Romualdas Grigas: švietimo reformoje įžvelgiu sąmokslo prieš tautą apraiškų

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojant švietimo reformą, naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos "Ar įmanoma pasipriešinti Lietuvos švietimo sistemą griaunančiai reformai?" dalyviai sutarė, kad ji ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet ir dar labiau paskatins lietuvių emigraciją.

Ignalinos rajono savivaldybės mero Bronio Ropės teigimu, mokyklų tinklo pertvarkos planas 2012-2015 m. skatina kelti klausimą "kuo nusikalto Lietuvos kaimas šiandien?", nes Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerijai inicijuojant, priėmė sprendimą "praktiškai panaikinti kaimo vidurines mokyklas".

"Kaimo mokiniams nebelieka galimybės gauti vidurinio mokslo savo vietovėje, kaimo darbuotojams, mokytojams nebelieka darbo, valytojams, virėjams irgi nebelieka darbo (...) Didžiulis skirtumas, kodėl kaimo vidurinėje sumažintas krepšelis 25-30 proc., miesto vidurinėje - 4-5 proc.. Šitie dalykai sukelia tokią nesuprantamą situaciją", - teigė jis.

Mero pasipiktinimą sukėlė tai, jog netikėtai kaimo mokyklų devintose-dvyliktose klasėse mokinio krepšelio formavimo principu įvedamas privalomas ne penkiolikos, o dvidešimties mokinių klasėje skaičius. Vadinasi, finansavimas joms mažinamas 20-30 proc..

"Savivaldybės tiktai pateikia pagal mokyklas mokinių sąrašus Švietimo ir mokslo ministerijos centrui, o Švietimo ir mokslo ministerijos centras kiekvienai klasei surašo koeficientus, kiekvienai mokyklai paskaičiuoja sąlyginius mokinius ir tada, padauginę iš biudžete patvirtinto 3310 litų krepšelio dydžio, kiekviena mokykla gauna pinigų sumą. Praktiškai ministerija suformuoja ugdymo biudžetą kiekvienai mokyklai", - aiškino B. Ropė.

Kita Ignalinos rajono savivaldybės merui įstrigusi naujovė - netikėtai, nepranešus priežasčių, iš savivaldybės atimtas 1 procentas finansavimo.

"Nei iš šio, nei iš to atimamas iš savivaldybių vienas procentas (...) Vėlgi tas vienas procentas yra atimamas vidury baltos dienos, be niekur nieko, esą trūksta pinigų", - teigė jis.

B. Ropė paminėjo ir dar vieną naujai įvedamą normatyvą - vienuoliktose klasėse turi būti ne mažiau kaip dvi klasės po dvidešimt mokinių.

"Vadinasi, praktiškai didžioji dalis Lietuvos provincijos mokyklų normatyvo įvykdyti negalės, bet dar keista tai, kad privačioms mokykloms šis normatyvas netaikomas", - sakė meras.

B. Ropei nesuprantama, kodėl būtent dabar prireikė didinti mokinių skaičių klasėse. Jo teigimu, jį, atvirkščiai, reiktų mažinti, nes vaikas turėtų būti kuo arčiau šeimos, o ne vykti į mokyklą didesniame mieste, be to, tiek investavus į mokyklų renovaciją, naujų, neįgyvendinamų normatyvų sukūrimas jas paliks tuščias. Tai sukeltų ir tolesnį neigiamą efektą - uždarius mokyklas, rajonai ir kaimai bus priversti uždaryti ir likusią paslaugų infrastruktūrą - bankus, vaistines, parduotuves.

"Tada nenuostabu, kad žmonės važiuoja į didmiesčius, o dar aiškiau turbūt, baigę mokslus, spjauna ir važiuoja į užsienį, nes šitoje valstybėje mes nebegalime susikalbėti", - taip emigracijos priežastis aiškina B. Ropė.

Siekdamas pataisyti susiklosčiusią situaciją, Ignalinos meras sieks įgyvendinti keturis tikslus - atšaukti šio Vyriausybės nutarimo galiojimą, grįžti prie pirminio normatyvo, t.y. dešimties-dvylikos mokinių skaičiaus klasėje, atšaukti vienuoliktų klasių dvigubą komplektavimą po dvidešimt mokinių bei grąžinti savivaldybėms atimtą 1 proc. skirto finansavimo.

Varėnos "Ąžuolo" vidurinės mokyklos direktorė Milda Padegimaitė antrino merui, sakydama, jog dabar labai aiškiai jaučiamas "sodybų tuštėjimo metas". Kartu ji pripažino, kad, nors ir nėra kaimo mokyklos direktorė, tačiau lėšų ugdymo plėtrai vis tiek trūksta, o ypač kalbant apie mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Prieš tai pati skatinusi juos tobulintis, dabar direktorė susiduria su atitinkančių kvalifikaciją atlyginimų išmokėjimo problema.

"Pati mokinio krepšelio metodika, klasių komplektavimo tvarka, pati mokytojų atestacija (...) yra paprasčiausiai tie įrankiai, kurie arba uždaro mokyklas, arba verčia mus taupyti", - sakė ji.