Turtingame dainų, šokių, spalvų, šypsenų, draugysčių renginyje buvo proga ne tik parodyti mokinių ir jų mokytojų kūrybingumą, gebėjimus, bet ir susipažinti su Lietuvos etnografiniais regionais, skatinti kalbėjimą tarmėmis. Į renginio organizatorės mokytojos Ingridos Griškėnienės kvietimą atsiliepė dzūkai iš Alytaus, aukštaičiai iš Ignalinos ir Utenos rajonų bei žemaičiai iš Plungės. Gaila, kad nesulaukta suvalkiečių ir Klaipėdos krašto lietuvninkų.
Pirmąją festivalio dieną renginio dalyviai, nešini mokyklų vėliavomis, dainuodami, grodami ir skanduodami "Aukštaitija", "Dzūkija", "Žemaitija", linksmai žygiavo miestelio gatvėmis. Spalvingą koloną vedė šturmano uniforma pasipuošęs istorijos mokytojas Stasys Baužys ir mažiausioji šventės dainininkė Skaistė Raudoniūtė. Eitynės sulaukė didžiulio miestelio žmonių dėmesio: sustojo mašinos, visi šypsojosi, mojo rankomis. Iškilmingai iškėlus mokyklos ir festivalio vėliavas, renginio dalyviai buvo pakviesti į salę susipažinti.
Antrąją šventės dieną vyko jaunųjų talentų pasirodymai.
Koncertą žemaičių tarme linksmai vedė mokytojos Ingrida Griškėnienė ir Rimantė Toliušienė, joms talkino mokinės Dovilė Stončiūtė, Orinta Meškytė ir Paulina Senčišina.
Baigiantis programai, buvo perskaityti dzūkų, rytų aukštaičių ir žemaičių tarmėmis užrašyti svečių linkėjimai. Šią užduotį festivalio dalyviai ruošė dvi dienas. Buvo patikrintas ir kitas "namų darbas": kaip "nežemaičiai" išmoko dvieilį "Dainiuokem, trepsiekemė šuokem, kol galem - nasostuokem".
Renginio dalyviai - mokiniai ir mokytojai - tris dienas bičiuliavosi, laisvalaikiu keliavo po Šventąją, džiaugėsi jūra, vakarais šoko diskotekoje. Šventosios mokiniai turėjo progą "paragauti romantikos" - praleisti vieną naktį mokykloje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą