Švietimas

Norėjo kaip greičiau - išėjo kaip visada

2012-09-19, 18:32

Norėjo kaip greičiau - išėjo kaip visada nuotrauka, foto

INTENCIJA. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti ir jos vadovas Kauno technologijos universiteto prorektorius Pranas Žiliukas tikisi, kad naujosios taisyklės paskatins daugiau moksleivių stoti į technologines specialybes.

Norėjo kaip geriau - išėjo kaip visada, ir tik todėl, kad norėjo greičiau. Taip galima reziumuoti LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti) pasiūlytą bei Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą 2014 m. stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, papiktinusią daugumą dabartinių vienuoliktokų ir skatinančią dar daugiau moksleivių rinktis studijas užsienyje.

Naujoji sistema iš esmės įpareigoja dabartinius vienuoliktokus, kad įstotų į norimą specialybę, išlaikyti ne tris, o penkis egzaminus. Stojamasis balas 2014 metais taip pat bus skaičiuojamas kitaip.

Skaičiuojant stojamąjį balą keičiasi ketvirtasis dėmuo, be to, aukštosios mokyklos į konkursinį balą nebeįskaičiuos užsienio kalbos (išskyrus kai renkamasi studijuoti filologiją), nors vis tiek teks laikyti užsienio kalbos egzaminą mokykloje arba tarptautinį testą (pvz., IELTS).

Taigi dabartiniams vienuoliktokams, siekiantiems aukštų įvertinimų, teks ryžtis laikyti keturis egzaminus ir dar atlikti testą.

2014 m. geriausiųjų eilė į valstybės finansuojamas studijų vietas bus sudaroma atsižvelgiant į moksleivių 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko.

REAKCIJA. Moksleiviai mano, kad netikėti nauji reikalavimai paskatins daugelį jų vykti mokytis į užsienio universitetus.

Dviejų iš dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai.

Nuo 2015 metų stojantiems į fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijų programas teks rinktis iš socialinių, humanitarinių ir menų dalykų, stojantiesiems į socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programas - iš fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų dalykų. O tiems, kurie ketina rinktis menų studijų programas - iš fizinių, biomedicinos, technologijos, socialinių ir humanitarinių mokslų dalykų.

1 2 Kitas p. »

reklama

Žymos: egzaminai, švietimo reforma

Daugiau susijusių straipsnių

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

NEREMK SISTEMOS, NEBALSUOK

2012-09-19 19:37

Netinkamas komentaras

Šiais metais Lietuvoje įvyko trys referendumų iniciatyvos (ketvirta dar vyksta). Nė vienai iniciatyvai nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus (netikrintų surinktų parašų skaičius: 45 026; 109 933; 123 641). Iki šių metų buvo dar 16 referendumų iniciatyvų, kurių organizatoriams taip pat nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus. Ir tai nė kiek nestebina, kadangi tarybų Lietuvoje, 1989 metais, priimtas Referendumo įstatymas nustatė aukščiausią parašų kvotą, kurios nėra nė vienoje valstybėje. Palyginimui su nedemokratinėmis valstybėmis:
- Rusijoje gyvena 140 mln. gyventojų, referendumui inicijuoti reikia surinkti 2 mln. parašų, imant pagal Lietuvos principą, reikėtų 14 mln. parašų;
- Baltarusijoje gyvena 9,7 mln. gyventojų, referendumui inicijuoti reikia 450 tūkst. parašų, pagal Lietuvos analogiją reikėtų 970 tūkst.
Be to, Baltarusijos ir Rusijos gyventojai turi teisę dalyvauti vietos (miesto, savivaldybės ir pan.) referendumuose. Lietuvos piliečiai tokios teisės neturi, kadangi šios teisės nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nors birželio 21 d. Seimas ratifikavo Europos vietos savivaldos chartijos papildomą protokolą dėl teisės dalyvauti sprendžiant vietos valdžios reikalus, kurio 2 straipsnio 2 dalies ii punkte viena iš nurodytų priemonių spręsti vietos valdžios reikalus yra REFERENDUMAS, tačiau, mes DEMOKRATINĖS valstybės gyventojai iki šiol neturime VIETOS REFERENDUMO!
Šių tiesioginės demokratijos teisių nebūvimas Lietuvoje leido susiformuoti visagaliams partokratiniams ir oligarchiniams klanams, kurių jokie rinkimai nesunaikins, kadangi rinkimai sukurti ne jų sunaikinimui, tačiau jų interesų apsaugai. Šiemet vyks 6 rinkimai į seimą, ir kaip visada, bus rinkėjų, kurie naiviai tikės, jog pagaliau balsuoja už tuos, kurie atstovaus ne kapitalo, tačiau piliečių interesus. Tačiau bus, kaip visada, – vienas pavardes pakeis kitos pavardės ir esama sistema toliau sėkmingai funkcionuos. Niekas kitas, jokie, net geriausi atstovai, negali tinkamai atstovauti piliečio, kaip jis pats. Tačiau sistema pati nenori reformuotis, nenori piliečiams suteikti tiesioginės demokratijos teisių, kurias turėdami jie galėtų kontroliuoti savo išrinktus atstovus ir priimti sprendimus svarbiausiais valstybės ar miesto klausimais.
Kadangi seimo nariai balsavo prieš demokratines teises, prieš tai, jog su rinkimais būtų surengtas referendumas dėl demokratinių teisių tautai suteikimo, tai vienintelis būdas, kurį šiandien turi piliečiai - tai boikotuoti rinkimus ir tokiu būdu parodyti, jog nepritaria ir nepalaiko esamos sistemos ir jos politinio elito, kuris pasisavino pagal Konstituciją tautai priklausančias suverenias galias, parodyti, kad tautai nereikalinga tokia valdžia, kuri negirdi piliečių. Kandidatuojančios partijos ir asmenys tokiam pasipriešinimui nepritars ir nepalaikys, jie kartu su valdžia ragins savo balsavimu paremti valdžią, kadangi jie nors ir aršiai kritikuoja sistemą, tačiau kartu labai nori į ją patekti, tapti jos dalimi, nauju klanu.
facebook.com/264586623602209/posts/101820073295413
SEIMO RINKIMŲ BOIKOTAVIMAS – TAI BALSAVIMAS UŽ TIKRĄ DEMOKRATIJĄ.
youtube.com/watch?v=W9XoqX2Rzjg