju viltį netrukus ją atgaivinti. O kurdama laidą "Kine kaip kine" galiu derinti pomėgį ir darbą. Šia prasme man labai pasisekė.

- Saugote savo privatumą, įspėjote prieš susitinkant, kad nekalbėsite apie asmeninį gyvenimą. O ar gatvėje jus atpažįsta, ar netenka atsakinėti į smalsuolių klausimus, kai pamato vaikštinėjančią su dukrele?

- Gatvėje dėmesio dabar dažniausiai sulaukia mažoji Liepa. Jos šypsenai sunku atsispirti.

- Kas jums pačiai yra kinas? Koks jūsų matytas vaikystėje filmas labiausiai įstrigo į atmintį?

- Turbūt visi matyti režisieriaus Arūno Žebriūno filmai. Tie "vaikiški" filmai, kaip "Gražuolė" ar "Paskutinė atostogų diena", šiandien žiūrint liudija visai nevaikiškas tiesas.

- Jūsų tėtis Č.Stonys - aktorius, brolis - dokumentinių filmų kūrėjas, o visi trys - laidos "Kine kaip kine" rengėjai. Ar jūsų šeimyninio trio skoniai ir charakteriai panašūs ir kurdami laidas nesusipykstate?

- Požiūris į vertybes visų trijų sutampa. O tai turbūt svarbiausia. Diskutuojame kartais tik dėl to, kad kiekvienas matome pasaulį iš savo profesijos ir patirties varpinės. Bet tai suteikia darbui daugiau spalvų.

- O pati, ar gyvenate vien lietuviška kino klasika? Kaip vertinate šiandieninį kiną?

- Domiuosi ne tik lietuvišku kinu ir ne tik kino klasika. Man tiesiog patinka kinas. Nesvarbu, kuriame amžiuje kurtas. O kalbant apie šiandieninį lietuvišką kiną, prieš akis stovi neseniai matytas "Tadas Blinda", kuris, mano manymu, atvertė naują nepriekaištingos kokybės lietuviško kino puslapį.

- Jeigu būtų jūsų valia, kuriam per pastaruosius penkerius metus sukurtam meniniam filmui atiduotumėte "Sidabrinę gervę"?

- "Gerves" išdalinčiau visiems prisidėjusiems prie lietuviško kino puoselėjimo: filmų režisieriams, aktoriams, scenaristams, prodiuseriams, kurie imasi kurti filmus, nežinodami iš kokių lėšų juos reikės pabaigti. O "Tadą Blindą" apdovanočiau už per visą filmą paširdžiuose kirbantį patriotinį jausmą.

- Jus vienas plastikos chirurgas pavadino gražiausia Lietuvos moterimi. Jums derėjo, ko gero, tapti artiste. Kodėl ja netapote?

- Nes tapau žurnaliste. Bet ačiū tam chirurgui už tokį įvertinimą. (Juokiasi.)

- Kokia lietuvių aktorė jums yra moteriškumo, talento ir grožio idealas?

- Lietuvoje yra tikrai ne viena talentinga ir graži aktorė. Įvardyti būtų sunku.

- Kiek skiriate laiko sau, savo išvaizdai?

- Tiek, kiek turiu laiko skirti sau. Stengiuosi, kad tai nebūtų iš šeimos, darbo ar draugų nugvelbtas laikas. Todėl pastaruoju metu jo lieka visai nedaug.

- Jums svarbiau rengtis madingai ar patogiai?

- Man patinka, kai apsirengusi jaučiuosi gerai. Su bateliais aukšta pakulne ir ankštais džinsais gal jaučiuosi ne visai patogiai, užtat žiauriai gerai.

- Kur jums mieliausia atsipalaiduoti?

- Pastaruoju metu atsipalaiduoju visur, kur randu pagalvę ir gaunu laiko nusnūsti.

- Esate prasitarusi, kad dievinate gamtą. Jūsų tėvai kurį laiką gyveno kaimo sodyboje.

- Tėtis gyvena Vilniuje. Aš užaugau ant asfalto. Anksti netekau kaimo. Esu visiška miestietė, bet dievinu miškus ir laukinį buvimą gamtoje.

