Šalies valdžia griauna seniausią mokytojų rengimo kalvę

Šalies valdžia griauna seniausią mokytojų rengimo kalvę

Iškilo reali grėsmė, kad Klaipėdoje nebebus rengiami pedagogai. Kad ir kaip absurdiškai skambėtų, universiteto vadovybė aiškina, kad toks nesusipratimas įvyko dėl apmaudžios Seimo klaidos. Esą tiesiog pernai spręsdami, kuriuose miestuose bus ruošiami mokytojai, parlamentarai netyčia pamiršo įrašyti Klaipėdą...

Atrodytų, nėra jokios bėdos. Jei padaryta klaida, telieka ją ištaisyti. Tačiau kažkodėl niekas to neskuba daryti, panašu, ir nedarys. Todėl uostamiesčio akademinei bendruomenei pagrįstai kyla įtarimų, kad šitaip bandoma nukreipti pedagogų rengimui skirtas lėšas parankesniems universitetams. Ypač žinant faktą, kad šiemet tam nemažai lėšų žada skirti ir Europos Sąjungos fondai. Kas gali paneigti, kad ne dėl to pedagogų rengimas staiga tapo gardžiu kąsneliu ir iki šiol su tuo nieko bendro neturėjusiam Vilniaus universitetui.

Jei ši klaida taip ir liks neištaisyta, kyla reali grėsmė, kad ilgainiui Vakarų Lietuvoje ims drastiškai trūkti mokytojų, mat dabar didžioji dalis šiame regione dirbančių pedagogų yra baigę būtent Klaipėdos universitetą.

Klaida?

Šią savaitę vykusiame viename iš Klaipėdos miesto tarybos komiteto posėdžių užsiminta apie tai, kad pedagogikos studijoms uostamiestyje iškilo reali grėsmė.

"Kodėl mes pražiopsojome pedagogikos specialybę? Juk Klaipėda visada buvo pedagogikos lopšys, o dabar ją atiduodame kitiems universitetams. Ar čia ne jūsų klaida?" - Klaipėdos universiteto studijų prorektorės Letos Dromantienės teiravosi politikas Vytautas Čepas.

"Manyčiau, kad tai Seimo klaida. Kaip žinote, pernai Seimas svarstė šitą klausimą ir tuomet buvo nuspręsta, kad Klaipėdos universitetas turės tapti universitetinių mokslų centru. Kas tai yra, niekas nesuprato. Tame pačiame Seimo sprendime (Seimo nutarimas Nr. XIII-533 Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo) buvo nuspręsta, kad pedagogus rengs trys miestai: Vilnius, Kaunas ir Šiauliai, o Klaipėdą jie praleido. Su Švietimo ir mokslo viceministru Giedriumi Viliūnu ne kartą apie tai kalbėjome, kad jie pražiūrėjo Klaipėdą. Jis sako, kad tarsi nebėra jos kaip įrašyti. Prirašiau daugybę raštų, pateikiau argumentus, kiek Klaipėdos regionui trūksta mokytojų, kokia yra Klaipėdos universiteto patirtis rengti mokytojus ir t. t. Bet dabar priversti Seimą pakeisti šį nutarimą nėra taip lengva. Argi žmonės noriai pripažįsta savo klaidas? Tik stipri asmenybė gali pripažinti klydusi ir keistis", - pasakojo L. Dromantienė.

Visgi, pasak jos, labai sielotis nevertėtų, nes yra alternatyvų. Esą, jei KU nepavyks vieniems patiems rengti pedagogų, teks ieškoti, su kuo būtų galima bendradarbiauti šioje srityje.

[CITATA]

"Galėtume bendradarbiauti su VDU arba Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetu. Bet tai jau ateities klausimas", - minėjo prorektorė.

Tačiau ir ji pati pripažino, kad būtų labai apmaudu paleisti iš rankų savarankišką pedagogų rengimo kalvę. Ypač žinant faktą, kad būtent Klaipėdoje buvo įsteigtas pats pirmasis pedagoginis institutas Lietuvoje.

Reakcija nedžiugina

Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys taip pat sakė siuntęs ne vieną raštą bei apie tokią apmaudžią klaidą informavęs ne vieną klaipėdietį Seimo narį, tačiau iki šiol niekas neskuba keisti situacijos.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Švietimo ir mokslo viceministras raštu atsakė į Klaipėdos universiteto kreipimąsi dėl pedagogų rengimo, tačiau aiškumo dėl to nepadaugėjo.

R. Balsys pasidalijo viceministro G. Viliūno atsiųstu raštu, kuriame tiesiai šviesiai rašoma, kad "pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose - Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos - dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose".

VERTINIMAS. "Jausmas toks, tarsi mums nupjautų vieną koją ir sakytų: "O dabar visi lygiomis sąlygomis eikite lenktynių", - susidariusią situaciją vertina Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys. Egidijaus Jankausko nuotr.

Taip pat rašoma, kad Klaipėdos universiteto rašte pateikti argumentai yra reikšmingi, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai "svarbu nuolat matyti ne tik vieno universiteto ar regiono situaciją, o bendrą padėtį Lietuvoje".

"Jausmas toks, tarsi mums nupjautų vieną koją ir sakytų: "O dabar visi lygiomis sąlygomis eikite lenktynių." Kokia logika - iš Klaipėdos universiteto atima galimybę rengti mokytojus, bet sako: tvirtėkite, būkite savarankiški, vykdykite regionui svarbius dalykus", - stebėjosi R. Balsys.

Jis sutiko, kad paskaičius viceministro raštą nėra panašu, kad kas nors labai skubėtų Klaipėdai vėl priskirti pedagogų rengimo funkcijas.

"Kas bus, jei šis nutarimas taip ir nebus papildytas ir Klaipėda nebus įrašyta? Tiesiog kitais mokslo metais mes galime pedagoginėms studijoms nebegauti valstybės finansuojamų vietų", - realią grėsmę mato R. Balsys.

Pasak jo, tokiu atveju gali būti, kad iš inercijos jaunimas stos į šią specialybę į mokamas vietas. Tačiau, žinant, kad pastaruoju metu pedagogo profesija toli gražu nėra iš tų, į kurias veržiasi minios, prognozuoti, kiek būtų stojančiųjų, nėra paprasta. Kyla ir kita grėsmė, kad, esant šiam nutarimui, Švietimo ir mokslo ministerija gali iš viso nebeleisti Klaipėdos universitetui vykdyti pedagoginių studijų ir tiesiog uždaryti šias programas.

"Situaciją dar įmanoma ištaisyti. Reikia tik papildyti birželio mėnesį priimtą Seimo nutarimą. Pusė metų jau yra praėję, galima jį drąsiai pildyti. Apie tai ne kartą jau kalbėjau su klaipėdiečiais Seimo nariais, siunčiau ne kartą ir tą dokumentą prašydamas jį pataisyti, kad atsirastų ir Klaipėda. Juolab dabar, kai jau tarsi išspręstas Klaipėdos universiteto statusas ir jis lieka savarankiškas. Bet iki šiol tyla", - apgailestavo R. Balsys.

Iškalbingi faktai

Dekanas neslėpė, jog būtų labai apmaudu, jei taip niekas tinkamai ir nesureaguotų į šį akibrokštą. Mat Klaipėdos universitetas turi ilgametes pedagogų rengimo tradicijas, čia sutelktas kompetentingas edukologijos mokslininkų potencialas.

"Klaipėdos universiteto mokslų krypties parengtų specialistų poreikį patvirtina Darbo biržos 2017 metų duomenys, priskiriantys pedagogo profesiją prie paklausiausių. Tai patvirtina ir pedagoginių studijų programų absolventų įsidarbinimo rodikliai (2015 m. - 90 proc., 2016 m. - 92 proc., 2017 m. - 97 proc.) Klaipėdos miesto įstaigose 2017-2018 mokslo metais trūksta 25 ikimokyklinio, 10 pradinio ugdymo pedagogų ir 19 įvairių dalykų (biologijos, fizikos, geografijos, matematikos, chemijos ir kt.) mokytojų. Vakarų regiono švietimo skyrių duomenimis, numatomas 80 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei 28 bendrojo ugdymo pedagogų poreikis", - oficialią statistiką pateikė R. Balsys.

Jei Klaipėdoje iš tiesų nebebus ruošiami pedagogai, pagrįstai baiminamasi, kad ilgainiui Vakarų Lietuvoje jų ims drastiškai stigti. Mat dabar susiklosčiusi tokia praktika, kad Klaipėdos, Tauragės bei Telšių apskrityse daugiausia dirba būtent KU parengti absolventai. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo ir informacinių technologijų centro duomenimis, šiose apskrityse dabar dirba per 1,5 tūkst. KU absolventų. Abejojama, ar Vilniuje studijas baigęs pedagogas važiuos dirbti į mažesnį miestelį.

"Klaipėdos universiteto Ugdymo mokslų centras atliepia Vakarų Lietuvos regiono poreikius, nes 82 proc. stojančiųjų yra šio regiono abiturientai, kurių 63 procentai baigę studijas dirba Vakarų Lietuvos regiono ugdymo įstaigose arba tęsia studijas antrojoje studijų pakopoje Klaipėdos universitete", - iškalbingus faktus vardijo R. Balsys.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, kasmet į pedagogikos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstoja mokytis per 1000 studentų, tačiau tik maždaug ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais.

"Jokios klaidos šiame sprendime nėra"

Giedrius VILIŪNAS, Švietimo ir mokslo viceministras

Seimas, tvirtindamas Vyriausybės programą, įtvirtino nuostatą, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose. Šiuo metu Klaipėdos universitetas yra viena silpniausių šalies aukštųjų mokyklų, dėl jos išlikimo galimybių Vyriausybė spręs apsvarsčiusi paties universiteto kartu su savivalda ir kitais socialiniais partneriais parengtą jo stiprinimo planą.

Pernai vasarą tvirtindamas valstybinių universitetų optimizavimo planą Seimas nustatė, kad pedagogai turi būti rengiami trijuose nacionaliniuose centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Šie centrai šiuo metu kuriami stipriausiuose plačios aprėpties universitetuose - Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, kuris jungiasi su Lietuvos edukologijos universitetu ir Aleksandro Stulginskio universitetu. Šie centrai regioniniu principu telkia ir kitų mokytojus rengiančių aukštųjų mokyklų pajėgumus. Šiaulių universitetui tapus Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, ir šis pedagogų rengimo centras turės stipriausio šalies universiteto užnugarį. Taigi jokios klaidos šiame sprendime nėra. Klaipėdos aukštosios mokyklos galės dalyvauti pedagogų rengime tik kartu su Seimo patvirtintais nacionalinius centrus sudarančiais universitetais, sukūrusios jungtines studijų programas ar kitais būdais.

Istorija

Klaipėdos universitetas turi ilgametes pedagogų rengimo tradicijas. Pedagogai Klaipėdoje rengiami nuo nuo 1902 m. , kai uostamiestyje buvo įsteigta Karališkoji mokytojų seminarija. 1935 m. Klaipėdoje įsteigtas vienintelis tuo metu Baltijos šalyse Pedagoginis institutas. Jame buvo rengiami pradžios mokyklos mokytojai Klaipėdos kraštui. Aukštojo mokslo pedagoginės studijos buvo tęsiamos 1967 m. perkėlus Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Ikimokyklinio auklėjimo fakultetą į Klaipėdą. Nuo 1991 m. pedagogai rengiami Klaipėdos universitete.

Skaičiai

2017/2018 mokslo metų KU studentų skaičius pagal studijų programas:

Pradinio ugdymo pedagogika - 15 studentų

Vaikystės pedagogika - 158 studentai

Socialinė pedagogika - 12 studentų

Edukologija - 11 studentų 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder