Profesorius E. Juzeliūnas pasidžiaugė, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas teigiamai įvertino Klaipėdos regiono inovacijų ekosistemą, kurios pagrindiniai komponentai - aukštasis mokslas, savivalda ir verslas. Joje KU yra savarankiškas, tačiau stipriai susijęs su savivalda ir verslu. Pasak rektoriaus, savivalda toje sistemoje tampa vienu esminių žaidėjų.
Dabar Švietimo ir mokslo ministerija svarstys, ar Klaipėdos universitetas gali būti nepriklausomas, ir pateiks savo nuomonę Vyriausybei.
"Atėjo metas nustatyti teisingus prioritetus, teisingas schemas, kaip savivalda prisidės prie universiteto valdymo ir kaip mes formuosime bendrą mokslo viziją", - sako rektorius.
V. Grubliausko teigimu, ne tik Klaipėdos savivaldybė, bet ir viso regiono savivaldybės pasisakė už regioninio universiteto savarankiškumo išsaugojimo būtinybę ir svarbą ir yra pasiryžusios dalyvauti tokio nauja dvasia alsuojančio universiteto veikloje.
Pasak E. Juzeliūno, savo parašus jau padėjo 15 savivaldybių merai, deklaruojantys tai, kad Vakarų Lietuva privalo turėti savo universitetą. Visos savivaldybės nusiteikusios prisidėti ir savo konkrečiu finansiniu indėliu. "Turėdami savo universitetą išlaikysime daugiau specialistų regione. Jeigu juos siųsime mokytis į Vilnių, dauguma jų ten ir liks", - kalbėjo KU rektorius.
"Mes nekeičiame savo principinės pozicijos ir nuo atsakomybės nebėgame. Tačiau kalbėti apie kokius nors konkrečius skaičius, sakykime, kiek konkrečiai tam skiriame pinigų ir kada, neturiu Tarybos įgaliojimo. Pirmiausia turime žinoti poreikį, o tada matydami savo galimybes ir spręsime. Kiek mums ta atsakomybė kainuos, šiandien dar negaliu pasakyti", - teigė Klaipėdos meras.
Paklaustas, ar Klaipėdos siekis išlaikyti savo universitetą yra realus, E. Juzeliūnas atsakė: "Manau, kad realus. Taip, daug kas sako, kad studentų mažėja. Su tuo sutinku. Norvegai klausia, kiek turime studentų. "Sakau - apie 4 tūkst." Mes manome, kad tai mažas universitetas, o jie sako, kad didelis. Pasakykite, koks universitetas yra didelis, koks mažas ir koks turi būti? Suomijoje, kurią laikome inovacijų lydere, veikia 16 universitetų ir 26 kolegijos, nors gyventojų yra 5,4 mln. Iš pradžių galime būti ir mažesni, o paskui išaugti. Galime turėti mažiau studentų, bet koncentruotis į prioritetus, išryškinti savo stipriąsias ypatybes. Klaipėda turi stipriųjų sričių - tai ir ekologijos, ir aplinkos, ir jūros, ir sveikatos, ir istorijos mokslai, tam tikros humanitarinės sritys. Tai labai stiprūs universitetinio mokslo centrai. Mūsų studijos remiasi mokslo pasiekimais, tuo universitetas skiriasi nuo kolegijos. Klaipėdoje yra visos prielaidos savarankiškam universitetui."
Rašyti komentarą