- Kaip jums atrodo, kodėl sovietiniais laikais sukurti kino filmai labiau jaudina negu šiandieniniai?

- Žiūrint ir senuosius, ir šių dienų filmus mane jaudina tie patys dalykai: aktorių talentas, režisierių meistriškumas, graži filmo idėja. Sovietiniais laikais sukurti filmai turi disidentiškumo prieskonį. Stebint budriai Maskvos cenzūros akiai režisieriams pavykdavo kalbėti pačiomis jautriausiomis tautai temomis. Tai negali nejaudinti.

- Kas jums suteikia daugiausiai džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo?

- Talentingi žmonės. Kiekvienas susitikimas su jais tampa akstinu ką nors daryti, kurti. O mano darbe tokių susitikimų apstu.

- Ar esate užsikrėtusi krepšinio virusu, kokia sporto šaka jums labiausia patinka?

- Lietuviai gimsta užsikrėtę šiuo virusu. Atsimenu vaikystę - transliuoja rungtynes, po pergalės tėtis su broliu kambaryje prieš televizorių atsistoja ant galvų. Iš laimės! Visada atsimenu tą epizodą svarstydama, kas lietuviams yra krepšinis. Yra sporto šakų, kurias išpopuliarina sportininkai. Kaip antai sunkioji atletika. Vyšniuko (Ramūno Vyšniausko) dėka domiuosi jau ir šita sporto šaka. Paauglystėje žaidžiau lauko tenisą. Dabar sportuoju nuo ryto iki vakaro su vežimėliu parkuose. Bet vėl žadu žaisti tenisą.

- Žinau, kad esate puiki kulinarė, įsteigėte su vyru net "Kulinarijos studiją". Koks jos tikslas?

- Atidarėme vietą mieste, kur galėtų rinktis visi mėgstantieji ir norintieji išmokti gaminti maistą. "Kulinarijos studijoje" vesti maisto gaminimo sesijų pakvietėme profesionalius virtuvės šefus. Dabar visi norintieji pasirenka jiems patinkančią virtuvę, studijoje pasigamina ir ragauja įvairius patiekalus. Užsienyje tokio tipo studijos labai populiarios. Tuo tarpu Lietuvoje tokios vietos labai trūko. "Kulinarijos studija" veikia jau daugiau nei metus ir sulaukė didžiulio populiarumo. Kiekvieną savaitę joje kažkas švenčia gimtadienius, įmonės vakarėlius, mergvakarius ar krikštynas. Jau dabar sulaukiame paklausimų dėl Kalėdų vakarėlių "Kulinarijos studijoje". Pernai lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais studijoje neturėjome nė vienos laisvos dienos. Vadinasi, studijos idėja visiškai pasiteisino.

- Kokius patiekalus pati mėgstate ruošti?

- Dabar namie nutarėme kasdien gaminti po patiekalą iš vienos kulinarinės knygos, parsivežtos iš Italijos. Idėją pasiskolinome iš filmo "Julie & Julia". Laukia įdomi patirtis, nes mėgau gaminti viską, išskyrus desertus.

- Iš ko mokėtės ir mokotės kulinarijos gudrybių?

- Iš mamos. Ji nepaprastai skaniai ruošia maistą. Vaikystėje teko eiti pagalbininkės pareigas - nulaižyti šokoladiniu glajumi nuteptą šaukštą ir apibarstyti cukraus pudra ką tik iškeptą pyragą. Taip kaupėsi pirmosios kulinarijos žinios. Dabar "Kulinarijos studijoje" įgytą patirtį pritaikau gamindama draugams namuose.

- Gal ruošiate žiemai sodo ir daržo gėrybių?

- Kitados Edita Mildažytė, kuri, mano manymu, yra absoliučiai tobula kulinarė, įdėjo savo konservuotų daržovių. Jos įkvėpta nusipirkau gal dvidešimt gražių stiklainėlių, į kuriuos turėtų sugulti moliūgai, cukinijos ir visokios kitokios gėrybės. Entuziazmas konservuoti prislopo, bet jį primena spintoje esantis nenormalus kiekis stiklainių.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"