Kitą savaitę vėl tradiciškai švęsime Rugsėjo 1-ąją - Mokslo ir žinių dieną. Apie gerus pokyčius mokykloje, nespėtas išspręsti problemas Eltos korespondentė Jadvyga Bieliavska kalbėjosi su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Virginijumi Domarku:
- Ar turite gerų naujienų mokiniams ir jų mokytojams?
- Visų pirma padidėjo moksleivio krepšelis. Iki šiol jis buvo 2 tūkst. 684 litai, o nuo šių metų rugsėjo jis sieks 3 tūkst. 59 litus. Pernai mokinio krepšelyje buvo 2 tūkst. 333 litai.
Nuo rugsėjo 1-osios pedagogai gaus 15 proc. didesnius atlyginimus. Įgyvendinant Ilgalaikę pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą šiemet mokytojų atlyginimai didinami jau trečią kartą. Palyginti su 2007-aisiais, pedagogų algos šiemet padidės 45 proc.
Algas didinti numatoma ir kitais metais: nuo sausio 1-osios pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus numatoma didinti vidutiniškai 10 proc.
- Kiek, Jūsų nuomone, turėtų užsidirbti mokytojas, kad galėtų padoriai gyventi, kad jam nesinorėtų streikuoti, o mokymo kokybė tenkintų moksleivius, tėvelius, aukštąsias mokyklas?
- Neprisiriščiau prie konkrečios sumos, galvočiau ir kalbėčiau apie kiekvieno pedagogo poreikius. Manau, kad pedagogas, turėdamas etatą, turėtų su šeima iš to pragyventi neskaičiuodamas dienų iki atlyginimo. Jis turi turėti galimybę nors kartą per metus išvažiuoti pailsėti. Mokytojas neturėtų su skaudama širdimi išeiti iš knygyno, kur jis negali nusipirkti knygos. Pedagogas turi turėti galimybę lankytis teatre.
Kol mokytojai negaus didesnio atlyginimo negu šalies atlyginimo vidurkis, tol mokymo kokybės problemos neišspręsime. Ne paslaptis, kad į pedagoginius universitetus dabar jaunuoliai ne visada eina iš pašaukimo, o galbūt todėl, kad į kitą aukštąją mokyklą neįstojo. Kai mokytojo profesija taps prestižinė, į mokyklą ateis tie žmonės, kurie nori, gali ir sugeba dirbti tą darbą.
- Valstybės kontrolė nustatė, kad mokinio krepšelio lėšos mokytojų kvalifikacijai kelti dažnai naudojamos neveiksmingai - į užsienį mokytojai dažniau važiuoja pramogauti nei mokytis. Kaip Jūs vertinate Švietimo ir mokslo ministerijos parengtus dokumentus, kurie nuo rugsėjo 1-osios turėtų pažaboti tokias keliones? Ar tikrai mokytojai, užuot važiavę tobulintis, kelti kvalifikaciją, piktnaudžiavo valstybės lėšomis ir dėl to reikėjo imtis radikalių priemonių?
- Su skaudama širdimi noriu pasakyti, kad pedagogai rinkosi kursus užsienyje, o ne Lietuvoje. O nesirinko todėl, kad šitie kursai, jų forma, turinys daugeliui mokytojų jau yra nusibodę. Mokytojai, grįžę iš pedagogų tobulinimo kursų, neslepia, kad jie ten buvo tik tam, kad gautų dokumentą pedagogų atestacijos komisijai.
Todėl, manau, kad drastiškų priemonių dėl mokytojų tobulinimosi užsienyje tikrai nereikėjo imtis. Manau, kad tą reikėtų palikti pačioms mokyklų bendruomenėms, galbūt pavesti savivaldybių Švietimo skyriams. Būtina labai rimtai peržiūrėti Lietuvoje vykdomų pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursų turinį ir formas. Esu įsitikinęs, kad mokytojų kelionės į užsienį nėra tuščias laiko praleidimas. Mokytojas, grįžęs iš užsienio, galės papasakoti savo mokiniams apie Paryžių, apie Eifelio bokštą, apie meno ir architektūros šedevrus. Tai, ką mes investuojame į mokytojus, grįžta per mūsų vaikus.
- Siekiant išspręsti mokytojų trūkumo problemą, siūlomos Švietimo įstatymo pataisos, kurios leistų dirbti mokytojais neturintiems pedagogo kvalifikacijos asmenims. Ar Seimas rudenį pritars tokiam siūlymui?
- Norėtųsi, kad mokykloje dirbtų tik pedagogai profesionalai. Šiandien mes kalbame ir apie įtampą pačioje mokykloje, apie konfliktą tarp mokinių, apie smurtavimą, apie patyčias, apie nesutarimus tarp pedagogų ir mokinių, tarp mokinių ir jų tėvų, tarp pedagogų ir tėvų. Todėl manau, kad tik pedagoginių psichologinių žinių turintys žmonės gali efektyviai išspręsti psichologines ir pedagogines problemas. Todėl aš nesu šalininkas tokių sprendimų, nes manau, kad tai yra šiaudas skęstančiajam. Seimas, be abejo, svarstys šias pataisas, galbūt ir reikėtų joms pritarti. Tačiau reikėtų įstatyme įteisinti tam tikrus apribojimus, kad tokios nuostatos galėtų būti taikomos tik tada, kai tikrai situacija dėl mokytojų stokos yra kritiška. Tai neturėtų būti sistema, tai turėtų būti tik pavieniai atvejai.
Mūsų komitetą pasiekė žinios, kad kai kur dėl mokytojų stokos nebuvo dėstoma kai kurių dalykų. Tai ypač blogai. Todėl studentų pritraukimas iš pedagoginių universitetų yra gelbėjimasis iš tokios iš situacijos. Manyčiau, kad jauni žmonės, kurie iš tikrųjų yra pasišventę pedagogų profesijai, galbūt geriau kontaktuotų ir dirbtų su mokiniais, negu tie, kurie yra atėję į mokyklą be pašaukimo. Tačiau manau, kad studentai, kurie dirbtų mokykloje, turėtų dirbti su aukštos kvalifikacijos pedagogu profesionalu, gerai vertinamu mokykloje. Jis galėtų būti mokytojo padėjėjas, tačiau pedagoginė priežiūra iš pačių kolegų profesionalų, iš mokyklos vadovybės turi būti.
- Jau įsigaliojo naujas Seimo priimtas Socialinės paramos mokiniams įstatymas, pagal kurį nuo rugsėjo 1-osios visi pradinukai gaus nemokamus pietus. Ar mokyklos yra pasiruošusios įgyvendinti šį įstatymą, ar visi vaikai bus pamaitinti?
- Yra įvairių vertinimų, man teko kalbėtis su pedagogais didmiesčiuose, jie į tai žiūri atsargiau, be ypatingo entuziazmo. Tačiau rajonuose, ypač kaimiškuose, tėvai ir pedagogai yra patenkinti, kad vaikai gaus nemokamus pietus. Reikėtų sutikti, kad 3,50 Lt, skiriami pietums, yra simboliška suma, tačiau tokios yra finansinės valstybės galimybės. Šiuo metu diskutuojama, ar į šitą sumą įeis maisto gaminimo išlaidos, vanduo, elektra ir darbuotojų atlyginimai. Šiuo metu galbūt ne visos mokyklos dar tam pasiruošusios, tačiau teks iki rugsėjo 1-osios pasiruošti. Nemokamam mokinių maitinimui lėšos savivaldybėms yra skiriamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimų.
- Kaip mokyklose pasirengta naujiesiems mokslo metams, ar visi vaikai turės jaukias suremontuotas klases? Ar nebus taip, kad dėl neužbaigtų remontų kai kuriose mokyklose teks nukelti mokslo metų pradžią?
- Deja, šiemet su remontais, ypač kai kurių ikimokyklinių įstaigų, situacija nėra gera. Problema yra ta, kad ilgai buvo diskutuojama, kiek lėšų bus skiriama Nacionalinio stadiono statybai. Sutarus, kad tam bus skirta ne 200 mln., o tik 100 mln. litų, likę pinigai buvo nukreipti švietimui. Praktiškai savivaldybes tie pinigai pasiekė tik birželį. Todėl švietimo įstaigų remonto darbai prasidėjo pavėluotai. Ne paslaptis, kad kai kurios mokyklos nepasiruošusios mokslų metų pradžiai, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Sakykime, Vakarų Lietuvoje tokių mokyklų gali būti nuo 7 iki 10, visoje Lietuvoje - apie 25-30. Tačiau minčių nukelti mokslo metų pradžią negali būti. Tikiuosi, kad savivaldybių švietimo skyriai sugebės išspręsti šias problemas ir galbūt laikinai nukreipti kai kuriuos moksleivius į kitas mokyklas, kol pasibaigs remontai.
- Rugsėjį politikams irgi prasidės naujasis politinis sezonas. Nors šios kadencijos Seimas jau baigia savo darbą, ar numatoma priimti kokių nors naujų teisės aktų dėl švietimo?
- Komitetas jau yra pritaręs Švietimo įstatymo pataisoms dėl švietimo įstaigų civilinės atsakomybės draudimo, kai mokytojams ir mokiniams atlyginama neturtinė žala dėl nelaimingo atsitikimo. Pavyzdžiui, jeigu nėra pažeisti darbo saugos reikalavimai per darbų ar kūno kultūros pamokas ir įvyksta nelaimė - vaikas susilaužo koją ar ranką - draudimas kompensuotų žalą. Dabar tėvai išieško žalą kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas.
Manau, kad tokios naujos įstatymo nuostatos, jeigu Seimas pritartų, galėtų įsigalioti nuo šių metų spalio arba nuo 2009 metų pradžios.
Rudens sesijoje planuojame papildyti Švietimo įstatymą naujomis nuostatomis dėl pilietinio patriotinio auklėjimo. Tai turėtų būti akcentuojama mokymo priemonėse, skatinama popamokinėje veikloje. Tai ypač aktualu, nes nuo 2012 metų Lietuvos kariuomenė taps profesionalia, jaunuoliai nebus šaukiami į kariuomenę. Todėl reikėtų ugdyti jaunimo patriotinius jausmus, kad įvykus, neduok Dieve, nelaimei mūsų jaunimas neliktų abejingas.
- Ar prisimenate savo mokyklą, ar ten apsilankysite rugsėjo 1-ąją?
- Mano širdyje yra dvi mokyklos. Esu baigęs Kretingos 1-ąją vidurinę mokyklą - dabar ji Pranciškonų gimnazija. Su pagarba prisimenu šios mokyklos mokytojus. Kita mokykla, kuri man labai miela ir brangi - Kretingos Simono Daukanto mokykla, kur 10 metų dirbau direktoriumi. Su mokyklos pedagogais pasiekėme, kad iš mažos pagrindinės mokyklos, kurioje buvo 340 vaikų, išaugome iki vidurinės mokyklos su 800 moksleivių. Rugsėjo 1-ąją, ko gero, aplankysiu šią mokyklą. Neslėpsiu, šiai mokyklai tikrai jaučiu didelių sentimentų. Esu dirbęs mokyklos direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, 6 metus buvau savivaldybės vicemeru, 4 metus esu Seimo narys, tačiau patys kūrybiškiausi ir mano širdžiai mieliausi metai buvo praleisti Kretingos S. Daukanto vidurinėje mokykloje, Seime gavau didžiulę politinę ir profesinę patirtį.
ELTA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą