Profesinį mokymą siekiama orientuoti į darbo rinkos poreikius, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Darbdaviai sveikina tokią ministro poziciją, tačiau teigia manantys, kad dar šiais mokslo metais tai nebus įgyvendinta.
Ministro teigimu, įsigaliojus naujam Profesinio mokymo įstatymui, jau baigiami rengti poįstatyminiai aktai, įgyvendinantys jo nuostatas, kurie leis sudaryti sąlygas profesinio mokymo tęstinumui, geresniam jo prieinamumui ir kokybei užtikrinti.
A. Monkevičius pabrėžė būtinybę į profesinio rengimo sistemą įtraukti darbdavius. Taip pat, pasak jo, šioje srityje labai svarbios yra tikslios darbo rinkos prognozės.
"Specialistą turime rengti, matydami darbo rinkos perspektyvas. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mokymo turinio, metodų ir darbo rinkos poreikių atitikimui", - teigė ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog svarbu keisti profesinio rengimo mokyklų bazę, kelti ten dirbančių pedagogų kvalifikaciją.
Pasak A. Monkevičiaus, numatyta sukurti ir profesinio orientavimo sistemą, skirtą teikti pagalbą asmeniui renkantis profesiją ir jos įgijimo kelią, ugdyti karjeros planavimo gebėjimus. Sistemą sudarys profesinis informavimas ir konsultavimas.
Profesinis informavimas bus skirtas teikti sistemingą informaciją apie kvalifikacijas, jų įgijimo galimybes ir paklausą darbo rinkoje, profesinis konsultavimas - padėti asmeniui planuoti savo karjerą, teigia ministerijos atstovai.
Anot jų, taip pat pradedama kurti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūra. Bus diegiama moderni profesinio mokymo įranga, technologinė bazė, pažangūs informacinėmis technologijomis grįsti mokymosi metodai ir palaikomas bendradarbiavimas su darbdaviais ir jų asociacijų atstovais.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia besidžiaugiantis tokiais ministro pareiškimais, tačiau kol kas nejaučiantis, kad šios idėjos bus realizuotos.
D. Arlauskas Eltą tikino, kad rengiant naują Profesinio mokymo įstatymą darbdaviai išreiškė norą aktyviai dalyvauti praktinėje profesinio mokymo dalyje su išlyga, kad tai jiems apsimokės.
"Įsivaizduokite, pas mane ateina pora žmonių iš profesinės mokyklos, dėl kokių priežasčių aš turiu atitraukti keletą savo kvalifikuotų darbuotojų ir mokyti šiuos jaunuolius? Įmonė būtų suinteresuota įsipareigoti jaunuolį paruošti praktikos, jei jai būtų skirtas finansavimas. Dar labiau išaugtų jos susidomėjimas, jei būtų suteiktos garantijos, kad paruoštas darbininkas ateis į ją dirbti", - sakė D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas teigė taip pat sveikinantis Švietimo ir mokslo ministerijos idėją apskrityse steigti viešąsias įstaigas, kurių dalininkės būtų Švietimo ir mokslo ministerija arba darbo birža ir verslo asociacijos arba stambios įmonės.
D. Arlausko nuomone, praktinio rengimo patikėjimas verslo atstovams būtų rimtas proveržis profesinio mokymo srityje. "Jei nugalės institucijų noras išlaikyti savo įtaką ir finansus šioje srityje ir bus plečiamos iš viešojo sektoriaus finansuojamos mokymo bazės, mūsų profesinis mokymas stovės vietoje ar net eis atgal. Technologinė plėtra įmonėse yra itin sparti, kad ją pavytų Darbo biržos mokymo centrai, reikia nuolatinių labai didelių investicijų", - sakė LVDK generalinis direktorius.
Jo teigimu, darbo rinkoje yra jaučiamas gerus įgūdžius turinčių specialistų poreikis. "Darbdaviams svarbu, kad jis sugebėtų dirbti. Skylę galima kreivai ir lygiai išgręžti. Teoriškai galima išmokyti, kad grąžtą reikia 90 laipsnių kampu laikyti, bet be praktikos - nepavyks", - pateikė pavyzdį D. Arlauskas.
LVDK generalinis direktorius teigia nemanantis, kad pokyčiai bus juntami jau šiais metais. Pasak D. Arlausko, prieš du mėnesius buvo kalbėtasi su Švietimo ir mokslo ministerija, "bet tai ir viskas, kol kas mūsų niekas nepakvietė įsitraukti".
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais 75 profesinėse mokyklose mokysis apie 43 tūkst. moksleivių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą