Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė: Profesinėje mokytis nėra gėda

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė: Profesinėje mokytis nėra gėda

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas baigėsi, o štai į profesines - dar tik įpusėja. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad kasmet stojančiųjų po aukštojo mokslo mokytis profesijos padaugėja dvigubai, o tai esą nenormalu. Anot ministrės, prie moksleivių atgrasymo nuo profesinio mokymo prisideda ir bendrojo lavinimo mokyklos, kurios, pirma, nenori paleisti savo moksleivių, antra, yra vertinamos pagal stojimų į aukštąsias rezultatus.

„2012 metais buvo tik 400 jaunuolių, kurie, baigę aukštąsias, stojo į profesines. 2013 metais jau buvo 800, o pernai, 2014 metais, turėjome tokių 1500. Tas augantis skaičius demonstruoja labai negeras tendencijas. Tai rodo, kad mūsų moksleiviai įstoja į universitetus, baigę juos susiduria su nedarbu ir tik tada įvertina profesinio mokslo naudą. Tai nėra normalu. Aišku, aš džiaugiuosi, kad tie, kurie, pavyzdžiui, baigę vadybą neranda darbo, nueina į profesinę ir bent jau nepalieka Lietuvos“, - kalbėdama su „Vakaro žiniomis“ sakė švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė.

Ji sako, kad Lietuva turi siekti, jog po bendrojo lavinimo profesinį mokymą rinktųsi didžioji dalis jaunimo, mažesnė dalis studijuotų kolegijose, o į universitetus patektų tik gabiausieji. Toks pasiskirstymas būdingas daugeliui išsivysčiusių Europos šalių.

„Vaikai turi suprasti, kad yra normalus kelias iš pradžių baigti profesinę mokyklą, išbandyti save dirbant, o po to siekti aukštumų. O dabar į profesinį mokslą žiūrima kaip į variantą, jei neįstos į universitetą ar kolegiją. Tikrai nėra gėdinga mokytis profesinėje mokykloje. O tas požiūris, kad tau baigus universitetą gyvenime jau niekada nebeteks mokytis ir tobulėti, apskritai yra klaidingas. Ypač kai šiandien viskas taip sparčiai keičiasi. Pabaigtas universitetas negarantuoja stabilaus gyvenimo“, - kalbėjo ministrė.

Ji sako, kad ne tik moksleiviai, bet ir jų tėveliai turėtų keisti sovietinį požiūrį į profesines mokyklas:

„Reikia pripažinti, kad 50 metų sovietinio požiūrio ir to priverstinio varymo į profesines mokyklas paliko pėdsaką. Dabar tie 25 metai Nepriklausomybės yra per mažai, kad ankstesnės „profkės“ būtų užmirštos ir kad būtų naujai pasižiūrėta į profesinį mokymą. Dažnai nei tėvai, nei mokiniai neturi informacijos, kaip stipriai yra pasikeitęs profesinis mokymas. Jie nenueina į modernius profesinio mokymo centrus, nemato naujausios įrangos“.

A.Pitrėnienė sako iš profesinių mokyklų vadovų girdėjusi nusiskundimų, kad ir bendrojo lavinimo mokyklos nelinkusios paleisti savo vienuoliktokų ir dvyliktokų.

„Mokyklose tikrai nėra pakankamai dirbama, kad profesinis mokymas būtų populiarinamas. Juk į jį einama jau po 10 klasės, o mokyklos, nenorėdamos prarasti mokinių, kurių skaičius ir taip mažėja, natūraliai siūlo pasilikti ir siekti aukštojo mokslo. Be to, ydinga ir tai, kad mokyklos yra vertinamos pagal tai, kiek jų abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas. Nėra jokio vertinimo ir kalbėjimo apie profesines mokyklas. Vadinasi, yra ką taisyti“, - sako ministrė.

Apie 75 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbina. Likusi dalis, pasak A.Pitrėnienės, galimai išvyksta į užsienį dėl didesnių atlyginimų, o tai esą yra dar viena spręstina problema:

„Tyrimų, kiek tiksliai išvažiuoja, mes neturime. Tačiau, kiek girdėjome, didžiausia problema yra viešbučių ir restoranų sektoriuje, kur trūksta virėjų, padavėjų, viešbučių darbuotojų. Nemažas procentas išvažiuoja ten, kur atlyginimai didesni. Mūsų verslas negali konkuruoti su kylančiais europietiškais atlyginimais, tačiau tai - problema, kurią turi spręsti ne tik ministerija.“

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder