Pirmokų daugėja, mokyklų - ne

Pirmokų daugėja, mokyklų - ne

Nors bendras moksleivių skaičius Lietuvoje mažėja, pirmokų jau kelinti metai daugėja, todėl patekti į norimas mokyklas jiems nėra paprasta. Statyti naujų mokyklų savivaldybės neskuba, nes demografinės prognozės - nekokios, tad užmiestyje gyvenantiems tėvams, norintiems leisti vaikus į mokyklas miestuose, lieka tenkintis „likučiais“ - rinktis kažkurią iš tų, kur klasės iki galo nesukomplektuojamos.

Vilniuje - prašymai internetu

Kovo 1 d. Vilniuje pirmą kartą pradėta elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas. Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, būsimų pirmokų tėvai prašymus internetu gali teikti iki gegužės 26 d. Pateikdami prašymą tėvai gali nurodyti iki penkių bendrojo ugdymo įstaigų. Savivaldybė rekomenduoja pasirinkti vieną mokyklą, kuri yra priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, ir dar keturias mokyklas, jei pirmojoje vaikui nepakaktų vietos.

Preliminarius sąrašus, į kurią mokyklą yra priimtas vaikas, tėvai galės matyti jau birželio pradžioje mokyklų interneto svetainėse. Sutartį su mokykla reikės pasirašyti iki rugpjūčio 31 d.

Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste šiemet bus apie 7800 pirmokų. Tai - beveik 600 daugiau nei pernai, o praėję mokslo metai Vilniuje pirmokų skaičiumi po ilgo laiko buvo rekordiniai.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento laikinasis vadovas Algminas Pakalniškis „Vakaro žinioms“ teigė, jog priėmimo į Vilniaus mokyklas tvarka numato, kad prašymo pateikimo laikas neturi įtakos tam, ar vaikas pateks į mokyklą, ar ne. Todėl tėveliai raginami iš pradžių įvertinti mokyklas, gal net apsilankyti jose.

„Iš esmės ta pati priėmimo į mokyklas tvarka galiojo ir praėjusiais metais, tik joje nebuvo nustatyta aiškių reitingavimo principų, kurie mokiniai turės pirmumą, - sako savivaldybės atstovas. - Pildant prašymą internetu patartina prikabinti dokumentų, kurie suteikia prioritetą patekti į konkrečią mokyklą, kopijas. Pavyzdžiui, jei žmonės savo gyvenamąją vietą konkrečiu adresu yra deklaravę neseniai, kad mokyklos priėmimo komisija tai matytų“.

A.Pakalniškio teigimu, Vilniaus mieste vietų mokyklose, priešingai nei darželiuose, yra pakankamai, tad visi miesto pirmokai į mokyklas pateks. Tik problema - nebūtinai į tą mokyklą, į kurią tėvai norėtų, jei mokytis toje mokykloje jie neturi pirmumo teisės, o tokią teisę turinčių yra daugiau, nei mokykla gali priimti. Tai pasakytina ir apie už Vilniaus gyvenančius žmones, kurie nori, kad jų vaikai lankytų mokyklą mieste - tokią galimybę jie turi, tačiau tenka rinktis iš tų mokyklų, kuriose lieka laisvų vietų priėmus miesto vaikus.

„Vietų Vilniaus mokyklose tikrai nepritrūks - visiems pageidaujantiems bus pasiūlyti įmanomi variantai, tėvams teks tik pasirinkti, - sakė savivaldybės atstovas. - Kiekvienais metais būna mokyklų, kurios negali sutalpinti visų norinčių, ir yra tokių, kurioms sunkiai sekasi sukomplektuoti klases. Tai lemia ir mokyklos geografinė vieta, ir susisiekimo patogumas, ir mokyklos patalpos, ir tėvų nuomonė apie vieną ar kitą mokyklą.“

Kaunas stebi sostinę

Registracija į Kauno mokyklas šiemet prasidėjo vasario 20 d. Tačiau ne nuo ryto, kaip jau buvo pripratę vaikus norintys registruoti tėvai, o 13 valandą, tad budėjo prie kai kurių mokyklų jie ne tik per naktį, bet dar ir visą pusdienį.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika „Vakaro žinioms“ teigė, kad pirmiausia į mokyklas turi patekti mieste gyvenantys ar darželį lankę vaikai. Esant laisvų vietų vienoje ar kitoje mokykloje, į jas gali pretenduoti rajone gyvenantys vaikai.

Jo teigimu, Kaune daugiausia problemų kyla dėl pradinių mokyklų, kurios įsikūrusios buvusių darželių patalpose: jų erdvės yra mažesnės, o tėvams mažesnis pastatas - tarsi papildoma saugumo garantija. Todėl patekti į tas mokyklas pageidaujančiųjų yra daugiau nei jos gali sutalpinti.

Apie elektroninę prašymų į mokyklas priėmimo sistemą Kauno savivaldybėje taip pat galvojama. Tačiau kol kas savivaldybė nusiteikusi stebėti, kaip seksis tai įgyvendinti Vilniuje.

Kaune šiuo metu yra 69 mokyklos. Bendras mokinių skaičius mieste kasmet mažėja maždaug tūkstančiu, pirmokų - didėja. Strateginiame savivaldybės plane mokyklos statyba ateityje numatyta tik Romainiuose, tačiau investicijos suplanuotos į esamų mokyklų pastatų rekonstrukciją, kuri leis padidinti vietų jose skaičių. Mat, jeigu išliks mokinių mažėjimo tendencija, naujų mokyklų statyba bus tiesiog neracionali.

Klaipėdoje - naujovės

Sausio 4 d. prasidėjus pirmokų registracijai į Klaipėdos mokyklas, prie kai kurių mokyklų nuo ankstaus ryto nusidriekė eilės. Skaičiuojama, kad pirmokų Klaipėdoje šiemet bus daugiau nei pernai - apie 2000. Pirmokų mieste nuosekliai daugėja jau kelinti metai. Pernai jų buvo apie 1900, užpernai - apie 1750, dar anksčiau - apie 1660.

Kaip „Vakaro žinias“ informavo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazlauskienė, šiemet priimant vaikus į mokyklas uostamiestyje pirmą kartą prioritetas teikiamas vaikams ne pagal deklaruotą, o pagal realią gyvenamąją vietą. „Bandome nuo „popieriukų“ pereiti prie šiek tiek aukštesnės kultūros ir tėvų atsakomybės - pildydami prašymą jie turi nurodyti realią vaiko gyvenamąją vietą, - sako savivaldybės atstovė. - Jau dabar matome, kad kai kuriose mokyklose pageidauja mokytis gerokai daugiau vaikų, nei numatyta klasių, tad kažkaip tas problemas teks spręsti, nes nė vienas vaikas be mokyklos likti negali“.

Užmiestyje gyvenančių, bet mieste pageidaujančių vaikus į mokyklą leisti šeimų problemą šiemet taip pat mėginama spręsti - nustatant mokykloms priklausančias teritorijas, toms, kurios paprastai būna nevisiškai užpildytos, priskirtos ir kitų savivaldybių teritorijos. Tad vaikai iš Klaipėdos rajono galės lygiomis teisėmis su miesto vaikais pretenduoti patekti į tas mokyklas.

Tiesa, tokių mokyklų nėra šiauriniame Klaipėdos rajone, nes čia į mokyklas sunkiai telpa ir mieste gyvenantys vaikai. Tačiau, anot V.Kazlauskienės, ir šio mikrorajono problemą artimiausiu metu tikimasi išspręsti - jau suplanuotos naujos mokyklos statybos.

Mieste yra 35 bendrojo ugdymo mokyklos ir mokyklos-darželiai. Savivaldybės atstovės teigimu, tai būtų pakankamas skaičius, tačiau problema, kad Klaipėda - labai „ilgas“ miestas. Tad pietinėje miesto dalyje problemų nekyla, o šiaurinėje, kur miestas smarkiai plečiasi, kuriasi jaunos šeimos, vietų mokyklose trūksta.

Prestižinių ar neprestižinių mokyklų, V.Kazlauskienės įsitikinimu, neturėtų būti - visos mokyklos yra geros. Tačiau kartais tėvai nori į konkrečią mokyklą, nes jie ten mokėsi ar šiaip tiesiog patogiau. Todėl ir atsitinka taip, kad prie kai kurių mokyklų prieš prašymų pateikimą tėvai budi vos ne per naktį. Šiemet taip buvo su S.Dacho mokykla, kuri yra, kaip sakoma, „ant kelio“, patogi prieinamumo prasme.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder