2019 m. vasario 20 d. 15:26 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Žmonės

Žmonės

Antanas Šabaniauskas: talentingas, galantiškas ir pakerėtas moterų grožio

2003-12-12, 12:00

Romualda LAIMIENĖ

Anot muzikologo Vytauto Venckaus, per visą nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį iškilusioms estrados žvaigždėms suskaičiuoti užtektų vieno Septynių šienpjovių - Oriono žvaigždyno: Dolskis, Sipavičius, Orantas, Dambrauskaitė, Dvarionas, Graužinis ir Šabaniauskas. Būtent Antaną Šabaniauską šiandien prisimenama kaip lietuviškos profesionaliosios estrados pradininką, kurio garbei gruodžio 17 d. vyks šventinis koncertas maestro 100 metinėms pažymėti bei bus įteiktos Antano Šabaniausko premijos. Apie rengiamą šventę ir dainininko gyvenimą kalbamės su Antano Šabaniausko labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininku bei akcijos iniciatoriumi Romu Pletkausku.

- Kodėl jūs ėmėtės iniciatyvos organizuoti renginius, skirtus Antanui Šabaniauskui?

- Su Antanu Šabaniausku susipažinau 1975-aisiais. Tuomet dirbau kino koncertų režisieriumi. Susipažinęs su dainininku ir pamatęs jo varganą gyvenimą, panorau pagelbėti pakviesdamas koncertuoti. Artėjant maestro 80-mečiui, pasiūliau Jurbarko valdžiai prisidėti prie dainininko šventės. Antano Šabaniausko gimtojo miestelio vadovai neliko abejingi ir prisidėjo prie renginio. Tuomet daug padėjo jurbarkietė Liuda Frejienė, dabar gyvenanti Amerikoje. Aštuoniasdešimtmečio renginyje dalyvavo ir aktoriai. Tarp jų ir Regina Varnaitė, Vytautas Paukštė. Prie visų renginių daug prisidėjo muzikologas Vytautas Venckus, daug metų pažinojęs Antaną Šabaniauską. Dainininkas nebesulaukė kito, 85-erių, jubiliejaus. Jis mirė 1987-aisiais Vilniuje.

- Papasakokite apie Šabaniauską.

- 1930-aisiais estradoje pasirodė jaunas operos choro artistas Antanas Šabaniauskas, kuris, 1931 metais staiga mirus Dolskiui, ne tik perėmė estafetę, bet, anot muzikologo Vytauto Venckaus, ir muzikalumu bei reto grožio balsu pralenkęs visus kitus, ilgus metus žibėjo kaip pats ryškiausias mūsų estrados šviesulys. Apie jo talentą byloja plokštelėse įdainuoti svajingi lėti valsai, nostalgiški tango, gyvi fokstrotai, kurie vyresniesiems primins jaunystę, o ateities kartoms liks estrados bel canto pavyzdžiu.

Antanas Šabaniauskas mokėsi Italijoje - Estėje, vėliau - Veronoje. Pastarajame mieste dainavo katedros chore ir mokėsi dainavimo iš Dono Andželinio. Tačiau visur, kur jis mokėsi, vyravo teologiniai dalykai, o šie dainininko netraukė. Todėl po trejų metų puikiai išmokęs italų kalbą ir gerai išlavinęs balsą grįžo į gimtąjį Jurbarką aplankyti mamos ir pagalvoti, ką toliau veikti. Tolesnį jo likimą nulėmė atsitiktinumas. Plaukdamas garlaiviu iš Jurbarko į Kauną, Antanas Šabaniauskas uždainavo "Tykiai tykiai Nemunėlis plaukia...". Kai baigė dainuoti, prie jo priėjo aukštas ponas. Tai buvo Valstybės teatro dramos režisierius Borisas Dauguvietis. Jis pakvietė stoti į operos chorą. Taip 1927 metų rudenį Antanas Šabaniauskas pradėjo profesionalaus dainininko karjerą. Jis dainavo ne tik chore, bet atlikdavo ir epizodines solo partijas Džiuzepės Verdžio operoje "Traviata" ir kitas. Ypač visi žavėjosi populiariąja "Arlekino serenada", kurią Antanas Šabaniauskas dainuodavo griežiant smuikui ir violančelei, R. Grigo balete "Arlekino milijonai". Laisvalaikiu solistas dainuodavo vyrų kvartete. 1931 metais pradėjo dainuoti pirmojo tenoro partiją Alfonso Mikulskio vadovaujamame vyrų oktete. Taip pat jis dainavo "Metropolio" restorane.

Vienos Anglijos firmos režisieriai, išgirdę jo tenorą, pakvietė į Angliją. 1933 metų pavasarį solistas įrašė pimąsias savo 12 plokštelių su pačios "Columbia" firmos orkestru. Tai buvo 24 populiariausi to meto šlageriai - valsai, tango, fokstrotai. Plokštelės susilaukė didžiulio pasisekimo. Tai rodo ir tas faktas, kad firma "Colombia" vėl pakvietė Antaną Šabaniauską į Londoną. Tada jis įdainavo 10 plokštelių - 20 šlagerių ir vieną plokštelę - su keturiomis liaudies dainomis. Vėliau buvo išleistos dar penkios plokštelės Kopenhagoje. Dainininkas įrašė 31 plokštelę. Tai - 64 kūriniai. Tuomet šis skaičius atrodė įspūdingai, nes joks kitas estrados dainininkas nebuvo įdainavęs daugiau negu 12 plokštelių. Be to, jo balsas beveik kasdien skambėdavo per radiją. Ir ne tik estradinės dainos, bet ir operų arijos, klasikiniai romansai, liaudies dainos ir giesmės. Jis nuolat pasirodydavo "Metropolio" ir "Versalio" restoranų scenose. Tačiau karas sumaišė visus Antano Šabaniausko planus. 1946 metais jis persikėlė į Vilnių ir dainavo filharmonijos, o vėliau operos chore. 1947 metais buvo atleistas iš Lietuvos valstybinės filharmonijos, mat po vieno koncerto Rokiškyje buvo gautas "signalas", kaip galima leisti dainuoti menkavertes buržuazines daineles...

Dainininkas, likęs be darbo pamėgtoje scenoje, padėjo savo žmonai prekiauti, vėliau dirbo ūkvedžiu ligoninėje. Antanas Šabaniauskas pralinksmėjo tik 1972 metais, kai vėl buvo pakviestas dainuoti. Jis dainavo Vilniuje "Dainavos" ir "Šaltinėlio" naktiniuose baruose 10 metų. Jų podiumus - mažąsias scenas paliko 1982 metais, sulaukęs beveik aštuoniasdešimties metų. Tačiau ir po to įvairiomis progomis dainuodavo renginiuose. Anot Stasio Povilaičio, kuriam teko dainuoti su Antanu Šabaniausku Palangos varjetė programose, yra įstrigęs dainininko gyvybingumas ir optimizmas, nors už vakarą jis gaudavo 40 litų, vakarienę ir pilną grafinuką degtinės. Beje, jis visą gyvenimą buvo savaip žavus, galantiškas ir neatsipiriantis moterų grožiui.

- Kuo šventė, skirta estrados pradininkui, bus įdomi šį kartą?

- Premijų teikimas ir šventinis koncertas vyks Vilniuje "Forum Palace" centre. Jame dalyvaus daug estrados dainininkų. Tarp jų - Viktoras Malinauskas, Vytautas Kernagis, Birutė Dambrauskaitė, Adolfas Jarulis, Irena Ašakaitė, Stepas Januška, Simonas Donskovas, Andželika Petrikytė, Neringa Nekrašiūtė ir daug kitų. Taip pat bus atidengta bareljefinė atminimo lenta Pilies gatvėje prie namo Nr. 10, kuriame gyveno Antanas Šabaniauskas. Sukurtas dokumentinis filmas apie dainininką, leidykloje - knyga, skirta solisto gyvenimui ir kūrybai. Laureatams sukurti sidabro žiedai su paauksuotomis monogramomis. Beje, juos sukūrė menininkas Vidas Bizauskas. Kuriamas paminklas, kuris puoš Kauną. Jo autorius - kaunietis skulptorius, profesorius Stasys Žirgulis. Koncertai vyks ir Jurbarke, ir Kaune. Be to, su šiuo 100-mečio jubiliejumi baigsis vienas akcijos etapas ir pereisime prie kito - fondo valdyba organizuos estrados dainininkų konkursus.

Nuotraukos iš privačių archyvų

Antano Šabaniausko labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas Romas Pletkauskas. Sauliaus STONIO nuotr.

1937 m. Berlyne

1937 m. krepšininkų sutikimas Kaune. Su dovanomis - Kipras Petrauskas ir A. Šabaniauskas

A. Mikulskio oktetas (maestro - trečias iš kairės)

1928 metų nuotrauka

Su damomis (maestro - viduryje)

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Žmonės

Savaitgalį savo gimtadienį paminėjusi legendinė estrados dainininkė Nelly Paltinienė dar...

Sunkiai sergančiai Paltinienei – jaudinanti dovana nuotrauka, foto

Praėjusią savaitę tūkstančius legendinio dainininko Kastyčio Kerbedžio gerbėjų išgąsdino nerami žinia. ...

Į medikų rankas patekęs Kerbedis siunčia žinią nuotrauka, foto

Visa Lietuva yra didelis (mažas) Holivudas. Taip sakau todėl, kad čia, kaip...

Už kokią laisvę reikia padėkot šėtonui nuotrauka, foto

"Šįkart pajūryje įstrigau ilgam", - šypsosi aktorė, knygos autorė ir projekto moterims...

Justė Zinkevičiūtė, įstrigusi prie jūros nuotrauka, foto

Prievartautojas po teismo sprendimo ėmė keiktis nuotrauka, foto

Kriminalai, 32 metų Tauragės gyventojas, visaip palauždamas aukų valią, savo lytinę aistrą tenkino...

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai nuotrauka, foto

Lietuva, Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai....

Teisutis Matulevičius: aš žinau, kaip išgelbėti mūsų jaunimą nuotrauka, foto

Savivaldybių tarybų rinkimai, Aš žinau, kodėl jaunoji klaipėdiečių karta dramatiškai bėga iš politikų abejingai valdomo,...

Kada Lietuva taps svajonių šalimi? nuotrauka, foto

Euras, Nesibaigianti emigracija, maži atlyginimai, didelės kainos. Ir tai tik dalis problemų, su...

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Savivaldybių tarybų rinkimai, Paskelbta prieš 3 val.

Euras, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...