Baltasis lama: "Buvau kareivis Rytų Tibete"

Lama turi jausti džiaugsmą mokydamas kitus. Pirmiausiai jis turi išsiaiškinti savo paties abejones. Egzistuoja skirtingi lamų tipai: vienuoliai, praktikuojantys pasauliečiai ir jogai.

Jūs parašėte šešias knygas. Visos jos iš esmės kalba apie tai, kaip atrasti ramybę, harmoniją su pačiu savimi.

Taip, budizmas turi vieną tikslą - tai tobulėjantys, pasitikintys savimi žmonės, pilni jėgų ir jausmų kitiems. Mes neturime daryti laimingo Budos - mes turime tobulinti savo pačių žmogiškąjį potencialą.

Laiko mes neturime, o knygų apie budizmą tiek daug, visų neperskaitysi... Ole, atsakykite į svarbiausią klausimą: kaip jaustis laimingam?

Nei namas, nei mašina negali žmogaus padaryti laimingo. Tam pajėgi tik sąmonė. Ir Buda prieš 2500 metų tai aiškiai suprato. Ir iškėlė mums uždavinį: pažinti savo pačių sąmonę.

Tik tada, kai po bangomis mes pastebime vandenyną, kitaip tariant, tai, kas paslėpta, tačiau suvokiama, mes galime suprasti nuostabius dalykus. Sąmonė nėra daiktas, ji neturi dydžio, spalvos, formos. Ji nebuvo padaryta ir lygiai taip pat negali pranykti.

Kai mes suvokiame, kad sąmonė - kaip erdvė, kad ji nesugriaunama, mes tampame bebaimiai. O kai be baimės žiūrime į pasaulį - matome viską naujai ir pradedame mėgautis gyvenimu. Mes tampame geresni, kai suprantame, kad visi žmonės ir būtybės šiame pasaulyje ieško meilės, laimės ir stengiasi išvengti kančios.

Jūs esate Danijos pilietis. Sakykite, kas, jūsų nuomone, atsitiko tarp islamiškosios ir europietiškosios visuomenės, kai danų laikraštis išspausdino skandalingąsias Mahometo karikatūras?

Danams labai nepatinka laisvės nebuvimas. Mes manome, kad savicenzūra dėl baimės - nepriimtina.

Danijoje neatsirado dailininkų, kurie nupieštų Mahometą vaikiškai knygai. Jie bijojo tai daryti, nes jų kolegas olandus, pasisakiusius apie pranašą, žudė.

Redaktorius kreipėsi į 25 dailininkus, ir 14 iš jų neišsigando. Iš tikrųjų tai nebuvo įžeidžiančios karikatūros, tai net ne karikatūros įprasta žodžio prasme - šiaip šmaikštūs paveikslėliai. Viename paveikslėlyje Mahometui ant galvos bomba...

Kitame - moteris ir Mahometas užrištomis akimis - jis nesupranta, kad ir moterys nori laisvės.

Šmaikštu...

Manau, kad mūsų politikai turi mažai žmoniškos brandos: jie nematė atmosferos, kuri viešpatauja getuose, niekada nebuvo namuose, kuriuose mušamos moterys. Gerai, kad televizijos kadrai su barzdotais žmonėmis, kurie degino mūsų ambasadas ir trypė vėliavas, privertė netgi nebrandžius politikus suprasti, kad Europoje islamo yra daugiau nei reikia.

Ar įmanoma pačiam, be meditacijos susikoncentruoti ties kokia nors mintimi?

Bet koks bandymas susikoncentruoti - tai jau meditacija. Žinoma, jeigu žmogus prie vairo, jam nereikia medituoti, galima skaityti mantrą - jos garsas saugo.

Na, o jei esate namuose, niekuo neužsiėmęs, galite įsivaizduoti sau virš galvos auksinį Budą, kuris leidžiasi į širdį ir pripildo jus auksinės spalvos. Ši meditacija labai padeda po streso.

Viskas ne taip paprasta, jeigu tave yra užvaldžiusi vienintelė mintis - pavyzdžiui, kodėl mylima mergina tau neatsako į žinutę...

Nereikia stumti tos minties - tiesiog neteikite jai per daug reikšmės. Jogai sako: jeigu jūs matote kalno viršūnę, argi jus jaudins krūmai, kurie ant jos auga?

Aš visada patariu žmonėms medituoti taip, lyg jie žiūrėtų CNN naujienas. Tai yra laikytis svarbiausio vaizdo, tačiau atkreipti dėmesį ir į bėgančiąją eilutę.

Kodėl mes mylime ne tuos, kuriuos derėtų, o mus myli ne tie, kuriems mes galime suteikti laimės?

Žmonių santykiai priklauso nuo to, ką mes veikėme praėjusiame gyvenime. Ir geri, ir blogi poelgiai, kuriuos mes padarėme kartu, trauks mus vieną prie kito.

Vaizdingai tariant, jeigu praėjusiame gyvenime mes kartu apiplėšėmė karavaną, šiame mūsų santykiai bus blogi, o jeigu kartu maitinome elgetas - būsime artimi žmonės. Tai dėsnis.

Lamoms prieinamos žinios apie buvusius gyvenimus?

Kai kuriems - taip. Aš žinau, ką veikiau praėjusį gyvenimą. Buvau kareivis Rytų Tibete ir gyniau tibetiečius nuo kinų 3-4 dešimtmetį.

Kaip jūs tai sužinojote?

Pirma - aš sapnavau tokius sapnus. Antra, aš ir mano žmona atpažindavome vietas Rytų Tibeto regionuose, kuriuose dar nebuvo įžengusi baltojo žmogaus koja.

Kai aš pirmą kartą paėmiau į rankas pieštuką, pradėjau piešti kovos veiksmų kalnuose schemas. Sapnuodavau vyrus ir moteris raudonais sijonais.

Neabejoju, kad ir mano žmona ten buvo praėjusį gyvenimą. Vaikystėje ji visų klausdavo: "Kur lolo? Kur lolo?" Niekas nesuprasdavo, kas tas lolo. O tai genties, gyvenančios Tibete, pavadinimas.

Ką daryti tiems, kurie buvo auklėjami kaip krikščionys, tačiau jaučia budizmo trauką?

Yra tokia kinų patarlė: "Naudokite net ir šuns taukus, jeigu jie padeda išgydyti opą".

Esama daug skirtingų budizmo krypčių. Ričardas Gyras ir Styvenas Sygalas iš tos pačios komandos kaip ir jūs?

Buda davė 84 tūkstančius skirtingų mokymų. Įvairiose mokyklose šie mokymai skirstomi pagal lygius. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti pagal savo sugebėjimus.

Egzistuoja trys senos mokyklos, kurios orientuojasi į meditaciją. Joms priklausome aš ir Styvenas Sygalas. Taip pat yra nauja mokykla, kuri orietuojasi į palikimo tyrinėjimą ir pasaulio pažinimą - štai jai priklauso Ričardas Gyras.

Sygalas kvietė mane pas save, kai sužinojo, kad mes su juo esame vieninteliai sąmoningi įkūnytojai, atrasti Vakaruose jau brandaus amžiaus. Jis labai gilus ir geras žmogus. Nežinau, ar tai matyti iš jo filmų.

Išvertė Liana Amšiejūtė