2020 m. liepos 13 d. 04:43 val., pirmadienis

„Švyturio“ stipendija

Smuiką iškeitė į laivus

(7)

Reklama

Tarp kandidatų gauti "Švyturio" stipendiją yra ne tik menininkų, sportininkų, bet ir mokslo srities atstovų. Vienas jų 25 metų laivų inžinierius, pirmo kurso doktorantas Lukas Norkevičius. Jo disertacija skirta tyrimams, kurie leistų uostamiesčio jūrų vilkikuose panaudoti suskystintąsias gamtines dujas ir gerokai sumažinti oro taršą. Vaikinas turi galimybę studijuoti užsienyje, tačiau nori likti Lietuvoje ir savo žinias pritaikyti Klaipėdos uoste.

Nepriklausomai nuo to, ar laimės, ar ne "Švyturio" stipendiją, Lukui smagu, kad Klaipėdos universitetas pristatė jį kaip tinkamą kandidatą.

Jeigu laimėtumėte tą 4 tūkst. eurų stipendiją, kam panaudotumėte?

Ją skirčiau mokslinei veiklai. Kadangi esu doktorantas, antrais ar trečiais studijų metais bus privaloma trijų mėnesių mokslinė stažuotė užsienyje, reikės atlikti savo tyrimą.

Kaip nutiko, kad jūs pasinėrėte į laivų inžinerijos sritį?

Esu kilęs iš Rietavo. Lankiau M. K. Oginskio meno mokyklos smuiko klasę. Paskui važinėdavau groti į Stasio Šimkaus konservatoriją. Tėvai norėjo, kad lankyčiau meno mokyklą, paskui ir pačiam pradėjo patikti. Bet man visada patiko laivai, labiau traukė matematika, braižyba. 10 klasėje apsisprendžiau sukti inžinieriaus keliu. Klaipėdos universitete studijavau laivų inžineriją, gavau bakalauro laipsnį, baigiau laivų projektavimo ir statybos magistro studijas. Dabar studijuoju doktorantūrą, dėstau Klaipėdos universitete, dirbu laivų projektuotoju AB Vakarų laivų gamykloje.

Kokia moksline veikla jūs užsiimate?

Mano disertacijos tema - jūrų uostų vilkikų ekologinių ir energetinių rodiklių gerinimas panaudojant suskystintąsias gamtines dujas. Darbas orientuotas į Klaipėdos uosto jūrinius vilkikus, tikslas - mažinti oro taršą mieste.

Doktorantūros studijų metu buvo išspausdintas straipsnis žurnale "Ocean Enginnering" apie Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo "Mintis" laivagalinės dalies optimizaciją. Esu straipsnio bendraautoris. Dalyvauju įvairiose konferencijose, rašau mokslinius straipsnius laivų projektavimo tema.

Kodėl jūs pasirinkote mokslinę sritį?

Laivų projektavimas, laivų statyba labai įdomi sritis, bet man labiau imponuoja mokslinė veikla, pati kūryba. Projektuodamas tu braižai, statai laivą nuo nulio trimatėje erdvėje. Mes projektavome pirmą pasaulyje dujinį keltą, ledlaužį, varomą suskystintosiomis gamtinėmis dujomis, kad jis būtų ekologiškas. Dabar visas inžinerinis mokslas, variklių kūrimas nukreiptas į ekologiją, pasaulyje pradeda galioti tam tikri standartai. Daugelis laivų privalės sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, turės naudoti alternatyvų ekologiškesnį kurą.

Ar jau suprojektavote savo svajonių laivą, ar dar laukiate tokio užsakymo?

Reklama

Esu pasidaręs nedidelį katerį. Didelio laivo neprojektuoja vienas žmogus. Dažniausiai vienu metu dirba kelių šalių įmonių atstovai. Beje, kruizinių laivų, atplaukiančių į Klaipėdą, pavyzdžiui, vokiečių "Mein Schiff", dugninė dalis yra pastatyta Vakarų "Baltijos" laivų statykloje. Projektavo ir lietuvių, ir vokiečių projektuotojai.

Jeigu daug projektuotojų dirba prie vieno laivo, ar nėra varžomos jūsų galimybės pasireikšti?

Ne. Kiekvienas turime suprojektuoti tam tikrą laivo dalį ir parengti dokumentaciją. Šioje srityje turi tam tikrą laisvę. Įdomu, kai paskiri projektuotojai galvoja, kaip reikia sujungti atskiras dalis.

Ar baigęs doktorantūrą toliau projektuosite laivus?

Noriu tęsti mokslinę veiklą. Tačiau gerai žinau, kad būsiu prastas mokslininkas, turėdamas tik teorinių žinių, o praktikos - ne. Stengiuosi derinti ir praktiką, ir teoriją. Baigęs toliau norėčiau dėstyti, dirbti tyrimų centre, projektuoti laivus. Norėčiau, kad ir Lietuvoje atsirastų galimybė atlikti tam tikrus laivų tyrimus, pavyzdžiui, korpuso optimizavimo, baseine bandant sumažintus laivų modelius. Kol kas tokie tyrimai atliekami tik užsienyje.

Ar nenorėtumėte studijuoti užsienyje?

Reklama

Turiu galimybių važiuoti į užsienį studijuoti, bet man labai smagu, kad tokie dalykai projektuojami Klaipėdoje. Nenoriu bėgti iš Lietuvos, man savame krašte mieliau, juo labiau kad turiu galimybę užsiimti tokia įdomia veikla.

SIEKIS. Lukas Norkevičius ieško būdų, kaip pagerinti Klaipėdos uosto jūrų vilkikų ekologinius ir energetinius rodiklius, panaudojant suskystintąsias gamtines dujas, ir sumažinti taršą mieste.

Asmeninio albumo nuotr.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Dėstytoja

2018-07-04   08:38

IP: 88.118.165.148

Labai šaunus, kultūringas jaunas žmogus. Va, būtent jam ir reiktų skirti premiją. Paskatinti, ir džiaugtis, kad jis dar Lietuvoje.

Dom

2018-07-04   07:12

IP: 188.69.198.85

Šaunuolis, vertas šis jaunas žmogus paskatinimo. Super pamokėles apie laivus pravedei jauniesiems moksleiviams projekte ''Erdvėlaivis-žemė''. Sėkmės :)

skaitytoja

2018-07-03   22:38

IP: 90.131.35.14

Tiek "kviečiamas" į užsienius ir tiek "atsisakantis" ...Būkim biedni, bet teisingi, jokių svarių dar nuopelnų. Yra geresnių kandidatų, tikrai. Dar ne šiuo kartu, Lukai.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

„Švyturio“ stipendija

Daugkartinė Lietuvos daugiakovės ir lengvosios atletikos rungčių čempionė Ligita Motiejauskaitė ne tik...

Veikli klaipėdietė: "Jei turi svajonių - reikia jas realizuoti" nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto doktorantės Samantos Savickaitės iniciatyva Lietuvoje atsirado visiškai nauja - onkologijos...

Unikalios specialybės iniciatorė: "Mano darbe yra daug šviesos ir vilties" nuotrauka, foto

Pristatome šių metų konkurso "Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai" gauti finalininkus. Vienas jų...

Lengvaatlečio tikslas - olimpiada nuotrauka, foto

Jau septintą kartą "Švyturys-Utenos alus" kviečia rinkti aktyvų ir talentingą jaunąjį Klaipėdos...

"Švyturio Klaipėdos ateities stipendija": balsuoti liko kelios dienos nuotrauka, foto

Kaip iš Lietuvos teritorijos "dingo" 830 tūkst. gyventojų (2) nuotrauka, foto

SE, Daugiau nei šimtas metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Ką pakeitė šis...

J. Gižo sodyboje – unikali ekspozicija nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Liepos–spalio mėn. muziejuje J. Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna,...

Atsisveikinimas su sveiku protu. Liumpeninteligentų valanda nuotrauka, foto

Nuomonės, Didžioji dauguma dabartinių inteligentų yra patys tikriausi prisitaikėliai ir chrestomatiniai kolaborantai. Tačiau...

60 metų santuokoje nugyvenę žemaičiai ištvėrė siaubingą tragediją nuotrauka, foto

Žmonės, Vatušiškis Alfonsas Stonys geltonkasę gražuolę Ireną Magdaleną Sungailaitę pirmąsyk pamatė 1959...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...