Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje pirmadienio popietė buvo skirta kosmosui ir lietuvių kelionei į jį. Pasak Lauryno Mačiulio, vieno iš "Lituanica SAT-1" kūrėjų, svarbiausia jaunimui yra parodyti, kad kosmosas nėra tolimas ir nepasiekiamas Lietuvai, kad kosminės technologijos jau yra naudojamos čia ir dabar.
Kosmosas - pasiekiamas
Kelioms dešimtims Klaipėdos moksleivių jaunasis mokslininkas pasakojo, kaip su draugu prieš septynerius metus sutarė, kad per savo gyvenimą jie turi į kosmosą išsiųsti bent jau varžtelį. Konstravimu, elektronika ir kosmosu susidomėję jaunuoliai dabar didžiuojasi, kad jų hobis tapo istoriniu įvykiu visai Lietuvai.
"Reikia užkrėsti kitus savo idėja", - paklaustas, kaip jiems pavyko rasti rėmėjų, paprastai kalbėjo L. Mačiulis.
Jaunasis mokslininkas pasakojo, kad kurti pirmojo lietuviško palydovo projektą pradėjo 2012-ųjų vasarą, tų pačių metų pabaigoje entuziastai jau buvo pagaminę pirmuosius palydovo prototipus, o 2013-ųjų rugpjūtį jau buvo surinktas visas palydovas.
Pasak L. Mačiulio, gali atrodyti, kad viskas, kas susiję su kosmosu, yra labai sudėtinga ir itin brangu, tačiau iš tiesų palydovą galima sukonstruoti iš pačių paprasčiausių, kiekvienam prieinamų medžiagų. O ir procesui laboratorijos nebūtinos - beveik viską palydovo kūrėjai atliko savo pačių namuose.
"Dirbome savo namuose, pirmiesiems bandymams naudojome paprastą buitinę techniką. Tikrinome elektronikos atsparumą kišdami prietaisus į šaldytuvą bei orkaitę", - šypsodamasis pasakojo L. Mačiulis.
Jo teigimu, vėliau buvo pasitelktos ir universitetų laboratorijos - vibraciniams bei vakuumo kameros bandymams.
Kviečia prisijungti
Palydovas į kosmosą pakilo 2014 m. vasarį. L. Mačiuliui bei visai palydovo kūrėjų komandai tai buvo svajonės išsipildymo akimirka. Per 400 kilometrų aukštyje skridusį lietuvišką palydovą tarpusavyje bendravo kelių šalių gyventojai. Palydovas padarė ir keletą nuotraukų, vienoje jų galima gana aiškiai matyti Rytų Europą, Baltijos jūrą, net dalį Lietuvos.
Vis dėlto visko kūrėjai nebuvo numatę - susidurta su energijos stygiumi: "Palydovas naudojo saulės energiją, tačiau palydovo plotas buvo mažas, todėl jos trūko. Taupėme išjungdami įvairius prietaisus, vėliau juos vėl įjungdami."
Penkis mėnesius skriejęs "Lituanica SAT-1" sudegė virš Šiaurės Amerikos liepos mėnesį. Šiuo metu "Lituanica SAT-1" kūrėjai konstruoja naują tokio paties modelio palydovą, tik šis bus trigubai ilgesnis, aprūpintas moksline įranga ir dalyvaus tarptautinėje mokslinėje misijoje.
"Paleidimas numatomas 2016 metų pradžioje, procesas vyksta ir laukiame prisijungiančių jaunų žmonių, kurie domisi technologijomis ir kosmosu, - uostamiesčio jaunimui kalbėjo L. Mačiulis. - Norėčiau, kad mūsų misija būtų tik pradžia. Dabar yra jūsų eilė tęsti mūsų misiją, ir aš tikiu, kad sugebėsite nusiųsti pirmą lietuvišką zondą į Marsą ir Mėnulį. Nepraraskite vilties, tikėkite savo svajonėmis."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą