2017 m. gruodžio 14 d. 12:07 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Aurimas Rapalis: apie ąžuolą senelio sodyboje

(papildyta) (1)

Aurimas Rapalis: apie ąžuolą senelio sodyboje nuotrauka, foto

GYVAI. "Mes norime patys, savaip prisiliesti prie istorijos, pajusti, kad ji gyva, pažinti ją ne iš vadovėlių", - sako Salantuose gimęs bei augęs Aurimas Rapalis.

© Mindaugo Milinio nuotr.

"Buvau gal kokių septynerių metų, kai senelis mane nusivežė į Pamedinčių kaimą. Kadaise čia stovėjo jo tėvų namai. Sodybos nė žymės, tik kulkų suvarpytas ąžuolas likęs. Senelis atsiklaupė ir pabučiavo žemę. Tas vaizdas man tapo pirmuoju ir stipriausiu impulsu domėtis mūsų protėvių laisvės kovomis ir saugoti jų atminimą", - pasakojo salantiškis Aurimas Rapalis.

Aurimas pirmiausiai palydėjo iki paminklo partizanams Salanto slėnyje, prie buvusio Žvainių durpyno. "Pirmą kartą mes čia su draugais užklydome atsitiktinai, tuomet mokėmės 12 klasėje, 2008 metais. Pasidarė smalsu, kas čia per vieta, kodėl ji pažymėta kryžiumi. Buvo keista, kad mokykloje nieko apie tai negirdėjome."

Vardai

Papasakokite apie šią vietą.

1946-1954 metais Salantų stribai čia atveždavo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanus, nušautus šiose apylinkėse arba enkavėdistų nukankintus Salantų poskyryje. Atveždavo ir sumesdavo į bulviarūsių duobes. Dar veždavo į Žudgalio kaimo durpyną arba tiesiog sumesdavo į Salanto upę.

Čia ir žydų kapinės.

Taip. Salantuose gyveno daug žydų, daugiau kaip pusė miestelio. 1941 m. naciai juos išžudė.

Kiek partizanų čia palaidota?

Tiksliai nėra žinoma, niekas netyrinėjo. Manoma, kad čia gali būti užkasta apie 50 partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų.

Pasakykite bent kelias pavardes.

Yra žinoma, kad artimieji šiame durpyne rado brolių Bernardo ir Petro Paulių kūnus. Spėjama, kad čia ilsisi ir Kardo rinktinės vado, štabo viršininko Kazimiero Kontrimo-Montės palaikai. Jis žuvo 1952 m., patekęs į pasalą Smeltės kaime, kūnas buvo nugabentas į Salantų stribokyną.

Ar tiesa, kad kai Kontrimas vežė sužeistą partizaną per Salantus, niekas iš stribų net nosies nekišęs - bijoję.

Tikriausiai tai žmonių sukurta legenda. Bet jis išties buvo legendinė asmenybė: net aštuonerius metus išsilaikė miškuose.

Ne minėti, o švęsti

Jūs renkate medžiagą apie Salantų partizanus, Kardo rinktinę, gal ruošiatės ją publikuoti?

Kalbinau Salantų apylinkių žmones, su partizanų giminaičiais daug teko kalbėti, užrašinėjau jų prisiminimus, bet kol kas surinkta medžiaga nėra susisteminta. Galbūt ateityje. Pirmiausiai norėtume įamžinti aštuonias Kardo rinktinės partizanų žūties vietas; esame pateikę apie jas duomenis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Gavome palankų atsakymą. Dar šiemet turėtų būti pažymėtos Platelių kuopos vado Vinco Kauneckio-Girėno ir Kazio Valinskio-Sultono žūties vietos.

Jūs ir kiti jauni salantiškiai rengiate netradicinius partizanų atminimo vakarus - naktišokius.

Taip, su bendraminčiais iš Salantų - Arvydu Gurkšniu ir kitais, pagalvojome, jog kažin ar patys partizanai norėtų, kad apie juos visuomet būtų kalbama ašaringai. Jie gi tuomet buvo jauni, energingi vyrai. Mėgo linksmintis, šokti. Yra žinoma, kad 1947-ųjų vasarą po atlaidų Notėnų bažnyčioje partizanai linksminosi gegužinėje. Taip pat žinoma, kad atėmę iš stribų alaus statines surengė šokius Platelių kaimo jaunimui.

Mes galvojame apie naujas partizanų prisiminimo, pagerbimo formas. Sugalvojome ne minėti, o švęsti - su dainomis ir šokiais iki pirmųjų gaidžių.

Partizanai leido sau taip viešai linksmintis..?

Žmonės pasakojo, kad iki pat 1947 m. vasaros Platelių kuopos partizanai netgi dienos metu nebijodavo pasirodyti kaimuose ir miesteliuose. Kaip minėjau, 1947 m. vasarą Platelių kuopos partizanų būrys, apie 20 ginkluotų vyrų, vidury dienos suėjo į Notėnų bažnyčią, išklausė mišias, paskui lankė artimuosius ir draugus. Tai rodo, kad pasitikėjo savo jėgomis, ir, matyt, tam būta pagrindo.

Rengiate ir žygius partizanų pėdomis.

Taip, jau penkerius metus kasmet prieš Vėlines žygiuojame nuo Salantų iki Grūšlaukės, sustodami prie partizanų bunkerių įdubų, žūties vietų. Žygiuodami dainuojame partizanų dainas, pasakojame jų kovos istorijas. Žygį baigiame Didžiųjų Žalimų kaimo Grūšlaukės miško masyve - K. Kontrimo, Kardo rinktinės vado, žūties vietoje. Ten vakarojame prie laužo.

Prie mūsų prisideda žmonės iš Klaipėdos, kitų miestų, ir bendraminčių ratas vis didėja.

Senelis ir jo brolis

Ką senelis jums yra pasakojęs apie tremtį?

Mano seneliui Justinui dabar 85 metai. Jis su tėvais buvo ištremtas į Sibirą 1949-aisiais - tada buvo septyniolikmetis. Jo vyresnysis brolis Kostas pasirinko partizano kelią.

Senelis tremiamas turėjo progą pabėgti, bet nebėgo pagailėjęs senų tėvų. Jie vieni nebūtų ištvėrę Sibire.

Senelio tėvai, mano proseneliai Julija ir Antanas, Platelių apylinkių Pamedinčių kaime turėjo šešetą hektarų žemės ir gražią sodybą. Buvo labai darbštūs, tvarkingi žmonės. Senelis yra pasakojęs tokią detalę: kai jų ištremti atėję stribai ragino greičiau susiruošti, mano prosenelė, bėgdama į vadinamąjį gerąjį kambarį, iš įpročio nusiavė batus, kad neprineštų purvo. Senelis pasakęs: "Mama, kam tu tuos batus dar nusiavei - taigi mes čia jau niekada negrįšime".

Jis buvo teisus: po kelių mėnesių sodyba buvo sulyginta su žeme. Liko tik kulkų suvarpytas ąžuolas.

Senelio brolis Kostas matė, kaip stribai griauna jų namus, bet negalėjo paleisti nė šūvio: tarp jų buvo ir niekuo dėtų vietos gyventojų, atvarytų prievarta.

Koks senelio brolio likimas?

Jis žuvo 1951 m.

Jam buvo...

24 metai.

Papasakokite apie jo trumpą gyvenimą.

Kostas Gelžinis gimė 1927 m. mažažemių ūkininkų Antano ir Julijos šeimoje Pamedinčių kaime. Jo tėvas buvo Beržoro bažnyčios patarnautojas, dar meistravo, mūrydavo krosnis, droždavo klumpes. Prieš karą Kostas mokėsi Platelių pradžios mokykloje. Kai klasėje vietoje kryžiaus ir Vyčio pakabino Stalino portretą, į mokyklą nebėjo. 1948-ųjų pavasarį Kostas dirbo meistru pas ūkininką Šarnelės kaime. Grįžo namo pasveikinti tėvo Antaninių proga. Naktį įsiveržė stribai, darė kratą, Kostą tardė, mušė, neva įtardami ryšiais su partizanais, nors tuo metu jų nepalaikė. Mano senelis spėja, kad stribai norėjo jo brolį užverbuoti ir įtraukti į partizanų būrį. Kostas buvo nugabentas į Platelių saugumą, bet pabėgo pro atidarytą langą ir slapstėsi išsikastame bunkeryje miške. Apie metus jis neprisidėjo prie partizanų. Platelių saugumo viršininkas mano seneliui sakė: perduok broliui, tegu pasiduoda - tada mes jam dovanosime; net raštelį tokį parašė. Tą raštelį Kostas suplėšė. Tik kai jo šeimą ištrėmė, prisijungė prie Platelių kuopos partizanų.

1950 m., per Velykas, Kosto būrys turėjo susitikti su kitais partizanais pas vieną Atlaužų kaimo ūkininką. Daržinėje jų jau laukė kagėbistų smogikai, atvesti suimto ir užverbuoto partizano. Kosto būrys į daržinę įėjo su sodybos šeimininku ir jo sūnumi ir iškart buvo apšaudyti. Šeimininkas su sūnumi žuvo. Kaip pasakojo amžininkai, keturi partizanai, sunkiai sužeisti, pabėgo, Kostas irgi, nors buvo peršautas keliose vietose, neteko rankos nykščio; jis sugebėjo pasiekti buvusius kaimynus Pučkorius. Šie jam sutvarstė žaizdas, nunešė į pamiškę ir įrengė užmaskuotą guolį. Vėliau tie patys žmonės Kostą nugabeno į bunkerį, kuriame buvo dar vienas sužeistas partizanas, bet šis greitai mirė. Kostas pagijo. Subūrė paskutinį Platelių partizanų būrį ir jam vadovavo.~1951 m. žuvo stribų pasaloje.

Ar žinote, kur palaidotas?

Tiksliai nežinome. Po žūties bendražygiai jo ir dar vieno partizano palaikus pavogė iš Platelių dvaro rūsių (ten stribai sumesdavo žuvusių partizanų kūnus). Galėjo palaidoti kurio nors kaimo senkapiuose.

Kada senelis grįžo iš Sibiro?

1958 m. Jis grįžo slapčia. Oficialų leidimą grįžti davė tik 1989-aisiais. Mano gimtaisiais metais.

Kodėl tiek ilgai neišleido?

Senelį už darbštumą gerbė net vietiniai komunistai. Partinį bilietą siūlė, gerą algą, bet jis neėmė. Tardytojai gąsdino, jog bus išvežtas ne kur rudosios, o kur baltosios meškos.

Žemaitis - kuršis

Jūs dar priklausote kuršių istorijos puoselėtojų bendruomenei...

O kaipgi, juk vaikštom po žemę, kuri kadaise priklausė kuršių genčiai. Susipažinau su kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo "Pilsots" nariais ir įsiliejau į jų veiklą. Taip pat dalyvauju ir Klaipėdos etnokultūros centro organizuojamuose tradicininių šokių vakaruose - "Vožinyje", esu susibičiuliavęs su klaipėdiškiais tradicinių šokių klubo ir grupės "Folks" kolektyvu...

Be pilkalnių, kuo dar garsūs Salantai?

Didelė graži bažnyčia. Sutvarkytas dvaro parkas. Reikia paminėti ir "Pakalnutę", išgarsintą Užkalnio, - šypsosi. - Netoli nuo čia yra Gaidžio kalva su apeiginiais akmenimis ir pilkapiu, datuojamu VIII-VI a. pr. m. e.

Kodėl vadinama Gaidžio?

Pagal legendą... Atseit naktimis iš kalvos sklisdavęs giedojimas, ir tik pastačius koplyčią, jis liovėsi.

Salantus garsiname ir rengdami šventes. Pernai su Salantų regioninio parko direkcija ant Kartenos kalno surengėme šventę "Kuršių genties vartus pravėrus". Programoje buvo 25 km pėsčiųjų žygis aplankant septynis piliakalnius: Imbarės, Sauserių, Dauginčių I. Dauginčių II, Martynaičių, Gintarų ir Kartenos. Šiemet ši šventė taip pat bus organizuojama, liepos 22 d., tik aš negalėsiu dalyvauti, nes būsiu Irkutske. Patekau į ekspediciją "Misija Sibiras".

Aurimai, be visuomeninės veiklos, turiningo laisvalaikio, kuo šiaip užsiimate, kokia jūsų profesija?

Baigiau lietuvių kalbos filologijos ir etnologijos studijas Klaipėdos universitete. Dabar užsiimu avininkyste.

Auginate avis? Kiekgi jų turite?

Nedaug: kol kas tik 23...

PARTIZANŲ kovų atminimo ženklai Žvainių durpyne. Mindaugo Milinio nuotr.

KARDO rinktinės Salantų skyriaus partizanai. Asmeninio albumo nuotr.


VARDAI. 1950 m. gruodį Salantų čekistai Mačiūkų kaimo miške aptiko Platelių kuopos partizanų bunkerį. Spėjama, kad per susišaudymą žuvusių partizanų kūnai buvo užkasti šiame Žvainių durpyne. Per susišaudymą žuvo Kardo rinktinės Platelių būrio partizanai Juozas Sakalauskas-Pelėda (stovi pirmas iš kairės), Vincas Platauna-Audra (stovi antras iš kairės), Pranas Sireckis-Ąžuolas. Būrio vadas Ignas Žabinskas-Auklėtinis (pirmas iš kairės pirmoje eilėje) buvo sunkiai sužeistas ir 1951 m. sušaudytas Klaipėdos kalėjime. Asmeninio albumo nuotr.


ŽVAINIŲ durpyne, manoma, ilsisi ir legendinio partizano, Kardo rinktinės vado, Kazimiero Kontrimo-Montės palaikai. Jis žuvo 1952 m. Asmeninio albumo nuotr.


SENOSIOS žydų kapinės, vadinamos Žydkapiu, kur laidoti Salantų miestelio ir apylinkės žydai. Šis sklypas žydų bendruomenei buvo paskirtas dar XVIII a. pabaigoje. 1941 m. naciai prie kapinių nužudė per 400 žydų. 1946-1954 m. Salantų stribai čia vežė ir į duobes metė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų palaikus. Mindaugo Milinio nuotr.


NKVD-MVD-MGB Salantų poskyris. Name su balkonu gyveno stribų viršininkai. Čia pat ir aikštė, kurioje išniekinti keletą dienų gulėdavo partizanų kūnai. Mindaugo Milinio nuotr.


ŽYGIS Kardo rinktinės partizanų takais, Salantai - Grūšlaukė, 2016 m. Asmeninio albumo nuotr.


SENELIS Justinas Gelžinis su tėvais Krasnojarsko krašte. Senelio brolis partizanas Kostas Gelžinis-Girėnas. Asmeninio albumo nuotr.


IŠGYVENĘS ir stribų kulkų švilpesį, ir Sibirą, 85 metų Aurimo senelis laimina vaikaitį Aurimą, besiruošiantį vykti į Irkutską kartu su "Misija Sibiras - 2017" komanda. Asmeninio albumo nuotr.


KURŠIŲ kultūros populiarinimo klubo "Pilsots" narys Aurimas - pirmas iš dešinės. Asmeninio albumo nuotr.


SEPTYNIŲ PILIAKALNIŲ žygis Imbarė - Kartena Salantų kraštui garsinti, 2016 m. Asmeninio albumo nuotr. 


STORIAUSIAS (4,9 m) kaštonas Lietuvoje auga Salantų dvaro parke. Jis, matyt, bus pasodintas Salantų dvarininko, lenkų didiko Konstantino Gorskio laikais (gimė Salantuose 1823 m.). Dvarą valdė garsios Lietuvos didikų giminės: Vainos, Gorskiai ir Oginskiai. Rūmai neišlikę. Mindaugo Milinio nuotr.


GAIDŽIO KALNO (Žvainiuose) papėdėje stūkso apeiginiai akmenys, šalia jo yra pilkapių, kuriuose buvo rasti 7 sudegintų mirusiųjų kapai. Pilkapis datuojamas naujojo žalvario amžiaus pabaiga (VIII-VI a. pr. m. e.). Padavimai byloja, kad šioje kalvelėje gyveno ir žalčius maitino vaidilutės. Kodėl vadinamas Gaidžio? Todėl, kad vidurnaktį iš kalvos sklisdavęs šaižus jo giedojimas, ir tik pastačius koplyčią, jis liovėsi. Mindaugo Milinio nuotr.


KALNALIO bokštas - 15 m aukščio, nuo jo atsiveria Salanto senslėnio panorama. Takas link jo dabar atrodo nekaip. Mindaugo Milinio nuotr.


IMBARĖS piliakalnis nuo Kalnalio bokšto. Buvo gyvenamas jau I tūkstantmetyje prieš Kristų. I tūkst. po Kr. išaugo įtvirtintas priešpilis, o aplinkui piliakalnį - papilio gyvenvietė, šventyklos ir kapinynas. X-XIII a. Imbarė buvo reikšminga kuršių pilis. Žemutiniame papilyje aptikta gatvių sistema: ankstyvaisiais viduramžiais Imbarė jau turėjo protomiesto bruožų. Mindaugo Milinio nuotr.


SENOVĖJE ši vietovė buvo svarbus pagoniško kulto centras. 1556 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Skilandžių kaimas, XVII a. pradžioje - Skilandžių dvaras. 1630 m. Zigmanto Vazos arklininkas Mikalojus Pasamovskis pastatė medinę bažnyčią. Apie 1638-1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1906-1911 m. Mindaugo Milinio nuotr.


FILOLOGAS ir etnologas Aurimas gimtuosiuose Salantuose užsiima avininkyste. Asmeninio albumo nuotr.

Žymos: aurimas rapalis

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Pagarba

2017-06-14   09:50

IP: 193.219.60.9

Pagarba Aurimui. Turim puikaus jaunimo. Ir ačiū Vakarų ekspresui. E. G.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Vakar sukako lygiai du mėnesiai kai amžinybėn iškeliavo vos 49-erių sulaukęs buvęs...

Kaip gyveno ir mirė Konstantinas Sarsanija nuotrauka, foto

Pernai gruodžio 8-ąją netekome Klaipėdos universiteto rektoriaus profesoriaus habilituoto daktaro Stasio Vaitekūno....

Profesoriaus Stasio Vaitekūno atminimas - įkvepiantis realizuoti svajones nuotrauka, foto

"Esu turbūt pirmas lietuvis, kuris į viduramžių Malborko pilį įvažiavo automobiliu. Per...

Romanas Borisovas: vilnietis, nidiškis, klaipėdietis nuotrauka, foto

Toliau tęsiame praėjusį šeštadienį pradėtą spausdinti aukšto rango Lietuvos karininko, buvusio Lietuvos...

Nematomuose apkasuose nuotrauka, foto

Orai: iškritęs sniegas neskubės tirpti nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Ketvirtadienį šalyje – sniegas, šlapdriba, kai kur gali pasirodyti pūga. Panašūs orai...

Šįvakar - "Neptūno-Akvaservis" ir "Perlo" mūšis nuotrauka, foto

Sportas, Geriausiųjų šio sezono Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ekipų ketvertuke įsitvirtinę Klaipėdos "Neptūno-Akvaservis"...

KVK pedagogai važiavo į Latviją pigaus alaus nuotrauka, foto

Klaipėda, Kol nepatenkinti aukštojo mokslo padėtimi Lietuvoje vienų šalies aukštųjų mokyklų darbuotojai skelbia...

Karinės jūrų pajėgos kviečia į kalėdinį susibūrimą nuotrauka, foto

Klaipėda, Š. m. gruodžio 16 d. 12.00 – 14.30 val. Lietuvos karinės jūrų...

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 58 min.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...