Interviu
Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas Edmundas Kvederis kasmet po keliolika mokinių užkrečia noru įsigyti įmonę ir ją valdyti - priiminėti rinkodaros, vadybos, investavimo, tyrimų ir kitokius sprendimus, sekti akcijų kursą. Tiesa, visas šis darbas vyksta virtualioje erdvėje, bet "įmonių valdytojams" atneša ir realios naudos.
Jūsų parengti mokiniai šiais metais antrą kartą tapo Europos VEMP (Verslo ir ekonomikos modeliavimo pratybų) čempionais. Papasakokite apie čempionatą - kaip ir kur jis vyksta.
Čempionato esmė - virtualios įmonės valdymas komercinėje ar konkurencinėje rinkoje. Dalyviai dirba su amerikiečių sukurta kompiuterine programa, parengta ekonomikos mokymui. Tarkime, 6 ar 8 konkuruojančios komandos gauna po įmonę su vienodu įstatiniu kapitalu, vienodu produktu, vienodoje rinkoje, ir siekia, kad jų akcijų kursas būtų aukščiausias - pagal tai nustatoma, kuri įmonė veikia sėkmingiausiai. Imituojamas 8 metų įmonės veiklos laikotarpis.
Vyksta Lietuvos, Europos ir pasaulio VEMP čempionatai. Neseniai pasibaigusiame Europos VEMP čempionate laimėtojais tapo "Ąžuolyno" dvyliktokai Eglė Grušelionytė ir Kęstutis Kristutis. Jų komanda perėjo visus atrankinius etapus - kova tarp Lietuvos komandų vyko nuo spalio iki sausio mėnesio, pateko į 8 stipriausiųjų komandų finalą ir nugalėjo. Prieš dvejus metus mano mokiniai taip pat tapo VEMP čempionais. Tuomet finalas vyko Paryžiuje, o šiais metais - internetu.
Kiek reikia laiko pasiruošti čempionatui?
Tam, kad pavyktų iškovoti pergalę tokio lygio varžybose, reikalingas pusantrų metų pasirengimas. Ekonomikos Eglė ir Kęstutis pradėjo mokytis prieš dvejus metus - daug dirbo papildomai, lankė būrelius. Vienuoliktoje klasėje atsirenku žmones, kurie nori dalyvauti varžybose, ir pradedu ruošti. Pirmiausia susipažįstame su programa, o paskui jie dalyvauja čempionatuose, pirmaisiais metais - daugiau "apsišaudymo" teisėmis, nesitikėdami gerų rezultatų, nors dažniausiai pasiekia neblogų. O dvyliktokai varžybų jau laukia. Man pačiam buvo įdomu išmėginti, kas tai yra, kad ir netiesiogiai pakonkuruoti su Lenkijos, Belgijos ar Ispanijos mokytojais, ir pernai analogiškame mokytojų čempionate man pavyko laimėti.
Čempionatuose teorijos nepakanka - varžybos vyksta realiu laiku, nuolat kuriama ekonominė situacija. Tarkim, įvyksta kažkoks pasikeitimas rinkoje, reikia tuoj pat sureaguoti. Negali to padaryti mechaniškai, nes nėra tokios įmonės valdymo programos, kurią kartą įvaldęs gali būti lyderiu. Reikia nuolat reaguoti, numatyti konkurentų sprendimus, strategijas, gaminio kokybę, kainą - tai labai praktiškas dalykas. Tad, jei ateityje šie mokiniai ir neturės savo įmonių, apie jų veiklą turės labai daug žinių. Be to, jie laimėjo piniginius prizus po 500 eurų ir papildomai - 20 stojamųjų balų stojant į ekonomikos krypties studijas. Taigi, iš esmės jie užsitikrino ramią egzaminų sesiją, nes priėmimas į bet kurio Lietuvos universiteto valstybės finansuojamas vietas jiems praktiškai garantuotas.
Ar daug mokinių susidomi virtualių įmonių valdymu?
Iš 100-120 mokinių srauto aktyvią praktinę veiklą renkasi ir nori išmokti daugiau nei teorijos apie 15. Tokia tendencija kartojasi kasmet. Pradžioje daugumą jų traukia varžybinis elementas, bet jeigu nesigilina, svarbių varžybų nelaimi.
Ar čempionatų metu mokiniai prašo jūsų pagalbos, patarimų?
Įvairiose ekonomikos varžybose "Ąžuolyno" gimnazistai dalyvauja ne pirmus metus, todėl šįmet labai mažai manęs ko klausė. Jie tariasi tarpusavyje, nes yra ir dvyliktokų, dalyvaujančių Lietuvos bei pasaulio čempionate, ir galbūt jie pateks į finalą. Mano patarimų daugiau prireikia pirmaisiais metais. Be to, aš sąmoningai stengiuosi atsiriboti: pirmiausia tai yra jų rezultatai, o antra - gali patarti tai, kas nesuveiks, ir tada jausi didelę kaltę. Taigi, konsultanto vaidmens neužimu.
Dalyvauti čempionate, kuris "suvalgo" daug laiko, sudėtinga, ypač kai ant nosies abitūros egzaminai...
Taip, bet nė vieno dalyko mokytojas nesiskundė, kad dėl varžybų tie mokiniai būtų neparuošę pamokų. Tiems, kurie pasirenka praktinę veiklą, su pirštu rodyti nieko nereikia ir ateity to daryti, matyt, nereikės, nes jie yra išmokę susiformuluoti tikslą ir jo siekti. Jie moka planuoti laiką ir akademiškai yra vieni stipriausių.
Mokytojas vyras šiandienos mokykloje - gana retas reiškinys. Ar nekyla minčių savo ekonomikos žinių panaudoti už gimnazijos ribų, pavyzdžiui, steigti savo verslą?
Tiesa, kad vyrų trūksta. Bet mūsų gimnazijoje dirba 6 ar 7 vyrai pedagogai, o imant bendrą procentą, tai jau labai daug, - juokiasi Edmundas.
Minčių ir idėjų padaryti kažką papildomai, aišku, kyla, ir ateity tai visai realu, bet kol kas etapas jas realizuoti, matyt, neatėjo. Ekonomika moko būti versliu žmogumi, o toks žmogus nebūtinai turi steigti įmonę. Rinkoje yra daugybė kitų būdų, kuriais gali realizuoti savo ekonomikos žinias, gebėjimus. Taigi, man pačiam kol kas tos savirealizacijos užtenka. Neslėpsiu, norėtųsi didesnio darbo įvertinimo, nes žmogiškasis išteklius valstybei turėtų būti svarbiausias - juk Lietuva be to daugiau nieko ir neturi.
KAlbėjosi Laima ŠVEDAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą