„Mane kovai užveda tik Lietuvos himnas"

„Mane kovai užveda tik Lietuvos himnas"

"Tokiomis akimirkomis supranti, kiek daug yra žmonių, kurie tiki tavimi, o tai tik dar labiau motyvuoja stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų", - sako "Švyturio" Klaipėdos ateities stipendijos 2018 finalininkė Europos suaugusiųjų karatė kiokušin čempionė, pripažinta geriausia šių metų čempionato kovotoja Skaistė Venckutė.

Ši klaipėdietė karatė užsiima jau 14 metų ir, nors jai dar tik 21-eri, jau yra pasiekusi karatė juodojo diržo meistriškumo lygį.

Skaistė nuo 15 metų kasmet užsitikrina vietą Lietuvos rinktinėje ir jau iškovojo septynis Europos čempionato medalius (penki iš jų - aukso).

Jaunosios sportininkės titulai bei tvirtas kovotojos charakteris buvo pastebėtas jau 2013 metais, kai Skaistė, sulaukusi daugiausiai balsuotojų simpatijų, laimėjo Klaipėdos "Jaunojo talento" kategorijoje. Mergina ir toliau nenustojo siekti sportinių aukštumų ir 2015 metais buvo įtraukta į biografinę knygą "Kas bus kas, Lietuvos ateitis". Karatistės indėlis garsinant Lietuvą, o ypač Klaipėdą, kasmet įvertintas padėkos raštais ne tik Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, bet ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

S. Venckutė yra ne tik puiki sportininkė, bet ir aktyvi studentė - studijuoja tarptautinio verslo administravimą LCC tarptautiniame universitete, o po paskaitų moko vaikus karatė kiokušin pagrindų.

Įdomus faktas tas, kad prieš trejus metus klaipėdietė buvo emigravusi ir jai buvo siūlyta atstovauti Didžiajai Britanijai bokso turnyruose. Tačiau kad ir kaip kovų menus mėgstančią sportininkę tai galėjo vilioti, Skaistė šios minties atsisakė, nes, anot jos, ją užveda tik Lietuvos himnas. Tuomet Skaistė suprato, jog turi grįžti į Lietuvą ir toliau garsinti savo šalį sportiniais pasiekimais.

Ar tikėjaisi patekti tarp dešimties "Švyturio" Klaipėdos ateities stipendija 2018" konkurso finalininkų?

Visi pretendentai yra daug pasiekę savo srityse, tad leidau tai nuspręsti žmonėms, kas, jų manymu, yra verčiausias būti tarp geriausiųjų.

Kokios emocijos užplūdo širdį, kai sužinojai, kad esi tarp geriausiųjų?

Visada yra be galo gera būti įvertintai už savo sunkų darbą. Atvirai pasakius, buvo sunku patikėti, kad žmonės balsavo kelis tūkstančius kartų tam, kad aš patekčiau į dešimtuką. Tokiomis akimirkomis supranti, kiek daug yra žmonių, kurie tiki tavimi, o tai tik dar labiau motyvuoja stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.

Ar žinai, kas konkursui pasiūlė tavo kandidatūrą?

Klaipėdos karatė kiokušin mokyklos "Shodan" įkūrėjas, vadovas bei mano treneris Lukas Kubilius.

Kaip vertini savo konkurentus? Kodėl tu esi verčiausia gauti stipendiją?

Visi finalininkai esame labai skirtingi: aktoriai, IT specialistai, sportininkai… Panašu, jog šie dalyviai taip pat yra talentingi ir daug darbo įdėję žmonės. Už tai juos gerbiu, o ne vertinu. Tačiau juk šiais metais Klaipėda - Europos sporto miestas. Aš daug prisidėjau garsindama Lietuvą bei Klaipėdą sporte, todėl manau, jog esu verta šios stipendijos. Juolab kad sportuoju ne tik pati, bet ir ugdau jaunosios kartos sportininkus - klaipėdiečius.

Jei laimėtum stipendiją, kam ją išleistum?

Pirmiausia, tai kaip padėką padovanočiau ką nors treneriui, nes tik dėl jo didelio atsidavimo ir kantrybės, mes pasiekėme tiek daug. Po to, rudenį, vyks atranka į pasaulio čempionatą, o vėliau ir pats pasaulio čempionatas. Investuočiau šiuos pinigus į intensyvų pasiruošimą pasaulio čempionatui, kuris yra itin brangus ir truks ilgiau nei metus.

Ką tau reiškia karatė sportas?

Karatė man yra gyvenimo būdas. Tai susideda iš daug elementų, tokių kaip: sveika mityba ir gyvensena, susikaupimas, darbas ir kova su savimi, valios ugdymas, charakterio formavimas, pagarbos ir tikrųjų vertybių ugdymas, emocijų valdymas, tikslo siekimas, taip pat ir bendravimas su bendraminčiais.

Kokia tavo dienotvarkė? Ar daug laiko tavo gyvenime užima sportas?

Mano dienotvarkė dažniausiai sukasi maksimalizmo ritmu. Pirmoje dienos pusėje - paskaitos universitete, po paskaitų - treniruotės su vaikais, o po jų - mano asmeninė treniruotė. Kai kuriomis dienomis turiu dvi treniruotes per dieną, tad tenka pradėti dieną dar anksčiau. Kai iš namų išeinu 8 valandą ryto, juokauju: "Manęs nelaukit." Namo grįžtu po paskutinės treniruotės - apie 22 valandą. Taip pat būna, kad, grįžus vėlai vakare, turiu ruoštis kalnui atsiskaitymų, tad tenka aukoti miegą ir mokytis. Tačiau stengiuosi to išvengti ir atitinkamai pailsėti prieš ateinančią dieną.

Kokios tavo svajonės, susijusios su karatė sportu?

Pirmiausia - asmeninė karjera, didžiausias siekis - pasaulio čempionės vardas. Kadangi mokausi verslo administravimą, o kovinis sportas mano aistra, turiu svajonių bei idėjų sujungti šias abi sritis.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder