"Dauguma mokinių nesuvokia, kad švietimo sistema suteikia išsilavinimą, bet ne darbą, - mokytojo žodžius patvirtina ir klaipėdietis Rokas Pocius, dar gimnazijoje plėtojęs verslo idėjas ir su jomis laimėjęs tarptautinį konkursą, o dabar, būdamas tik pirmakursis, jau turintis internetinį verslą ir su juo susijusių ateities planų. Deja, į gimtąjį miestą po studijų Rokas nesiruošia grįžti: "Šiuo metu uostamiestyje nematau jokių prošvaisčių. Kad jaunimas norėtų čia grįžti dirbti, pirmiausiai turi įvykti pokyčiai valdžioje. Gal atėjus naujiems žmonėms, kitaip mąstantiems, kas nors pasikeis."
Mūsų verslo ateitis
Šiandien savo verslumo gebėjimus demonstruoja uostamiesčio 9-12 klasių mokiniai. Dvidešimt dvi verslių jaunuolių komandos nuo 11 val. "Studlende", Klaipėdos universitete (Aula Magna auditorijoje), vykstančioje mugėje miestiečiams pristato savo sukurtus gaminius bei paslaugas. Jų potencialą bei gebėjimus vertins ne tik lankytojai, bet ir kompetentinga komisija.
PLANAI. Rokas turi verslo idėjų ir mato galimybių jas įgyvendinti Lietuvoje, tačiau, deja, ne Klaipėdoje. "Žinoma, man būtų smagu gyventi ir dirbti gimtajame mieste, tačiau kol kas jame nematau prošvaisčių", - sako jaunuolis.
Pasak vieno iš mugės organizatorių "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojo E. Kvederio, klaipėdiečiai moksleiviai iš viso šiemet įkūrė 14 mokomųjų bendrovių (MMB), vykdančių gamybą arba teikiančių paslaugas, ir aštuonios verslo komandos gamino ir kūrė neįsteigusios bendrovės.
"Šiandien mugėje mokiniai prekiaus pačių sukurtais produktais ir varžysis dėl geriausiųjų vardo bei prizų. Mugės dalyviai turėjo paruošti stendą ir mažiau nei 4 minučių trukmės savo gaminio ar paslaugos pristatymą. Prie jo bendrovė ir susitiks su klientais - mugės lankytojais ir vertinimo komisija", - pasakojo E. Kvederis.
Mokomosios mokinių bendrovės pagal "Lietuvos Junior Achievement" programą šalies mokyklose kuriamos jau beveik du dešimtmečius. Mokiniai, įkūrę tokią bendrovę, gali teorines ekonomikos žinias pritaikyti praktiškai ir patys paragauti verslininko duonos.
MMB varžybose mokiniai realiai pereina visą verslo labirintą, visą įmonės gyvavimo ciklą - nuo įmonės įkūrimo, savo idėjos įgyvendinimo iki įmonės uždarymo. Šis ciklas trunka apie pusmetį.
Kurdami bendrovę mokiniai turi turėti naujų verslo idėjų. Kokias iš savo praktikos galėtumėte paminėti kaip sėkmingiausias? Ar yra buvę, kad jos virstų tikrais verslais? - klausiame E. Kvederio.
Moksleiviai pateikia labai įvairių idėjų. Sėkmingai jas įgyvendina tie, kurie suburia vieningą ir darbščią komandą. Kartais moksleiviai neturi pakankamai laiko, kartais pritingi padirbėti sunkiau ir tada net puiki idėja numiršta. Sėkmingiau idėjas įgyvendina ambicingi, darbštesni jaunuoliai.
MMB tikslas - supažindinti jaunimą su verslo kasdienybe, nes daugelis jį suvokia kaip prabangą, pelną, o ne sunkų darbą.
Šis verslumo ugdymo būdas labai populiarus Vakarų šalyse. Pasitaiko, kad iš MMB išsirutulioja ir realus verslas, atsiranda investuotojų. Lietuvoje nemaža dalis MMB veikia sėkmingai - išsimoka atlyginimus, gauna pelnų. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas kitoks - kuo daugiau žmonių išmokyti kurti verslą, nes būtent verslas kuria darbo vietas ir nuo gamybos apimčių priklauso mūsų ekonomikos lygis.
Iš ko atpažįstate potencialų verslininką tarp mokinių?
Verslą įkuria įvairūs žmonės, nes jį galima įkurti visose srityse, tad atmetimo ar patvirtinimo negali būti. Pas mus didžiausia problema, kad gabūs jaunuoliai skatinami savo gerovę sieti tik su darbo rinka. 50 metų planinės ekonomikos pakeitė mūsų saviraišką ekonominiame gyvenime, žmonės jau buvo įpratę, kad "kažkas" viską sugalvoja, o tu vykdai.
Rinkos ekonomikoje daugiau pasiekti gali kuriantys, o ne vykdantys. Tad vaikus stengiuosi ruošti rinkos ekonomikai ir visus norinčius skatinu save realizuoti, būti ambicingus.
Reikia, kad gabus žmogus ne tik įgytų profesiją ir išsilavinimą, bet ir gebėtų toje srityje kurti idėjas, galėtų sau susikurti darbo vietą. Todėl jaunam žmogui nuo mažumės reikia diegti ir rodyti galimybes rinkoje, antraip gabūs ir puikiai išsilavinę tegali būti darbininkais užsienyje, o tai nedovanotina ugdymo klaida.
Svarbu, kad vaikas surastų savo mėgstamą sritį, joje siektų žinių ir gebėjimų bei ieškotų, kaip šioje srityje save realizuoti.
Tarp moksleivių gana ryškiai išsiskiria tie, kurie labiau linkę būti tik vykdytojais, ir tie kurie mėgsta kurti, yra ambicingi. Aktyvieji save bando daugybėje veiklų, nebijo rizikuoti, o vykdytojai daug kritikuoja, yra pesimistai ir dažniausiai mano, jog baigs mokslus, susiras "gerą darbą", už kurį kažkodėl jiems bus mokama daug.
Neatstumiu nė vieno, kuris ateina, bet nelaikau prievarta to, kuris mano, jog čia tik žaidimas.
Deja, aktyviųjų procentas itin žemas, tad šioje srityje reikėtų daugiau dėmesio ir pastangų, jei norime pokyčių.
Kodėl po studijų į Klaipėdą negrįžta gabus jaunimas?
Problema kompleksinė - apima daug aspektų. Gabiausi jaunuoliai, kurie ieško darbo, taiko į tarptautines stambias kompanijas, o jų Klaipėdoje, deja, mažoka. Tiems, kurie nori kurti verslą, Klaipėdoje nišų yra, bet rinka mažoka; tarkime, Vilniaus rinka - patrauklesnė, todėl jie lieka ten arba išvyksta į kitas šalis.
Kita vertus, Klaipėda pritraukia kitų miestų ir rajonų jaunus žmones. Žmogus laisvas spręsti, ką veikti ir kur gyventi. Miestas turi plėtotis kultūros srityje ir ypač - turizmo, nes reikia vartotojų. Galime pasvajoti, kaip mieste pagyvėtų gyvenimas, jei atsirastų Europos lygio futbolo komanda su erdviu stadionu; kiek pritrauktume vartotojų, jei turėtume erdvų vandens pramogų arba atrakcionų parką, ir panašiai.
Verslui reikia vartotojo, o jį reikia viliotis visomis priemonėmis. Deja, bet kartais investuotojų ar užsienio verslininkų, turinčių idėjų, mes tiesiog neįsileidžiame. Populistai ir šiaip mėgstantys parėkauti asmenys suranda daug argumentų, kodėl negalima senamiestyje perstatyti namo arba kodėl užsienio investuotojas yra negeras. Taip griaunamas investuotojų pasitikėjimas, žmonės paliekami be darbo, o miestas - be naujų idėjų.
