2018 m. rugsėjo 19 d. 17:36 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Causa finalis (galutinė priežastis)

2002-04-27, 12:00

Ivona ŽIEMYTĖ

Su Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus vedėju Diomenu Vitkumi kalbamės apie tai, jog žmogus, atrodytų, labai silpna "konstrukcija", tačiau genijus Mikelandželas atskleidė dievišką žmogaus kūno grožį, o teologai teigia, jog žmogus tampa žmogumi dar įsčiose, prieš gimdamas...

"Morgas - kultūros veidrodis"

Deja, ponas Diomenas per metus preparuoja netoli trijų tūkstančių smurtinės mirties sužalotų kūnų. Dar pusdevinto šimto žmonių miršta sava mirtimi. Ne veltui senovės išminčiai teigė: mirtis - tikra, mirties valanda - netikra; patanatomas imasi tirti kūną, tik praėjus po jo biologinės mirties šešetui, dar geriau - dvylikai valandų, kai, anot jo, "išėjusi siela". Na, o ištikus klinikinei mirčiai, žmogų dar galima išgelbėti. Daktaras Vitkus tiksliai prisimena datas, skaičius ir faktus, o per šitiek darbo metų širdis nesudiržo; gal todėl jam ranka nekyla sunaikinti morgo rūsyje susikaupusių ekspertizės aktų, rašytų pieštuku dar 1945 metais. "Juk tai žmonių gyvenimai! Ir tokios motyvuotos, pagrįstos išvados", - sako daktaras. Anot jo, mažai liko universalių daktarų, daug - specialistų. Geru žodžiu mini garsųjį psichiatrą Rubinšteiną, - "asmenybę, ne infuzoriją", virtuozišką chirurgą šišioniškį Oto Kybrancą. Ir teigia, jog per ilgai užsitęsė "revoliucija", per dvylika metų jo įstaiga pakeitė net septynetą antspaudų, keitėsi steigėjai ir nuostatai, o laboratorija - silpna, trūksta aparatūros. "Aš vis sakau, kad su tokiu morgu mūsų į Europą nepriims, juk tai - irgi kultūros veidrodis. Seimūnai gal pamiršta, kad ir jie neamžini. Valstybė nuolat kalba apie vizijas, o ką tai reiškia - miražą? Norima padaryti vieną galingą laboratoriją Vilniuje, tačiau aš kaip Klaipėdos patriotas, ginsiuosi: kaip išsivers visas kraštas be toksikologijos laboratorijos, kai toks narkotikų kontrabandos srautas, neaiškūs apsinuodijimai, o skrandžio ir žarnyno turinys greit genda?", - sako daktaras, kuriam liūdna žiūrėti į Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo V. Janušonio iniciatyva pradėtą statyti ir dėl lėšų stygiaus paliktą griūti naująjį morgą. Patanatomų atlyginimai sumažėjo perpus, nuimti priedai dėl pavojingų darbo sąlygų: "O juk ne parfumerijos parduotuvėje dirbame. Jau XIX a. asenizatoriai, nusileidę į katakombas ir pauostę kloakinių dujų, mirdavo. Be to, kiek gali dirbti iš patriotizmo, naktimis, per šventes. Va mes dabar kalbamės sekmadienį, ir nežinau, kur būsiu už valandos, ar neiškvies į įvykio vietą. Nuolat esu pririštas kaip šuo ant grandinės". Ypač "karšti" patanatomui buvo 1994- 1996 metai: per dieną du - tris žmones nušaudavo arba susprogdindavo, sakytum, vyko mūšiai...

"Kiekvienam savas kryžius..."

- taip daktaras atsako į mano klausimą, kodėl pasirinko tokią profesiją. Augo jis Kaune, Šančiuose, kur išaugo garsūs boksininkai Šocikas, Tamulis, įžymių futbolininkų ir menininkų. Pono Vitkaus tėvas buvo profesionalus dailininkas, mama - balerina. Matyt, gimdytojai žavėjosi graikų mitologija, kad ketino vienturtį pakrikštyti Kroninu, bet pavadino Trojos didvyrio, Achilo priešininko, vardu. "Medaliu baigęs mokyklą, buvau pilnas iliuzijų. Norėjau būti diplomatas arba juristas. Nuvažiavome su mama į Maskvos tarptautinių santykių institutą, tik mano biografija nelabai tiko; senelis buvo vienas pirmųjų Lietuvos savanorių. Iš močiutės pusės turėjome bajorų Olekų kraujo, bet kita giminės atšaka - iš būrų, iš valstiečių kilusi. Mano giminaitis, amžinatilsį profesorius histologas Blažiejus Abraitis prikalbino rinktis Medicinos institutą, kurį baigęs supanikavau: juk tokia atsakomybė žmogų gydyti! Norėjau būti kokiu kuroltologu; niekam nepakenksi. Dabar galvoju, kvailas buvau - reikėjo tapti miškininku: kerti ir sodini medžius, vaikštai tarp čiulbančių paukštukų, ir matyti konkretus tavo darbas... Atvažiavau į Klaipėdą visai žalias, 1972 metų rugpjūčio 1 buvo mano pirmoji darbo diena. Bet netrukus išsiuntė į sąjunginius gydytojų pasitobulinimo kursus Sankt Peterburge, ten žymūs profesoriai mus gerai "išdresavo", paskui dar mokiausi Charkove, Kijeve. Beje, Ukrainoje lankėmės vienuolyno kriptose, ir nuostabu: vienų vienuolių palaikai mumifikavęsi, gerai išsilaikę, kitų - sudūlėję skeletai; išeitų, vieni - šventi, o kiti - nelabai..."
Daktaras prisimena studijų metais varytą varlių biznį. Tiekė šimtus varlių instituto laboratorijai, už "štuką" - dešimt kapeikų, gaudė jas močiutės prūde, nors labiau vertintos pievų ilgakojės leopardinės varlės. O dabar jam atgaja - bolonė kalaitė, simpatingas padaras. Ją valkata pavogęs buvo, bet toks geras žmogus sušąlusią, apsnigtą šuniuką parsivedė, išmaudė, o paskui šeimininkams grąžino. Daktaras sakė, kad jo žmona moka gėlių kalbą, puoselėja augalų karalystę, na, o jis pats - užkietėjęs žvejys. Jūros upėje pagavo veik 2 kg šapalą, suviliojęs jį karkvabaliu. Na, o miškas traukia jį kaip dykumų vėjas berberų žirgą...

Paskutinė vakarienė

Kartą žmonės pranešė radę Trinyčių tvenkinyje kūdikio lavoną be galvos; bet tai tebuvo išpampęs šuns lavonas. O štai prieš dvidešimt aštuonerius metus radinys Trinyčių tvankinyje sukrėtė visuomenę ir valdžią. "Tai buvo mano pirmoji svarbi užduotis. Gaisrininkai vandenį siurbė ir išsiurbė šlaunį; nuvykome su milicijos majoru Orlovu ir net pagalvojome, kad tokia plaukuota koja gali būti veršio iš Mėsos kombinato. Nuvežėme šlaunį į Raudonojo kryžiaus ligoninę, kuri vienintelė mieste turėjo šaldytuvą, preliminariai išprotavę, jog tai vidutinio amžiaus vyriškio galūnė. O kai po poros dienų surado antrąją šlaunį, sujudo prokuratūra, valdžia, įvykį tirti skyrė legendinę asmenybę, milicijos pulkininką Levą Donskovą. Tardytojas A. Baracevičius išsikovojo, kad būtų išsiurbtas viso tvenkinio vanduo, Jūreivystės mokyklos kursantai šukavo pakrantes, ir atrado blauzdas, liemenį, rankas, supakuotas į polietileno maišus su svarmenimis. Nužudytojo kaukolę atrado atsitiktiniai praeiviai, kai įvykis jau buvo ištirtas. Toks kūno plaukuotumas pakišo mintį, jog tai gali būti kaukaziečio lavonas, tuoj apklausė turgaus daržovių prekeivius azerbaidžaniečius, tačiau šie dievagojosi, jog tebėra visi sveiki. Kūnas buvo padalintas trimis įrankiais - kirviu, peiliu, pjūklu. Išsiaiškinti padėjo budri visuomenės akis. Paskambinusi moteriškė papasakojo, kad jos kaimynė konfliktavo su meilužiu, paskui šis dingo, prapuolusi ir kaimynė. Puolėm su operbūriu į įtariamosios būstinę Marių gatvėje ir suradome valyto, jau pakitusio kraujo pėdsakų. Iš lauko tualeto išžvejojome žarnas, vidaus organus, šaldytuve taip pat radome vieną kūno dalį. Tą patį vakarą grįžo ir žudikė, pasikonsultavusi Kaune su juristais. Mat kai užsikirto fotoaparato blicas, kūno dalys buvo fotografuojamos morgo kieme, o šis tuomet buvo Vaikų ligoninės kieme, tad sulėkė personalas paspoksot, o nusikaltusioji dirbo šioje ligoninėje sanitare. Paaiškėjo, jog vieną vakarą, meilužiams vakarieniaujant (jis moteriškei jau slydo iš rankų, įsimaišius kitai moteriai), atstumtoji smogė vyrui į galvą dujų baliono rankena. Žudikė, beje, buvo giliai religinga. Štai ką padarė meilė ir pavydas!
Reikia pasakyti, anuometėje milicijoje dirbo tikri savo darbo "maniakai"; Klaipėdoje buvo didžiausias išaiškintų sunkių nusikaltimų skaičius. Minėtasis pulkininkas Donskovas, rodos, už virvučių kaip skalikus savo vyrus tampė, tie dieną naktį buvo budrūs ir bemat apčiuopdavo nusikaltimo giją.

Mumijos ir keturguba savižudybė

"Galiu lažintis, kad šiuo metu mieste pūva 3- 4 lavonai, ir dievažin kas ir kada juos atras. Dažniausiai tai būna mokesčių tarnybos. Grįžę į daugiabučius kaip žvėreliai slepiamės savo urveliuose, nebendraujame su kaimynais. Neįtikėtina, bet kol pas mirusiojo kaimynus pro rozetę nepradeda lįsti vikšrai, niekas velionio nepasigenda, neužuodžia tvaiko",- stebisi patanatomas. Kad kūnas mumifikuotųsi, reikia geros ventiliacijos ir sauso oro; tokie ir yra mūsų butai. Prieš keletą metų Rumpiškės gatvės daugiabutyje buvo surasta du - tris mėnesius išgulėjusio miruolio mumija, nors jo buto durys buvo net nerakintos. Velionio aktyviai ieškojo komisarai, o surastas buvo namų valdų iniciatyva. Daktaras prisimena jauną savižudę, pasikorusią ant virtuvės durų: skersvėjyje ji mumifikavosi, ir mumija buvo gelsvai rusva it vaškinė, jei galima taip pasakyti, net graži. Ilgi žvilgantys plaukai, gerai išsilaikę veido bruožai ir vidaus organai, nors sunykę. Neseniai savo bute rasta mirusioji, išsekusi kaip Osvencimo ar Dachau koncentracijos stovyklos kalinė, riebalinio audinio nelikę. Ji taip pat mumifikavosi. Juodas humoras; greit savo mumijomis pralenksime Egiptą?
- Na, savižudyvių priežastis tyrinėja didesni nei mūsų protai, bet atrodo, nusivylimas visuotinis, - sako daktaras Vitkus. Jį labiausiai sukrėtė vienuolikmečio savižudybė ir jos motyvai. Anksčiau žmonės žudydavosi acto rūgštimi arba esencija, vaistais, bet nūnai medikamentai pabrango, tai apsčiai - pakaruokliai, pakaruokliai, pakaruokliai. Ir kariasi ne tik žemiausias visuomenės sluoksnis, o ir inteligentai, net gydytojai. Kinų savižudybės būdas - puskilogramis druskos, ir akimirsniu sutrikus elektrolitų balansui, žmogus gatavas. Daktaras prisimena keturgubą savižudybę: žmogus pjovėsi venas, žudėsi elektros srove, šoko ir aukštai, o nepavykus gyvasties atsikratyti, galiausiai pasikorė. Bet jau buvo užspeistas į kampą: jis terorizavo šeimą, mušė žmoną, o kai manė, kad jau ją pjovė, matė tik vieną išeitį.

Nekaltų kūdikėlių žudymas

"Pavasaris, ir būgštauju, ką šįkart upės išplaus. Na, bent galėtų tą naujagimį palaidoti, o neišmest kaip kokią atmatą į šiukšlyną", - daktarą sukrečia naujagimių žudynės kaip karaliaus Erodo laikais. O juk gimdyvei dažnai kas nors padeda, vyras ar pribuvėja. - Nepatikėsit, bet kūdikiai yra labai gajūs. Štai tas atvejis po žemės drebėjimo Leninakane, kai Palangoje prisiglaudė armėnai. Mergina savo kūdikį išmetė į konteinerį, o ten - skardos, stiklo duženos. Kažkas išgirdo neva katinėlį kniaukiant - surado sužalotą mergytę, su kiaurymine pilvo žaizda. Ją operavo, o vėliau, armėnų diasporai smerkiant ir spaudžiant, vaikelį pasiėmė motina. Viena medicinos mokyklos moksleivė pagimdė autobusų stoties tualete, žiemą ir pakišo jį po veriančia vandens srove. Valytoja pakėlė aliarmą, atvažiavo nuovoki felčerė, kuri čiupo vaikelį už kojyčių, pakratė, pliaukštelėjo per užpakaliuką, ir jis pravirko... Dar tarybiniais metais moteris pagimdė traukinio tualete ir nuleido vandenį. Naujagimis netilpo, tad jį dar stumdė. Palydovė irgi išgirdo kažką kniaukiant. Vagono apačioje, užsikabinęs už virkštelės, kabojo sužalotas berniukas. Jis išgyveno. Kartą motina žudikė vaiko kūnelį buvo suvyniojusi į rankšluostį, prie kurio buvo prisiūtas skalbyklos numerėlis.

Kazuistika arba žmogus iškenčia viską

Na, nebešiurpinsim skaitytojų, pasakodami apie nekrofilus ir ekshumaciją, į kurią kartais ekspertą iškviečia dar neišaušus. "Gerai, kai duomenys kaip koziriai rankose; vėliau skaitai teismo išvadą, kuri visiškai sutampa su tavąja - ir nusikaltimo laikas, ir žudymo veiksmų seka, viskas kaip iš rašto. Nereikia mums tos šlovės, nuolat esame kitų pareigūnų šešėlyje, bet neduokdie, suabejoji ar kokią klaidą padarai, tai brangiai kainuoja, o žinisklaida trimituoja. Beje jūsų dienraštis mums labai padėjo, kai dar dirbo Vaičekauskas su Maskolaičiu: jie labai operatyviai atvykdavo į nusikaltimo vietą, anksčiau net už mus ir informuodavo visuomenę, greitai būdavo atpažintas numirėlis, net jei neturėjo giminių. Na, o štai toks juokingesnis atvejis. Nepatikėsit, kartą mes šaldytuve išlaikėme kūną net devynis mėnesius. Jau visai suvarškėjusį 35 metų vyro kūną jūra iš Gdansko uosto atnešė į Šventąją. Turėjo apyrankę iš senos turkų auksinės monetos su įrašu: Kristof K. (tiesa, paskui paaiškėjo, kad ne pavardė buvo išgraviruota, o pravardė. Atvyko lenkų ekspertai, velionio artimieji, bet kūno neatpažino: lyg tai kelnaitės ne tos. Jie išprašė, kad leistume pasiimti velionio dantis, kad stomotologas indentifikuotų, pasitariau su prokuroru - atidavėm. O jie tuos dantis pradangino; pasirodo, buvo suinteresuoti neatpažinti numirėlio dėl turto dalybų peripetijų. Po pusės metų, skenduolį palaidojus Šventojoje, atvyko kita ekspertų komisija, velionio sugyventinei prašant. Tuomet paaiškėjo, kad tai vis dėlto Kristofas K." - daktaras sakė, kad palaikų visada paliekama tiek, kad ir po ekshumacijos galima būtų nustatyti, kas yra kas.
Ačiūdie, anot patanatomo, Čikatilų pas mus nėra. Kad miruolio vyzdžiuose sustingsta žudiko atvaizdas, tai rašeivų išmislas, o žudiką išduoda mikrodalelės, dažai, aukos kosmetika, plaukai, labai svarbu tuoj pat nukirpt įtariamojo nagus, panagių turinys daug sako. Dabar jau galima tiksliai nustatyti žagintojo spermą; ji tokia pat autentiška kaip pirštų antspaudai. Teismo medicinos ekspertas susidūrė su atveju, kai žmogus, kulkai pataikius į širdį, dar bėgo 120 metrus. Kartą į medį dviračiu atsitrenkęs žuvo žmogus, bet jo sužalojimai buvo labai menki, ir tik ištyrus jo kraujyje rasta 5 promilės alkoholio - žmogus numirė apsinuodijęs alkoholiu, o dar vairavo, keliu važiavo. Kartą vaikinuką paguldė į ligoninę: karščiavo, žarnyne buvo uždegimas. Jo tiesiojoje žarnoje buvo rastas pagalys. Brakonieriaudamas nuslydo stačiu skardžiu vandenin ir ten kaip ant bambuko pasimovė; draugas jam tą pagalį traukė ir nulaužė, dalis liko. Gėdijosi žmogus kreiptis į medikus, kol gangrena prasidėjo. Kito vyro tiesiojoje žarnoje radome keraminius elektros stulpų izoliatorius; jis sakė, kad pats susikišo. Tebesaugau 18 centimetrų ilgio vinį, kurią žmogus savo galvoje nešiojosi dešimt metų, labai pavojingoje vietoje, tarp abiejų didžiųjų smegenų pusrutulių. Ko tik nerandame žmogaus kūne, ir senų kulkų, granatų skeveldrų, net makštyje randame keisčiausių svetimkūnių. Nuo komplikacijų mirė vyras, turėjęs storą kiaušą: jau buvo jo visas kūnas kulkų suvarpytas, du kartus kėsintasi, o jis liko gyvas net po kontrolinio šūvio iš arti. Pakaušyje radau visą vinčesterio šovinių užtaisą, suskaičiavau apie septynetą kulkų. Neįtikėtina! Na, man asmeniškai kazuistika yra tai, jog turime nustatyti kaltinamojo sveikatos būklę, ar galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Juk tokius tyrimus reikia atlikti trečio lygio ligoninėje! Tikrai man smagiau nužudytąjį tirti. Rodos, visi tie aferistai valdininkai ir bankininkai iš anksto ruošiasi, repetuoja kaip prireikus suvaidint mirtiną ligonį, ir tikisi išjot ant balto medicinos žirgo...

Žymos: diomenas vitkus

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Danijoje mokslus baigusi lietuvė Eglė Budrytė dirba danų kompanijoje DFDS, turinčioje padalinius...

Olandijoje dirbanti lietuvė pasiilgsta lietuviškų Kalėdų nuotrauka, foto

Aukščiausius pirmosios ir antrosios vietos apdovanojimus iš didžiulio tarptautinio muzikos konkurso "Orfėjo...

Jaunieji pianistai garsina Klaipėdą nuotrauka, foto

Lietuvos irklavimo federacijos prezidentui Dainiui Pavilioniui šiandien sukanka 60 metų. Kartu su...

Dainiui Pavilioniui šiandien sukanka 60 metų nuotrauka, foto

Vaidmuo režisieriaus Zaza Urushadzės filme - man geriausia gimtadienio dovana. Taip...

Vaiva Mainelytė švenčia 70-metį nuotrauka, foto

Naujos vaikų žaidimų aikštelės - Kalėdoms nuotrauka, foto

Klaipėda, Buvo žadama, kad jau rugsėjo 1-ąją mažuosius klaipėdiečius mieste džiugins trys modernios...

Ieškomas niekšas, sumušęs moterį su vaiku vežimėlyje nuotrauka, foto

Kriminalai, Po šeštadienį Klaipėdoje Dragūnų rajone įvykdyto šiurpaus nusikaltimo, kai buvo užpulta vežimėlį...

Prašo atpažinti galimai apsivogusį vyrą nuotrauka, foto

Kriminalai, Palangos m. PK atliekamas ikiteisminis vagystės...

Greičio mėgėjai EDWARD projekto nepaisė nuotrauka, foto

Klaipėda, Šiandien Klaipėdos mieste ir rajone vyko projektas EDWARD: vieša specialioji policijos priemonė,...

Klaipėda, Paskelbta prieš 34 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 37 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 55 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...