Su diplomu - į nežinią

Kasmet šalies aukštosios mokyklos įteikia diplomus tūkstančiams įvairių specialybių absolventų. Tačiau tik nedaugelis iš jų žino, kur dirbs. Negausu ir galinčių patikinti, jog imsis profesinės veiklos, kurios teorinių žinių sėmėsi studijų metu. Maža to, tiksliai nurodyti, kiek absolventų susiranda darbą, atitinkantį gautame diplome įrašytą specialybę, negali nei aukštosios mokyklos, nei darbo birža.

Darbas ne pagal įgytą specialybę daugeliui šių dienų absolventų atrodo toks pat įprastas dalykas, kaip jų tėvams ir seneliams - darbas "pagal paskyrimą". Susieti aukštųjų mokyklų siūlomų studijų programų spektrą su realiu darbo rinkos poreikiu - vienas iš aktualiausių švietimo sistemos tikslų.

Kreivos paralelės

Nagrinėjant šį galvosūkį, dažnai pasigirsta siūlymų suskaičiuoti, kiek jaunų specialistų išleidžia universitetas, ir kiek iš jų tampa bedarbiais: esą tai padėtų nustatyti spragas ir jas pašalinti. Kodėl gi nepabandžius? Sugretinome universiteto pateiktą statistiką su darbo biržos fiksuojamais rodikliais.

Klaipėdos universitete (KU) dėstomos 128 studijų programos, iš jų 67 - bakalauro, 51 - magistrantūros ir 10 - doktorantūros.

KU Studijų departamento duomenimis, 2011-aisiais uostamiesčio alma mater bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijo 1 640 asmenų. Jie baigė nurodytos pakopos dienines, neakivaizdines bei sutrumpintas studijas.

Tarp dieninių studijų absolventų daugiausia - diplomuotų ekonomistų (53). Antrojoje vietoje - viešasis administravimas (32). Trečiojoje vietoje - psichologija ir kraštovaizdžio architektūra (po 24). Tarp siekiančiųjų laipsnio neakivaizdžiai populiarumo laurus skina vadyba (88), slauga (77), visuomenės sveikata (53). Sutrumpintas studijas baigė 38 vadybos, 30 verslo administravimo, po 18-a edukologijos, rekreacijos ir turizmo bei socialinio darbo bakalaurų.

Magistro diplomus gavo 280 absolventų. Gausiausiomis absolventų gretomis gali pasigirti uosto valdymo specialybė (17) bei jūrų aplinkos inžinerija ir rinkodaros vadyba (po 13), trečioje vietoje - verslo vadyba (11). Ištęstinių magistrantūros studijų lyderis - Pedagogikos fakultetas: aktyviausiai studijuojama švietimo vadyba (28), pedagoginė psichologija (19), edukologija (14).

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus pateiktais duomenimis, aktyviausiai čia registruojasi verslo vadybos, ekonomikos, teisės, finansų, verslo administravimo bei socialinio darbo absolventai.

Diplomas atveria kelią į bedarbių gretas? Nebūtinai. Mat sąraše, Darbo biržos pateiktame paprašius nurodyti, kurių specialybių absolventai įsidarbino greičiausiai, pirmosiose pozicijose vėlgi puikuojasi jau išvardytų specialybių atstovai: verslo administratoriai, inžinieriai, verslo paslaugų vadybininkai, ekonomistai bei teisininkai.

"Neturime galimybės sužinoti, ar absolventas įsidarbino pagal profesiją, nes dažniausiai asmenys įsidarbina savarankiškai ir detalių, kur ir kokį darbą susirado, biržai nepraneša", - nurodė Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Monika Birškienė.

Viščiukus skaičiuoja rudenį

Anot KU Studijų departamento direktoriaus Arvido Masiulio, teiginiai, esą nemaža dalis aukštųjų mokyklų siūlomų specialybių - nepaklausios, esantys nepagrįsti. Be to, pokalbininko pastebėjimu, nereikėtų pamiršti, kad Darbo birža šiomis dienomis tapo ne vienos minimalių išgyvenimo garantijų ir trupučio ramybės ištroškusios sielos prieglobsčiu.

Tačiau rūpesčių universitetams netrūksta. "Lietuvoje nėra profesijų ir darbo rinkos poreikių žemėlapių. Todėl orientuotis, kur kokių specialistų reikia, universitetams nėra lengva", - apgailestavo pokalbininkas.

Praverčia dialogas su darbdaviais, tačiau šie ne visuomet atsižvelgia į studijų organizavimo specifiką.

"Dažniausiai savo pageidavimuose darbdaviai nurodo, kokių specialybių absolventų jiems šiuo metu reikia. Tačiau parengti specialistą užtrunka kelerius metus. O ar po kelerių metų nurodytos profesijos atstovai darbdaviui bus reikalingi?" - retoriškai klausė A. Masiulis.