Norint klestėti, reikia drąsių, originalių sprendimų ir nebijoti klysti; reikia ne kritikuoti, o siūlyti. "Kartą mokinys paklausė mokytojo: - Ar ilgai lauksime, kol viskas pagerės? - Jei lauksime, tada ilgai, - atsakė mokytojas."
Reikia suprasti, kad darbo vietas sukuria verslas, gerai apmokamas darbo vietas - sėkmingas ir novatoriškas verslas, o va tada ir įsisuka visas ekonomikos ratas.
"Švietimo sistema suteikia išsilavinimą, bet ne darbą"
Klaipėdietis Rokas Pocius, ISM pirmajame kurse studijuojantis tarptautinį verslą ir komunikaciją, sako, jog stipriausi impulsai, skatinantys jaunimą kurti Lietuvoje, yra juos į praktinę veiklą įtraukiantys žmonės, leidžiantys patiems išbandyti verslo kelią ir pajusti sėkmę, kuri motyvuoja eiti toliau.
Jūsų ekonomikos mokytojas informavo, jog kartu su kitu savo bendramoksliu esate vieninteliai lietuvaičiai, laimėję mokomųjų moksleivių bendrovių konkursą tarptautiniu lygiu.
Mokydamasis Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje, moksleivių bendrovių konkursuose dalyvavau ketverius metus iš eilės, septynis ar aštuonis kartus. Ši popamokinė veikla, kuriai vadovauja ekonomikos mokytojas Edmundas Kvederis, davė didelį teigiamą impulsą ateičiai. Ji leido kurti verslus ir išbandyti save per daug nerizikuojant ir nepatiriant tokių skaudžių praradimų, kokie patiriami realybėje.
2011 m. su bendramoksliu Martynu Ribačonka įkūrę bendrovę, gaminančią plastikines sulankstomas šiukšlių dėžes, Rygoje laimėjome pagrindinį prizą - lėktuvo bilietus skristi verslo klase į bet kurią Europos šalį. Savaitę praleidome Barselonoje - tai buvo geriausia savaitė mano gyvenime. Ir kartu tas lūžio taškas, po kurio viskas pasikeitė į gerąją pusę. Įvykiai įsisuko, atsirado naujų kontaktų, naujų galimybių, mes aiškiai suvokėme, kiek iš tiesų daug galima padaryti, jeigu tik turi idėjų ir drąsiai jas įgyvendini.
Kada ir kodėl apsisprendėte studijuoti būtent šią specialybę? Galbūt einate tėvų pėdomis?
Kad studijuosiu verslą, žinojau jau seniai. Devintoje klasėje buvau visiškai apsisprendęs. Ne, mano tėvai nėra verslininkai, mama dirba mokykloje, tėvas - uoste. Aš pats supratau, jog noriu dirbti tokį darbą, kuriame yra ir rizikos, ir azarto.
Daug mokinių renkasi studijas užsienyje. Kas jus sulaikė Lietuvoje?
Svarsčiau įvairias galimybes, kur mokytis, taip pat ir studijų užsienyje variantą, bet pasitarę su tėvais nusprendėme, jog liksiu Lietuvoje. Daugiausiai dėl finansinių priežasčių. Dabar aš gaunu valstybės stipendiją, tad mano studijos yra mokamos tik dalinai.
Ką manote apie naująją studijų finansavimo tvarką - vadinamuosius valstybės užsakymus?
Aš suprantu šio sprendimo motyvus. Valstybė kalbasi su verslu ir girdi, jog rinkoje trūksta tam tikrų specialistų.
Bet nėra garantijos, kad paruošti specialistai neišvažiuos dirbti į užsienį.
Tokie jau laisvosios rinkos dėsniai. Dalis išvažiuos, dalis sugrįš, nes yra specialistų, matančių ir čia galimybių dirbti, kurti verslą.
Kitas dalykas - kad dirbti į užsienį specialistai išvažiuoja ne tik dėl didesnių atlyginimų, bet ir dėl ten vyraujančio kitokio požiūrio į darbuotoją. Mūsų verslininkai, ypač mažų įmonių savininkai, yra linkę į autokratinį valdymą. Tai nepadeda išsaugoti gerų darbuotojų ir apskritai nepadeda įmonei siekti pelno.
Studijuojate verslą anglų kalba tarptautiniame universitete. Po studijų dirbsite Lietuvoje?
Taip. Planuoju kurti verslą čia, nes matau tam galimybių, ir turiu idėjų. Lietuva turi neblogas sąlygas kurti verslą, orientuotą į eksportą.
Patarkite neapsisprendusiems mokiniams, kaip pasirinkti specialybę, kad ateityje netaptų bedarbiais.
Pirmiausiai kiekvienas turi žinoti, kokį darbą nori dirbti. Koks darbas mielas jo širdžiai. Dažnas žmogus nesuvokia, kad švietimo sistema nesuteikia darbo. Ji suteikia išsilavinimą, o darbą turi susikurti pats. Manau, kad jau nuo pirmojo kurso studentas turėtų ieškoti kuo daugiau praktikos.
Ar mokymosi krūvis leidžia tai daryti? Ar jūs turite laisvo laiko praktikai - dirbate kur nors?
Taip. Su draugu turime internetinį verslą ir su juo susijusių ateities planų. Mokytis nėra lengva, tą liudiją ir faktas, kad per pirmą pusmetį iškrito 17 studentų, bet krūvis nėra toks, kad visiškai neliktų laisvo laiko kitiems dalykams, išskyrus mokslą.
Ar domitės ekonominėmis Lietuvos aktualijomis? Ką, pavyzdžiui, manote apie Ūkio banko istoriją? Gal turite savąją "sąmokslo teoriją"?
Tikrai nesu kokių nors sąmokslo teorijų šalininkas šiuo atveju. Istorijos baigtis nenustebino. Buvo ženklų, kurie rodė, jog reikia laukti kai ko panašaus. Tarkime, banko vadovas aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, o tai nėra įprasta bankų praktikoje, figūravo įtartini Rusijos nusikalstamų struktūrų pinigai. Juk didžiulės sumos pinigų be banko valdytojų žinios tikrai "nevaikšto".
Kas jus po studijų paskatintų grįžti dirbti į Klaipėdą?
Klaipėda - geras miestas gyventi. Bet dirbti... Kas mane paskatintų..? Šiuo metu uostamiestyje nematau jokių prošvaisčių. Nebent pasikeistų miesto valdžia. Kalbu ne apie miesto tarybą, o apie administraciją, kuri veikia taip neefektyviai, jog kartais atrodo, kad tyčia užsiima miesto marinimu ir žlugdymu. Turiu galvoje ir automobilių vietų apmokestinimą, ir eismo senamiestyje uždarymą, ir šiukšlių deginimo gamyklą, kuriai leido veikti visai šalia gyvenviečių, o kur dar nekilnojamojo turto mokesčiai bei, mano nuomone, ne visai skaidri veikla, pavyzdžiui, Klaipėdos arenos statybos eiga. Kai pradedi domėtis, kyla daug klausimų. Nežinau, kieno kokie čia interesai, bet mano požiūriu, dabartinė administracija daro viską, kad tik niekas nenorėtų čia dirbti, kad tik neateitų verslas. Smulkiesiems verslininkams Klaipėdoje įsitvirtinti labai sunku. Todėl, kad jaunimas norėtų čia grįžti dirbti, pirmiausiai turi įvykti pokyčiai valdžioje. Gal atėjus naujiems žmonėms, kitaip mąstantiems, kas nors pasikeistų. Deja, bet kol kas į Klaipėdą neverta grįžti. Nors šiaip, aišku, būtų smagu gyventi ir dirbti gimtajame mieste.
Birželį Lietuvoje lankysis verslininkas Ričardas Brensonas. Jeigu turėtumėte galimybę su juo pabendrauti akis į akį, ko jo paklaustumėte?
Iš kur jis gavo tiek drąsos. Neturėdamas ypatingo išsilavinimo nebijojo investuoti savo pinigus į tiek verslo sričių.
Kaip pats atsakytumėte?
Tokia asmenybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą