Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jau tapo stabdžiu valstybės ekonomikos raidai. Turime rengti žmones darbo rinkai, o ne emigracijai. Todėl būtina šalia aukštojo mokslo reformos pertvarkyti ir profesinio ugdymo sistemą. Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais.
Reaguodama į iššūkius, konkurencinę aplinką ir išanalizavus geriausių šalių praktiką Prezidentė bendradarbiaujant su Vyriausybe, Seimu ir ekspertais imasi iniciatyvos iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą. Inicijuojama pertvarka apims 3 sritis – keisis ne tik mokymo sistema, bet ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka, atsiras nauji kokybiniai reikalavimaiugdymui.
Šiuo metu profesinėse mokyklose mokosi tik 29 proc. mokinių, kai ES vidurkis yra 50 proc. Pastaraisiais metais norinčiųjų studijuoti profesinėse mokyklose daugėjo, tačiau mokslas čia yra archajiškas ir brangus. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, tačiau šių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, o mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių. Verslas teigia, kad profesinių mokyklų abiturientams trūksta kompetencijų, dažnai juos turi iš naujo apmokyti patys darbdaviai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 70 profesinių mokyklų ir 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, iš viso juose mokosi 46 tūkst. mokinių. Švietimo ir mokslo ministerijos šiemet pradėtas centralizuotas priėmimas parodė, kad profesinio mokymo įstaigose gausu nereikalingų programų, vaikai viliojami į mokyklas įvairių valstybės suteikiamų lengvatų sąskaita, dalis profesinių mokyklų yra tuščios.
Susitikime dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorius Ramojus Reimeris, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Benediktas Juodka, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas ir Profesinio mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.
PAPILDYTA
Prezidentė teikia Seimui įstatymų pataisas profesinio mokymo sistemai reformuoti. Numatoma, kad visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, taip pat bus ribojama, kiek kartų galima įgyti profesiją valstybės lėšomis, ketinama griežtinti ir mokyklų kokybės kontrolę.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, valstybės konkurencingumui, ekonomikos augimui būtinas radikalus švietimo sistemos pertvarkymas, o profesinis mokymas yra ypač svarbi jo dalis. Delsiant imtis radikalių žingsnių, profesinis mokslas esą atsiliko labiau negu aukštasis ir šiandien visiškai neatitinka valstybės ir verslo poreikių.
Prezidentės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Rūta Kačkutė teigia, kad numatyti trys pagrindiniai reformos aspektai.
„Įstatymų paketu pirmiausia siūloma keisti profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą, siekiant į mokyklos valdymą pritraukti daugiau socialinių partnerių. (...) Taip pat siūloma keisti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą, įvedant išorinį vertinimą. Trečias dalykas, siūloma iš esmės keisti profesinio mokymo sistemą“, – aiškino R. Kačkutė.
Taigi, siekiant efektyvaus valstybės lėšų naudojimo ir skaidrumo, keičiama profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka. Visos mokyklos taps viešosiomis įstaigomis – tai turėtų paskatinti verslą dalyvauti ugdymo procese, o įstaigos gaus papildomų pajamų už paslaugas. Už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys socialiniai partneriai, tarp jų ir verslas. Dabar profesinę mokyklą valdo direktorius, o tarybą sudaro pačios mokyklos atstovai.
Taip pat aiškiai apibrėžiama, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas, o asmenys, piktnaudžiaujantys profesinės mokymo sistemos teikiamomis paslaugomis, turės grąžinti valstybės sumokėtas įmokas.
„Įvedamas ribojimas, kad už valstybės lėšas bus galima įgyti profesiją du kartus, o baigus aukštąjį mokslą – tik vieną kartą.
Valstybės ištekliai turi būti nukreipti kokybės gerinimui. Tai nereiškia, kad žmonės, kuriems reikia perkvalifikavimo, negalės naudotis sistema“, – sakė R. Kačkutė.
Prezidentės spaudos tarnyba skelbia, kad nuo 2010 m. stojančiųjų, kurie jau turi profesinę kvalifikaciją, išaugo 40 proc., o turinčiųjų aukštojo mokslo kvalifikaciją – beveik 20 kartų.
Neretai į profesinę mokyklą esą stojama tik dėl socialinių lengvatų, o kasmet šio tipo mokyklų nebaigia beveik ketvirtadalis mokinių.
Antras aspektas: mokymo kokybei užtikrinti, įstatymuose įtvirtinta griežta profesinių mokyklų atskaitomybė.
Kas 5 metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas – jeigu du kartus iš eilės mokykla sulauks neigiamo įvertinimo, ji bus uždaryta. Kas 5 metus bus atnaujinami ir kvalifikaciniai reikalavimai, taip pat bus tikrinama, ar profesija atitinka darbo rinkos poreikius, mokyklos privalės viešai skelbti savo veiklos ataskaitas. Pažymima, kad dabar daugiau kaip pusė praktinio mokymo centrų realiai nevykdo jokios veiklos, nors valstybė į juos investavo 240 mln. eurų.
Trečia, kvalifikuotai darbo jėgai ruošti siūloma iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą. Norima įvesti vadinamąjį dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti kvalifikaciją.
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių įdiegtas dualinis mokymas užtikrina, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje. Darbdavių teigimu, profesinės mokyklos tinkamai neparuošia darbuotojų, todėl verslas turi pats mokyti žmones profesijos. Taip pat numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu.
Kvalifikacijos pripažinimo sistema bus lanksti ir padės žmogui greitai susirasti darbą. Pavyzdžiui, jeigu darbuotoją reikalingų kompetencijų mokys pats darbdavys, žmogui bus suteikiama profesinė kvalifikacija.
Atsižvelgiant į rinkos poreikius numatoma skatinti darbuotojų, vyresnio amžiaus žmonių perkvalifikavimą.
Pertvarkoje numatyta profesinių mokyklų tinklą vystyti atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimą – į ekonomikos vystymosi prognozes. Taip pat, vadovaujantis Skandinavijos ir kitų šalių praktika, profesijos pasirinkimas numatomas jau nuo 5 klasės vidurinėse mokyklose.
Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje yra 70 profesinių mokyklų ir 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, iš viso juose mokosi 46 tūkst. mokinių. Švietimo ir mokslo ministerijos šiemet pradėtas centralizuotas priėmimas parodė, kad profesinio mokymo įstaigose gausu nereikalingų programų, vaikai viliojami į mokyklas įvairių valstybės suteikiamų lengvatų sąskaita, dalis profesinių mokyklų yra tuščios.
Prezidentės iniciatyva, bendradarbiaujant su parlamentu, vyriausybe ir ekspertais parengė Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pakeitimai.
Priklausomai nuo Seimo sprendimo, šio plataus įstatymų paketo pakeitimo skirtingos nuostatos, planuojama, įsigalios skirtingu metu. Kai kurios nuostatos įsigalios nuo kitų metų sausio mėnesio, kitos – nuo 2018 m. vidurio, o profesinių mokyklų reorganizavimas į viešąsias įstaigas gali užtrukti iki 2020 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą