Augustė Stamulytė: "Reikia mokytis iš žmonių, ne tik iš vadovėlių"

Augustė Stamulytė: "Reikia mokytis iš žmonių, ne tik iš vadovėlių"

Pirmą kartą Londone Augustė atsidūrė tik baigusi vidurinę mokyklą: norėjo užsidirbti pinigų. Tada dar nežinojo, ko iš tikro ieško, ko nori gyvenime. Įsidarbino viešbutyje kambarine, bet namų ilgesį ištvėrė neilgai. Grįžo į Lietuvą. Susitaupytus pinigus investavo į verslą. Jis žlugo. Augustė vėl išvyko į Londoną - šįkart išsiveždama sukauptą patirtį. Ir Jungtinėje Karalystėje jos laimė pražydo.

Pradžia - po konkurso

Auguste, savo verslą Londone pradėjote po to, kai laimėjote sidabro medalį garsiame Jungtinės Karalystės floristų konkurse. Papasakokite daugiau apie šį konkursą.

"Chelsea Flower Show", dar vadinamas Didžiąja pavasario švente, vyksta kasmet gegužės mėnesį. Tai gėlių festivalis, kuris rengiamas jau pusantro šimto metų - nuo 1862-ųjų Kengsingtone, nuo 1905 m. - Čelsyje. Jis trunka penkias dienas. Renginį organizuoja Karališkoji sodininkystės draugija (RHS). Tai vienas garsiausių festivalių pasaulyje. Į jį suvažiuoja floristai ir sodininkai iš daugybės šalių, lankosi daug garsenybių - nuo futbolo legendų iki karališkosios šeimos narių.

[CITATA]

Aš varžiausi konkurso kategorijoje "Metų floristas-2017". Reikėjo iš gėlių padaryti žydintį aitvarą, kuris svertų ne daugiau kaip 10 kg ir atitiktų kitus nurodytus matmenis. Dirbau daugiau nei 100 valandų. Be miego, be jokio poilsio... Mano ir mano draugo nervai buvo gerokai ištampyti, bet mums pavyko laimėti paauksuotą sidabrą! - šypsosi.

Kiek floristų rungėsi kartu su jumis?

Atranka vyksta keliais etapais įvairiose Jungtinės Karalystės vietovėse. Į konkurso finalą buvo atrinkti 16 floristų, tarp jų ir aš.

Ko pritrūko iki aukso medalio?

Penkių balų... Tarp manęs ir aukso laimėtojos buvo tik toks skirtumas. Komisijos nuomone, aitvaro priekis nebuvo toks gražus kaip galas, drugelis buvo kiek per didelis, na, ir dar kelios smulkmenos. Netyčia pražiopsojau du 'Gloriosos' kuokelius. Jų ūseliai šiek tiek tepa, tad paskutinę minutę šias gėles nusprendžiau išimti. Nepastebėjau dviejų - palikau. Taip praradau keletą balų.

LIETUVAITĖS floristės Augustės Stamulytės sukurtas aitvaras 2017 m. laimėjo sidabro medalį garsiajame konkurse "Chelsea Flower Show" Londone.

Kas jus rėmė finansiškai?

Iš dalies parėmė mano tuometinė darbovietė "Beckenham Flower Studio", dalį pinigų skyrė koledžas, kuriame mokiausi. Dalį investavau aš pati ir mano draugas bei didžiausias gerbėjas Miroslavas, - šypsosi.

Kokiuose konkursuose dar esate dalyvavusi?

Prieš penkerius metus dalyvavau "World skills" konkurse, bet jame nelabai sekėsi. Per tą laiką pradėjau šiek tiek suprasti, ko reikia teisėjams.

Ar sidabro medalis jums kaip nors padėjo pradėti savo verslą?

Taip, patirtis, įgyta konkurse, buvo verta įdėtų pastangų. Medalis suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Įgyvendinau svajonę - įkūriau gėlių studiją "Googis Blooms".

"Užaugau tarp gėlių"

Kada pajutote savo polinkį į floristiką? Iš kur tai?

Na, aš užaugau tarp gėlių, - šypsosi, - nes mano mama labai jas myli. Bet, tiesą sakant, nemaniau, kad būsiu floristė... Dirbdama Londone kambarine, tiesiog beprotiškai norėjau namo. Tačiau nežinojau, ką man reikėtų veikti Lietuvoje. Mano sesuo Jurga - nuostabi floristė. Be to, viena bendradarbė pasakojo, kad gėlės - geras verslas. Na, pasitaupiau, pasitariau su sese, ir atidarėme kartu gėlių parduotuvę Lietuvoje.

Sesuo mane daug ko išmokė. Iš jos perėmiau meilę floristikai.

O kaip verslas?

Verslas tai nebuvo toks jau geras.

Žlugo?

Taip. Bet tas laikas man padėjo daug išmokti ir sužinoti, ką tikrai noriu veikti gyvenime.

Ir vėl išvykote į Londoną. O kaip jūs ten atsidūrėte pirmą kartą?

Tai buvo 2006-ieji, man buvo 18 metų. Planavau per kelis mėnesius užsidirbti pinigų menų studijoms Lietuvoje. Įsidarbinau viešbutyje kambarine. Bet man buvo sunku, labai norėjau namo...Kai parvykau namo, maniau, jau niekada nebegrįšiu į Londoną.

Niekada nesakyk niekada?

Grįžau 2011 metais. Kai į Londoną išvykau pirmą kartą, aš nemokėjau ten gyventi, kad ir ką dariau, viskas nesisekė. Dabar viskas kitaip.

Ar dabar jūsų verslas sėkmingas?

Dar nesijaučiu taip, kad mano verslas labai sėkmingas. Dar tik pradžia, todėl visko būna. Iki "labai sėkmingas" dar daug daug pastangų reikia įdėti. Bet iš esmės viskas gerai.

Gugis

Tarp dabartinių jūsų klientų daugiau anglų ar lietuvių?

Kartais daugiau tų, kartais kitų... kaip kada. Pačių anglų ne tiek ir daug, bet kitataučių yra.

Kuo skiriasi jų skonis, pageidavimai?

Kitataučiai, sakyčiau, labiau negaili pinigų gėlėms.

Negu lietuviai?

Taip. Žinoma, yra ir išimčių.

Kas būdinga lietuviškam skoniui?

Kalbant apie lietuvišką ir anglišką stilių, - skirtumas labai didelis. Lietuviai labiau linkę į natūralumą, tikrumą. Anglams labiau rūpi aukšta kokybė ir praktiškumas.

Kodėl pasivadinote "Googis"?

Pavadinimo idėja kilo iš mano pravardės. Šeima, draugai mane vadina Guga, Gugiu ir panašiai. Kai buvau maža, neištardavau savo vardo, nuo tada ir liko, - juokiasi.

Londonas - netoli namų

Jeigu galėtumėte atsukti laiką atgal, ar norėtumėte ką nors keisti? Į kurį tašką grįžtumėte?

Jei ką nors praeityje padariau - vadinasi, tai padariau todėl, kad tuo metu atrodė taip geriausia. Man atrodo, beprasmiška ko nors gailėtis. Tai tik energijos švaistymas. Stengiuosi pasimokyti iš klaidų ir ateityje jų nebedaryti, - šypsosi.

Anksčiau norėjote iš čia ištrūkti. Kodėl dabar jums patinka Londonas?

Todėl, kad gražus miestas, įvairūs žmonės, daug galimybių. Ir netoli nuo Lietuvos.

O kur kitur dar norėtumėte pagyventi?

Jei būtų galimybė, tai visur norėčiau... Amerikoje, Indijoje, Afrikoje, Rusijoje, Ispanijoje... Ir taip toliau.

O pirmiausiai kurią šalį rinktumėtės?

Jei reikėtų palikti Jungtinę Karalystę, tikriausiai keliaučiau į Ispaniją.

"Mokytis iš žmonių"

Jūs - profesionali floristė. Kokius mokslus krimtote?

Baigiau trečiojo lygio floristikos studijas Londono koledže LESOCO ("Lewisham Southwark College").

Gėlės - jūsų meilė ir darbas. O kokių turite hobių?

Mėgstu piešti. Mėgstu svarmenis kilnoti sporto salėje... Man patinka dziudo, nors dabar jau retai apsilankau šiose treniruotėse.

Ko dar gyvenime norėtumėte išmokti?

Neurolingvistinio programavimo. Investavimo. Dar bent trijų kalbų... Piešti, šokti... Dar labai norėčiau išmokti dainuoti, bet šito gal geriau net nepradėsiu mokytis - visų labui, - juokiasi.

Pati didžiausia, svarbiausia jūsų gyvenimo svajonė?

Integruoti mokymų sistemą Lietuvos mokyklose ir kalėjimuose. Kad būtų mokama, kaip puoselėti talentus ir legaliai kurti verslą. Noriu, kad žmonės mokytųsi iš tikrų verslininkų, iš pasisekimą pelniusių žmonių, o ne vien kaltų teoriją. Lietuvoje yra daugybė sumanių, talentingų, drąsių žmonių, ir jei jiems dar suteiktum tinkamų žinių, - mūsų šalyje ne tik padaugėtų darbo vietų, bet ir sumažėtų nusikalstamumas.

Žmogus, įkvepiantis jums drąsos?

Mano draugas Miroslavas, jis visada mane palaiko. Kai žinau, kad nesu viena, tada ir nebūna baisu.

Laukų gėle

Kas jūsų labiausiai laukia Lietuvoje?

Didelė ir pati nerealiausia šeima, daaaaug linksmų plaučių giminaičių, nemažai gerų, labai šaunių draugų.

Kas jus džiugina lietuvių žemėje, kas liūdina?

Džiugina tai, kad lietuviai prižiūri savo šalį. Manau, Lietuva tikrai gana tvarkinga. Džiugina tai, kad daugybė žmonių yra linkę padėti kitiems, ypač tiems, kuriems ne taip gyvenime sekasi.

Liūdina tai, kad daug pensininkų senatvėje gyvena ne tokį gyvenimą, kokio nusipelnė.

Liūdna, kai žmonės skundžiasi ir kaltina kitus dėl savo bėdų, o patys dažnai nieko nedaro. Bet taip yra ne tik Lietuvoje.

Kokias gėles dovanojate mamai?

Dažniausiai vazonines, orchidėjas, - šypsosi.

Jeigu būtumėt gimusi gėle, kokia tai būtų gėlė?

Laukų...

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder