2017 m. rugsėjo 26 d. 19:33 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Švietimo sistema kreipia į darbo biržą

(6)

2010-08-25, 00:01

Virginija SAMULIONYTĖ

Švietimo sistema kreipia į darbo biržą nuotrauka, foto

Iš baigusiųjų kolegijas ar universitetus į darbo biržą daugiausia kreipėsi įvairių sričių inžinieriai, vadybininkai, taip pat ekonomikos, filologijos studijas baigę absolventai. Dauguma besiregistruojančiųjų į darbo biržą profesinių mokyklų absolventų atsineša virėjų, apdailininkų, statybininkų, automobilių remontininkų, aptarnavimo sferos darbuotojų diplomus.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Lietuvos darbo birža skelbia, kad liepą į teritorines darbo biržas kreipėsi 7 700 absolventų. Didžioji besikreipusiųjų dalis - profesinių mokyklų absolventai. Tai daugiau nei du kartus didesnis skaičius nei buvo birželį.

Tiek analitikai, tiek ir verslo atstovai akcentuoja, kad nors šalies švietimo ydos žinomos jau seniai, nė viena valdžia nesiryžta padaryti esminių reformų. Tad ir toliau jaunieji specialistai ruošiami neatsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Be darbo - ir inžinieriai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepą tarp užsiregistravusiųjų universitetų absolventai sudarė 28,6 proc., kolegijų - 30,1 proc., baigusieji profesines mokyklas - 41,3 proc. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje per liepą iš viso buvo užregistruota 570 absolventų, 260 jų - profesinių mokyklų auklėtiniai.

Klaipėdos miesto (rajono) teritorinės darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis sakė, jog iš liepą besikreipusiųjų bedarbių 29 proc. buvo absolventai, išsilavinimą įgiję aukštosiose ir profesinėse mokyklose.

"Iš baigusiųjų kolegijas ar universitetus į darbo biržą daugiausia kreipėsi įvairių sričių inžinieriai, vadybininkai, taip pat ekonomikos, filologijos studijas baigę absolventai",- sakė pokalbininkas.

Dauguma besiregistruojančiųjų į darbo biržą profesinių mokyklų absolventų atsineša virėjų, apdailininkų, statybininkų, automobilių remontininkų, aptarnavimo sferos darbuotojų diplomus. Tokie duomenys tarsi paneigia iki šiol vyravusią nuomonę, jog baigus profesinę mokyklą darbo vieta - garantuota.

Statybininkų - mažiau

Pasak Klaipėdos statybininkų mokyklos direktoriaus Stepono Rimkaus, tokios padėties ir reikėjo tikėtis.

"Kai buvo statybų pagyvėjimas, statybininkų ir apdailininkų net trūko, o šiuo metu labiau reikia betonuotojų. Dabar daug lemia ekonominė padėtis, todėl absolventams sunkiau gauti darbą",- sakė pokalbininkas.

Visgi S. Rimkus teigė, kad jo vadovaujamos mokyklos auklėtiniai sugeba įsidarbinti.

"Kai studentai atlikinėjo praktiką, tik 3 iš 271 nesugebėjo susirasti, kur tai padaryti", - džiaugėsi direktorius.

S. Rimkus sakė, jog šiemet priimta keturiasdešimčia pirmakursių mažiau nei pernai, tačiau norintieji mokytis vis dar kreipiasi, tad yra tikimybė, kad skaičius bus toks pat. Tačiau ekonominė padėtis ir nedarbo lygis pakoregavo ir specialybių grupių sudarymą.

"Šiemet statybininkų, apdailininkų sudaryta po vieną grupę vietoj buvusių 2-3, nebėra po keturis šimtus norinčiųjų stoti į vieną specialybę", - sakė mokyklos vadovas.

Tuo tarpu Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Loreta Maželienė džiaugėsi, kad jų absolventų rezultatai geri, negaunančių darbo esą yra labai nedaug.

Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos direktorė Ina Andriulienė sakė, jog šiais metais buvo planuota rinkti po vieną visų ruošiamų specialybių grupę. Mokyklos vadovė pasidžiaugė, kad planai įgyvendinti - visos grupės jau surinktos.

Anot jos, daug profesinių mokyklų absolventų registruojasi darbo biržoje dėl įstatymų, naudingų darbdaviams.

"Įstatymai dabar suteikia galimybę darbdaviams gauti pinigų už įdarbinamą absolventą", - teigė I. Andriulienė.

Užimtumo rėmimo įstatymas numato, kad remiami asmenys, pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Viena iš rėmimo priemonių - įdarbinimas subsidijuojant. Tai reiškia, kad darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus absolventus, mokama parama darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti.

Įdarbinus absolventą, darbdaviui kompensuojama 50 proc. apskaičiuotos sumos. Pavyzdžiui, jei darbdavys įdarbindamas darbuotoją nustato jam darbo užmokestį 2 440 Lt, jo išlaidos sudaro 3195,91 Lt (atlyginimas + 30,98 proc. nuo užmokesčio sumos). Darbdaviams, pasinaudojantiems darbo įgūdžių įgijimo priemone, iš šių išlaidų (3195,91 Lt) darbo birža kompensuoja pusę sumokėtos sumos, t. y. 1597,96 Lt.

Ministerija - optimistė

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis tvirtina, kad "dėl trumpesnio mokymo laiko, mokymo turinio suderinimo su ūkio poreikiais, pastaruoju metu sparčiai atnaujinamos mokymo bazės profesinės mokyklos gali greitai atsiliepti į kvalifikuotų specialistų paklausą rinkoje".

Anot jo, šiose mokyklose įgyta specialybė ne tik leidžia nesunkiai susirasti darbą, bet ir suteikia galimybę tęsti studijas kolegijose ar universitetuose - profesinę kvalifikaciją turintis stojantysis papildomai gauna vieną arba du balus, o baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas gali atstoti vieną valstybinį egzaminą.

Pasak R. Pusvaškio, šiuolaikinėje darbo rinkoje ypač vertinami darbuotojai, greta universiteto ar kolegijos diplomo turintys ir profesinę kvalifikaciją. Jis akcentuoja, kad pernai į profesines mokyklas buvo priimta 14 proc. daugiau mokinių negu buvo planuota.

Rimantas RUDZKIS, banko "DnB NORD" vyriausiasis analitikas

Švietimo ir mokslo ministerija mėgina pertvarkyti dabartinę Lietuvos švietimo sistemą, už ką būtų galima ją pagirti. Bet tai vyksta per lėtai, nors visos ydos žinomos jau seniai. Kalbant apie aukštąjį ir profesinį mokslą, norėčiau Lietuvą palyginti su Vokietija - šios dvi šalys turi panašios struktūros aukštojo mokslo sistemą. Vokietijoje daugiausiai abiturientų stoja į profesines mokyklas, kiek mažiau - į kolegijas, mažiausias skaičius - į universitetus. Lietuvoje viskas yra atvirkščiai. Matome apverstą piramidę - specialistų pasiūla neatitinka paklausos. Tai ir lemia absolventų nedarbą.
Aukštojo mokslo sistema turi dvi didžiausias blogybes. Pirma, specialistų ruošimas nėra suderinamas su ūkio poreikiais - atsiranda per daug kurios nors srities darbuotojų. Antra, Lietuvoje yra per daug universitetų. Esant dideliam studentų skaičiui mažėja finansavimas studijuojančiojo ruošimui. Tad niekam ne paslaptis, jog studijų kokybė Lietuvoje žema. Reikia ryžtingos pertvarkos, mažinti universitetų skaičių. Svarbiausia turėtų būti specialistų paruošimo kokybė, o ne kiekybė. Deja, Lietuvos Seimas yra išglebęs, neryžtingas, kad darytų tokias reformas.
 

Dovilė BAŠKYTĖ, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė

Absolventų nedarbą rodančius skaičius mes siejame su studijų programų pasirinkimų populiarumu. Dažniausiai pasirenkamos socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programos, tad daugiausia bedarbių absolventų yra įgiję šių sričių specialybes. Profesines mokyklas baigusiųjų neišskiriame iš bendro absolventų skaičiaus. Manome, jog reikėtų labiau populiarinti technologinius mokslus. Juos baigę asmenys turi daug didesnes galimybes įsidarbinti ir tikėtina, kad jie ir ateityje bus populiaresni tarp darbdavių.
Specialistai turi būti ruošiami darbo rinkai. Sudarinėjant stojančiųjų grupes reiktų orientuotis į ateities perspektyvas, žiūrėti, kas reikalinga verslo, paslaugų rinkoje.
 

INFORMACIJA

Lietuvos profesinės mokyklos būsimųjų mokinių laukia iki rugsėjo 1 d. - iki šio termino stojantieji dar gali paduoti dokumentus į neužimtas vietas atskirose programose
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, šiais metais mokytis profesinėse mokyklose jau priimta 14 918 jaunuolių - 80 proc. planuojamo pirmakursių skaičiaus.
Jau kelerius metus tarp populiariausių specialybių - paslaugų sfera. Jaunimas daugiausiai renkasi darbo rinkoje paklausias automechanikos, kirpimo meistrų rengimo, kosmetologijos ir kitas profesijas.
Lietuvos profesinės mokyklos šiais metais ketina priimti daugiau nei 19 tūkst. pirmakursių. Profesinėse mokyklose suteikiama galimybė studijuoti sulaukus 14 metų. Bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai profesinį išsilavinimą gali įgyti po 1-1,5 metų trukmės studijų, norintieji vidurinį išsilavinimą gauti profesinėse mokyklose mokosi trejus metus.
 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2010-08-25   11:47

IP: 86.100.88.106

didziausia klaida- tevai troksta, kad vaikai baigtu auksta moksla - o po to kaip nors...

zmogus pirmiausia turi susivokti bei nusistatyti savo potenciala, kur galetu save geriausiai realizuoti...

tokia programa jau ir Klaipedoje skinasi kelia.

"Mano gyvenimo projektas" - iveskite i google ir atrasite ypatinga programa.

rekomenduoju

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Lietuvaitės paauglės Greta (15 m.) ir Eva (12) jau antrus mokslo metus...

Greta ir Eva: "Škotijoje mokytojai labai stengiasi, kad kiekvienas mokinys viską suprastų" nuotrauka, foto

Verslininkė Eugenija Odebrecht stebisi, kai kas nors aiškina negalėjęs mokytis, nes tėvai...

"Tik mokslas žmogų padaro laisvą" nuotrauka, foto

Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė išeidama paliko mokykloms "dovanėlę" -...

Mokytojai kratosi lytiškumo temos nuotrauka, foto

Daugelis Lietuvos muziejų 41-oje Lietuvos savivaldybėse moksleivius įleis nemokamai. Penktadienį startavo šalies...

Muziejuose moksleiviai nuo šiol  lankysis nemokamai nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (505) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, Šiandien baigsime žvalgytis Lietuvininkų aikštės didžiajame name, žymimame numeriais 1-7. Labai įdomių...

Siūlo panaikinti Naglio Puteikio neliečiamybę nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir...

"Vakarų ekspresas" 1992 09 12, 22 ir 24 nuotrauka, foto

VE-25, 1992-ųjų rugsėjo 19 dienos pirmajame puslapyje - didžiulė tuometinio "Vakarų ekspreso" redakcijos...

Klaipėdos senamiestyje aptikta laivadirbių pėdsakų nuotrauka, foto

Klaipėda, Visą vasarą uostamiestyje, nedideliame skvere prie Anikės aikštės, kasinėjimus atlikę archeologai...

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 2 val.

VE-25, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...