Universitetinės studijos Vakarų Lietuvoje, kur laisva mintis ir jūros dvasia

Nepaisant pastaruoju metu vis netylančių aistrų ir diskusijų dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarkos (ypač Vilniuje ir Kaune), kurios iniciatoriai aukštąsias mokyklas jungia ir kilnoja kaip bulvių maišus nuimant rudeninį derlių, norisi aiškiai konstatuoti, kad Klaipėdos universiteto akademinio ir mokslinio potencialo įdirbis dažnai yra nepagrįstai nuvertinamas. Šio universiteto akademinės bendruomenės per 58 metus (1959 m. įkurtas pirmas padalinys, dabar – KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas) sukaupta patirtis ir veiklos poveikis Klaipėdos regionui, Vakarų Lietuvai yra didžiulis, stiprinant visos Lietuvos geopolitinę, ekonominę, kultūrinę aplinką, tenkinant nacionalinius jūrinės politikos poreikius.

LR Vyriausybė, remdamasi specialiai sudarytos darbo grupės rekomendacija, reformuojant auštąjį mokslą nusprendė, kad Klaipėdoje turi likti atskiras, savarankiškas universitetas, tam 2017 m. birželio 22 d. savo nutarimu pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimas.

Būsimieji studentai, rinkdamiesi studijas Vakaruose, prie Baltijos jūros, t. y. Klaipėdos universitete, priima puikų sprendimą, nes čia sutiks kompetentingus dėstytojus, galės mokytis pagal išskirtines, tik KU vykdomas studijų programas. Be to, gyvens išskirtiniame mieste – vieninteliame Lietuvos uostamiestyje, kurio ekonominis potencialas – didžiulis bei aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje BVP ir darbo užmokestis.

Per pastaruosius mėnesius viešąją erdvę užtvindė gausios informacijos srautas, kuriame dalis faktų buvo iškraipyti arba neatitiko tikrovės, o daug kas išvis buvo ir yra nutylima. Aprimus aistroms svarbu informuoti visuomenę ir būsimus abiturientus, pateikiant tikrus faktus.

Klaipėdos universitete – didžiulis mokslo potencialas

KU turi didžiulį mokslo potencialą, nes šiuo metu čia dirba du Lietuvos mokslų akademijos nariai, akademikai – prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir prof. habil. dr. Sergejus Oleninas; Lietuvos mokslo premijos laureatai: archeologai, vyriausieji mokslo darbuotojai doc. dr. Audronė Bliujienė, prof. habil. dr. Algirdas Girininkas ir prof. habil. dr. Vladas Žulkus; Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai: prof. Valentinas Masalskis ir doc. Rolandas Rastauskas; Jono Basanavičiaus premijos laureatas dr. Vykintas Vaitkevičius, istorikas dr. Vasilijus Safronovas, apdovanotas Vokietijos vyriausybės Imanuelio Kanto moksline premija už tarptautinio lygio mokslinius pasiekimus.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) užsakymu 2015 m. užsienio ekspertai atliko Lietuvos universitetų bei mokslinių tyrimų institutų kokybės vertinimą. Remiantis šiuo išorės tyrimu, trys iš penkių Klaipėdos universiteto vertinimo padalinių gavo aukštus įvertinimus: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (BRIAI), Jūros mokslų ir technologijų mokslų jungtinis padalinys įvertinti 4 balais, tai reiškia, kad yra stiprūs tarptautiniu mastu; Sveikatos mokslų fakultetas įvertintas 3 balais, tai reiškia – stiprus nacionaliniu mastu. Pažymėtina ir tai, kad 4 balai iš 5 buvo aukščiausias gautas įvertinimas visoje Lietuvoje, mat 5 balų įvertinimas reiškia, kad aukštoji mokykla yra globalus lyderis.

Remiantis Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2015 m. vertinimais, KU humanitarinių mokslų srityje pirmauja pagal uždirbtas lėšas, gautas vykdant ūkio subjektų užsakymus. Tai lėmė ir KU BRIAI vykdomi ilgalaikiai, tęstiniai archeologiniai tyrimai – Klaipėdos piliavietės, Žardės ir kitų svarbių objektų kasinėjimai.

Lietuvos universitetuose – mažai tokių pačių studijų programų

Viešojoje erdvėje neretai būdavo argumentuojama, kad aukštosiose mokyklose dubliuojasi studijų programos. Iš tiesų ne visas studijų programas galima studijuoti 14-oje šalies universitetų: psichologiją, istoriją, filosofiją ir biologiją galima studijuoti 5 universitetuose, pedagogikos ir lietuvių filologijos studijų programos yra 4 universitetuose. Statistiką gali studijuoti 3-iuose aukštosiose mokyklose. Archeologija, chemijos inžinerija, gamtinė geografija galima mokytis 2 šalies universitetuose. Visos šios programos siūlomos ir Klaipėdos universitete. Taigi netikslu teigti, kad visi 14 Lietuvos universitetų ir akademijų rengia tuos pačius specialistus.

Be to, dalis studijų programų Klaipėdos universitete yra unikalios ir vienintelės Lietuvoje, tai: Gyvybės mokslai (ekologija ir aplinkos valdymas), Jūrų inžinerija, tarp jų SGD terminalų inžinerija, Hidrologija ir okeanologija arba Choreografija, Sportiniai šokiai.

Universitetas, skirtingai nei kolegijos, orientuotas ne į profesinį mokymą, bet į išsilavinimą, kuris sudarytų platesnes galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau dar svarbiau, kad universitetas yra ne tik studijų, bet ir mokslo institucija. Studijos KU yra trijų pakopų: bakalauro, magistro ir doktorantūros. Klaipėdos universitete – atskirai arba kartu su Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijų, Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetais vykdyta 11 doktorantūros programų 5-iose mokslų srityse. Per du dešimtmečius universitete daktaro disertacijas apsigynė daugiau kaip 100 mokslininkų, kurie dirba įvairiuose Lietuvos ir užsienio mokslo bei studijų institucijose, dr. Vasilijaus Safronovo (2011 m.), dr. Nerijaus Nikos (2011 m.) ir dr. Vytauto Jokubausko (2013 m.) Klaipėdos universitete apgintos disertacijos pripažintos vienomis geriausių Lietuvoje ir apdovanotos Lietuvos Respublikos Prezidento padėkomis.

Istorijos ir archeologijos kryptis – universalus pritaikymas

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas vykdo 5 studijų programas visose trijose pakopose: Istorijos bakalauro, Archeologijos bakalauro (priėmimas planuojamas 2018 m.), Baltijos šalių istorijos magistro su galimybe rinktis karo istorijos profilį, Kraštovaizdžio archeologijos (priėmimas planuojamas 2018 m.) ir Istorijos doktorantūros. Visų trijų pakopų istorijos ir archeologijos studijų programų, be Klaipėdos universiteto, Lietuvoje yra tik Vilniaus universitete. Tačiau KU siūlo unikalias specializacijas – povandeninė archeologija ir karo istorija.

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute dirba 30 mokslininkų, tyrėjų ir dėstytojų, iš jų 20 – mokslų daktarai, keli dėstytojai atvyksta dėstyti iš Vilniuje esančių institutų ir universitetų. Per ketvirtį savo veiklos amžiaus Istorijos ir archeologijos katedra parengė 315 istorijos ir archeologijos bakalaurų bei 83 magistrus. Nuo 2003 m. vykdomos doktorantūros studijos, parengtos 22 humanitarinių mokslų daktaro disertacijos, iš jų 13 mokslininkų dirba Klaipėdos universitete, Palangoje, Nidoje ir Plungėje esančiuose muziejuose.

Taigi KU daro didelį poveikį Vakarų Lietuvos regiono moksliniam ir kultūriniam gyvenimui. Likusieji mokslų daktarai dirba Vilniuje esančiuose universitetuose ir muziejuose. Šiuo metu Institute disertacijas rengia 15 doktorantų.

Universitetas nerengia siauro profilio darbuotojų vienai konkrečiai darbo vietai (tai profesinio mokymo įstaigų – kolegijų ir profesinių mokyklų – funkcija), jis teikia visapusišką išsilavinimą, kuris absolventą pirmiausia įgalina kūrybingai prisitaikyti, kritiškai mąstyti ir analizuoti. Tai ypač svarbu pasaulyje, kur profesijos atsiranda ir dingsta, o darbo rinka yra labai dinamiška. Todėl gabūs istorijos ir archeologijos studijų programų absolventai puikiai suranda darbą mokyklose, muziejuose, verslo struktūrose, ne vienas tapo Lietuvos kariuomenės karininku, nes lygiagrečiai studijuojant universitete galima lankyti karininkų kursus, ar įsidarbino valstybinėse institucijose.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas yra vienas iš trijų stambiausių ir pajėgiausių istorijos bei archeologijos tyrimų centrų Lietuvoje greta Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto.