Chemijos mokytoja mokykloje labiausiai nemėgo chemijos

Chemijos mokytoja mokykloje labiausiai nemėgo chemijos

Išmaniųjų technologijų pripildytame pasaulyje beveik visa informacija yra internete, ne išimtis ir mokinių įvertinimai. Dėl šios priežasties popierines pažymių knygeles prisimena retas moksleivis.

„Šiais laikais pagalvoti apie pažymių knygelę būtų kiek sunkoka. Mokiniai turi elektroninius dienynus, ir rezultatus stebėti yra kur kas paprasčiau. Vis dėlto gyvename visai kitokiame pasaulyje nei XX amžiaus pabaigoje”, – nuomone dalinosi Salantų gimnazijos chemijos mokytoja Kristina Vaicekauskienė.

Uoliai mokėsi

K. Vaicekauskienė mokykloje mokėsi stropiai, ji buvo viena labiausiai susitelkusių mokinių. „Būdavo naktų, kai iki antros ar trečios valandos mokydavausi. Kadangi buvau iš tų, kurie nemėgo gauti blogų įvertinimų, tekdavo pasistengti“, – teigė pedagogė.

Paradoksalu, tačiau chemijos mokytoja, sėdėdama mokyklos suole, labiausiai nemėgo chemijos. Jos teigimu, ši disciplina ją baugino, atrodė kaip tamsus miškas.

„Kurį laiką sunkiausiai sekėsi chemija, man buvo sudėtinga suprasti šį dalyką. O ir mokytojos paprašyti pagalbos bijojau, net nežinau, kodėl. Vis dėlto, vieną dieną, sutelkusi visas jėgas, išdrįsau paprašyti mokytojos pagalbos. Ir štai dabar pati mokau chemijos kitus. Kai nori, viskas yra įmanoma“, – sakė ji.

 

Ragina nebijoti

Pedagogės tvirtinimu, kiekvienam moksleiviui dažnai kyla iššūkių besimokant mokykloje: „Yra tokių dalykų ar temų, kur paprasčiausiai nesupranti, gi negali visose srityse būti profesionalas.“ Dažnai pagalbos paieškoms koją pakiša baimė, todėl mokinius K. Vaicekauskienė skatina nebijoti.

„Visiems mokiniams patarčiau nebijoti prieiti ir prašyti pagalbos. Jeigu norite išmokti ką nors naujo, drauge galima ir kalnus nuversti. Tam reikia tik noro ir pastangų. Esu ne vieną mokinį nuo minimalių žinių perkėlusi į kitą lygį, kartais net ir didžiausi chemijos engėjai ją pamildavo. Todėl nebijokite, prašykite pagalbos, stenkitės, nes viską darote dėl savęs”, – ragino chemijos mokytoja.

Nors, būdama moksleivė, K. Vaicekauskienė stropiai mokėsi, tačiau, jei ji turėtų galimybę duoti patarimą jaunesnei sau, tai būtų paskatinimas dar labiau susitelkti ir susikaupti mokytis.

„Jaunystėje buvau kiek padykusi, dėl to dabar mieliau susitelkčiau į mokslus gerokai atkakliau. Galbūt net pagalvočiau apie kitokią profesiją, nes kaip pradėjau savo gyvenimą mokykloje, taip čia esu iki šiandien”, – su šypsena kalbėjo pedagogė.

Paklausta, kuriuo laikmečiu – šiuolaikiniame pasaulyje ar jos mokymosi metu – ji mieliau mokytųsi, pašnekovė dvejojo, tačiau galutinio atsakymo nepateikė, o pati mokyti vaikus labiau norėtų ne šiuolaikinių technologijų pasaulyje, o kaip anksčiau.

„Tuo metu mokytojui buvo kur kas didesnė pagarba, kurios šiais laikais pasigendu. Seniau mokytojas buvo autoritetas, su juo elgdavaisi itin mandagiai. Dabar dažnas mokinys net nesusimąsto apie tai. Žinoma, ne visi, bet yra tokių, kurie visai negerbia mokytojų“, – apgailestavo K. Vaicekauskienė. 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder