2020 m. birželio 6 d. 19:51 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Sužinojusi, kiek teršalų skleidžia laivai, laivybos entuziastė išsižadėjo kruizų

(5)

Reklama

Apie taršą ir klimato kaitą pasaulyje kalbama vis garsiau. Jūrų transporto logistikos technologijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje studijavusi 22-ejų metų Greta Martinkutė po atlikto tyrimo apie tai, kokį poveikį šiltnamio efektui turi į Klaipėdą plaukiantys kruiziniai laivai, tikino nė už ką jais nekeliausianti.

Klimato aktyvistai susirūpinę stebi didėjančią taršą ir protestuoja. Kiekvieną penktadienį visame pasaulyje vykstančias eitynes už švarų pasaulį "Fridays for future" mato daugelis. Juos įkvėpusi 16-metė Gretha Thunberg nebekeliauja lėktuvais. Kovoti už švarų pasaulį nekeliaujant gamtą teršiančiu transportu renkasi vis daugiau žmonių. Tarp jų - ir klaipėdietė G. Martinkutė.

Ji palaiko klimato kaitos stabdymo iniciatyvą. "Esu be galo laiminga, kad vyksta tokie renginiai, mokymai ir eitynės. Opios, visą žmoniją liečiančios temos yra vis labiau viešinamos, apie jas kalbama garsiai. Ypač nuostabu tai, kad jauni žmonės supranta klimato kaitos svarbą ir kaip greitai turime pakeisti dabartinę situaciją. Laiko nebėra. Tad reikia imtis konkrečių veiksmų ir kuo skubiau", - įsitikinusi ji.

O kodėl mergina pati priėmė sprendimą prisijungti prie gamtos saugotojų būrio? G. Martinkutė kalbėjo, kad tai lėmė jos atliktas tyrimas.

"Nesakau, kad nebūtų įdomu pakeliauti kruiziniu laivu, tačiau atlikusi tyrimą supratau, kiek laivų ilgą laiką plaukioja be jokio svaraus tikslo. Juose norima tik suteikti paslaugas ir pramogas vadinamiesiems keliautojams. Tačiau juk laivai - tai transporto priemonė. Deja, dažniausiai kruiziniai laivai tik marširuoja vandenyse, kol pramogautojai ilsisi. Man atrodo, kad tai milžiniškas resursų švaistymas", - įsitikinusi ji.

Baigiamąjį darbą studentė rengė pusę metų. "Dėl šios temos turėjau daug dvejonių, svarstymų", - pripažino ji.

Tačiau mergina negailėjo pagyrų dėstytojams. "Labai pagelbėjo Lietuvos Aukštosios Jūreivystės Mokyklos dėstytojai, praktikos bei baigiamojo darbo vadovai. Išsakė savo nuomonę, pasiūlymus ir bendrai priėmėme sprendimą, kokią temą pirmiausia man būtų įdomu gvildenti. Svarstėme, kas tikrai galėtų būti aktualu mano gimtajam uostamiesčiui. Pradėjusi rengti darbą, lankytis konferencijose bei pristatinėti savo straipsnius šia tema pajaučiau, kad pasirinkimas buvo tikrai teisingas tiek įdomumo, tiek aktualumo atžvilgiu", - džiaugėsi klaipėdietė.

Teršalų nemažėja

Tyrime G. Martinkutė akcentavo, kad kruizinė laivyba - tai dalis jūrų transporto sektoriaus, kuris praėjusiais metais įtrauktas į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Buvo iškeltas tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 50 procentų. Šis tikslas turėtų būti pasiektas iki 2050-ųjų metų.

Deja, klaipėdietės tyrimo rezultatai parodė, kad bent 2014-2018 metais Klaipėdos uoste prisišvartavusių kruizinių laivų išmetamų teršalų kiekis nemažėjo.

Sunerimti turėtų ne tik Klaipėda. Anot G. Martinkutės, dažniausiai kruiziniai laivai keliauja po Karibų jūros regioną. Antroje vietoje - Viduržemio jūros regionas.

Tiesa, tyrimas kartu parodė, kad kruizinių laivų pramonė, siekdama tiekti nebrangias, linksmas ir įsimintinas atostogas poilsiautojams, mėgina mažinti ir kelionės išlaidas, tad yra dedamos didelės pastangos patobulinti laivus ir jų šiukšlių šalinimo sistemas, taupyti kurą.

Analizuodama keliamus reikalavimus dėl oro taršos mažinimo, G. Martinkutė pastebėjo, kad priimami vis griežtesni apribojimai, teikiami pasiūlymai bei metodai, kaip statyti naujus laivus, kurių oro tarša būtų mažesnė. Deja, anot jos, laivai ir toliau teršia. Kokį poveikį pasauliui tai daro? Užteršiami ne tik vandenys, bet ir atmosfera, dirvožemiai, todėl aplinka rūgštėja, stratosferos ozono sluoksnis plonėja.

Kenkia klaipėdiečių sveikatai

Reklama

O kaip stipriai aplinką teršia kruiziniai laivai, pasiekiantys Klaipėdą?

"Nustatyta, kad nuo 2014 iki 2018 m. kuro sunaudojimas išaugo beveik 8 proc. (nuo 2,9 t iki 3,1 t), o išmetamo anglies dioksido kiekis - taip pat 8 proc. (nuo 9,2 t iki 9,9 t)", - dėstoma tyrime.

G. Martinkutė aiškino, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra tarpinis uostas be nakvynės. "Tarpiniuose uostuose daug dėmesio skiriama sparčiam ir kokybiškam keleivių aptarnavimui. Reikalinga greita reakcija į susiklosčiusias situacijas, būtinas geras susisiekimas su keleiviniu transportu, suteikiančiu galimybę poilsiautojams apžiūrėti miestą bei lankytinas vietas ir reikiamu laiku saugiai grįžti į laivą", - akcentavo ji.

Klaipėdietė pažymėjo, kad stovintis laivas prie krantinės neišmeta tiek teršalų, kiek judantis.

Tačiau atsižvelgiant į faktą, jog kruiziniai terminalai dažniausiai įkuriami netoli miesto centrų, urbanistinių vietovių bei palankių susisiekimo įstaigų, didžioji dalis išmetamų teršalų pasklinda po minėtas vietas ir kelia didžiulį pavojų žmogaus sveikatai bei aplinkai. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, kuriame Kruizinis laivų terminalas įsikūręs pačiame senamiesčio centre.

Kruiziniai laivai gali būti priimami ir Centriniame Klaipėdos terminale, kuris nuo senamiesčio nutolęs per 4-5 kilometrus. Čia per metus aptarnaujama apie 500 tūkst. keleivių.

Reklama

Tyrimas parodė, kad nuo 2014 iki 2018 metų Klaipėdos uostą kasmet aplanko apie 57 kruiziniai laivai, turintys 74 tūkst. vietų keleiviams.

"Analizuojant pirmus tris tiriamus metus matomas kruizinių laivų skaičiaus sumažėjimas, tačiau tuo pačiu laikotarpiu keleivių skaičius augo. Taip įvyko todėl, kad Klaipėdos valstybinį jūrų uostą aplankė didesni kruiziniai laivai, techniškai pajėgūs gabenti daugiau keleivių", - dėstė G. Martinkutė.

Tai lemia, kad vienam keleiviui tenka vis mažiau sunaudojamo kuro, tačiau, pasak G. Martinkutės, kruizinė laivyba toliau plėsis.

Kaip stabdyti taršą?

Anot G. Martinkutės, nors atliktas tyrimas leidžia teigti, kad didesni ir naujesni laivai kur kas mažiau teršia aplinką, tačiau išmetamas bendras anglies dioksido kiekis vis vien išlieka nemažas.

Tad kaip būtų galima šią problemą išspręsti?

"Kalbant apie oro taršą iš laivų stovint prie krantinės kone dažniausia siūloma idėja - laivui prisijungti prie miesto tiekiamos elektros. Tai leidžia išjungti laivo pagrindinius ir pagalbinius variklius, taip sumažinant emisiją iki nulio. Laivo elektromechanikai yra atsakingi už elektros energijos perjungimą nuo laivo dyzelinių elektros generatorių prie krantinės elektros šaltinio", - aiškino G. Martinkutė.

Reklama

Tiesa, ji pažymėjo, kad šis perjungimo procesas trunka nemažai laiko. Dėl to šis metodas labai retai naudojamas kruizinėje laivyboje. "Taip pat šio metodo nenaudojimą Klaipėdos uoste lemia ir kruizinių laivų per trumpas stovėjimo laikas prie krantinės. Dažniau prijungimas prie elektros yra naudojamas didesniuose uostuose, kai laivų keleiviai apsistoja uoste su nakvyne", - tyrime teigė klaipėdietė.

Tiesa, teigė ji, jau yra sukurta integruota sistema, leidžianti laivams, esantiems uostuose, greitai ir lengvai atlikti elektros perjungimą nuo laivo prie kranto ir atvirkščiai. Anot G. Martinkutės, ji reikalauja atlikti žymiai mažiau veiksmų, taigi, Klaipėda galėtų apie ją pagalvoti.

Ji aiškino, kad laivų savininkams būtų tikslinga atsižvelgti ir į rinkos siūlomas alternatyvias kuro rūšis.

"Biodegalai turi labai mažą sieros kiekį ir išskiria mažai anglies dioksido. Bioetanolis gali būti tvariai gaminamas iš atliekų ir lignoceliuliozės (krakmolo turinčių) žaliavų, turinčių daug didesnį tiekimo potencialą, galintį pakeisti visą iškastinį kurą laivybos sektoriuje. <

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

KLP

2019-10-31   12:54

IP: 84.15.191.85

Straipsnis labai neprofesonalus. Arba darbo autorė turi labai paviršutinišką supratimą, arba žurnalistė kažką pripainiojo. Ką reiškia 3,1 tonos dizelino, kuris išskyria virš 9 t CO2. Autorė tikriausiai nesupranta ir tai, kad pajungimas prie kranto elektros tinklo nėra toks paprastas ne todėl, kad reikia daug laiko, o todėl kad kranto tinklas yra 50Hz, o laivuose naudojamas dažnis 60 Hz. Tokiu lepsusų straiipsnyje labai daug, tikiuose baigiamająme darbe yra mažiau..

tai

2019-10-31   11:57

IP: 88.119.113.14

visuotinė durnumo epidemija.

Ramus

2019-10-31   10:31

IP: 84.15.183.238

Kai igyvendins kazka i praktika lai paraso. O dabar neplauks i kruiza ir tiek. As irgi neplauksiu, bet kad babkiu tam nera, tai iseina saugau gamta jau 20 metu.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausia streso tarp visų bendraamžių...

Klasės ir namų darbai Lietuvos paaugliams kelia daugiausia streso Europoje – tyrimas nuotrauka, foto

Penktadienį šalies abiturientai baigia mokslo metus. Jų pabaigos simboliu tapęs paskutinis skambutis...

Abiturientai mokslo metus baigia kitaip nuotrauka, foto

Iš pilkų kasdienybės siūlų nuaustas mūsų buvimas ČIA, į kurį margaspalvėmis švytinčiomis...

„Verdenės“ progimnazija švenčia 50 metų jubiliejų nuotrauka, foto

Į pirminius stojimo etapus įveikusius ir pokalbio su atrankos komisija pakviestus stojančiuosius...

Harvarde pasiteisinęs absolventų įtraukimas į pirmakursių atranką – jau ir Lietuvoje nuotrauka, foto

Kasmet permokame dešimtis milijonų eurų nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas prieš kelis mėnesius viešai pažadėjo, kad ...

Astrologinė prognozė kitai savaitei nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė kitai savaitei, birželio 8–14 dienoms.

Kokia ta tėvystės dalia? nuotrauka, foto

SE, Sekmadienį, birželio 7 d., minėsime Tėvo dieną. Klaipėdiečių teiravomės, ar sunki...

Kaip sveikinsimės po karantino? nuotrauka, foto

SE, Pastaraisiais metais buvo labai paplitusi mada, ypač tarp jaunimo, sveikintis apsikabinant, suglaudžiant...

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 1 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

SE, Paskelbta prieš 1 val.

SE, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...