2018 m. lapkričio 13 d. 04:37 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Švietimas

Švietimas

Ministerija mažins ir profesinių mokyklų skaičių

(2)

Ministerija mažins ir profesinių mokyklų skaičių nuotrauka, foto

DUBLIUOJA. Suvirintojai Klaipėdos mieste rengiami trijose profesinėse mokyklose.

© Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo iš peties pertvarkyti ne tik aukštųjų šalies mokyklų tinklą, bet ir profesines studijas. Kovo 2 d. ministerijos svetainėje internete paskelbtas profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos plano projektas, kuriame numatyti pokyčiai ir uostamiesčio profesinėse mokyklose.

Švietimo ir mokslo ministerija argumentuoja, jog profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka reikalinga, siekiant užtikrinti regionų poreikius ruošiant specialistus, kurių reikia šalies ir vietos darbo rinkai.

Skelbiama, kad projektas numato racionalesnį profesiniam mokymui skiriamų išteklių naudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą. Teigiama, kad projektas buvo teikiamas viešai svarstyti profesinio mokymo įstaigoms bei savivaldybėms, vietos bendruomenėms bei įmonėms, verslo asocijuotoms struktūroms.

"Atlikome detalią kiekvieno regiono, kiekvienos profesinio mokymo įstaigos analizę. Neturi būti tokių atvejų, kai mokyklos rengia viešbučių darbuotojus regione, kur net neišvystytas turizmas, arba šalia viena kitos veikia dvi panašaus profilio darbuotojus rengiančios mokyklos. Yra mokyklų, kurių vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal kvalifikaciją. Turime rengti specialistus, kurių reikia darbo rinkai, ir siūlyti rinktis tokias mokymo programas, kurias pabaigę asmenys kuo greičiau įsidarbintų įgytą profesiją atitinkančioje darbo vietoje. Todėl, tvarkydami neefektyviai veikiantį tinklą, profesinį mokymą norime pertvarkyti taip, kad jis tenkintų ir regioninius, ir nacionalinius ūkio poreikius", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Šiuo metu šalyje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Profesinio mokymo įstatymo nuostatoms, 42 biudžetinės įstaigos bus pertvarkytos į viešąsias. Teigiama, kad didžiuosiuose miestuose veikiančios mokyklos bus maksimaliai specializuotos, kelios mokyklos nedubliuos viena kitos.

Populiariausi - suvirintojai ir kosmetikės

Ministerijos atliktoje Klaipėdos regiono analizėje fiksuojama, jog 2016 m. I ketvirčio pabaigoje gyveno 3 023 11-mečiai, 2 966 12-mečiai, 2886 13-mečiai ir 3020 14-mečių. Daroma prielaida, kad tolesnį mokymąsi profesinio mokymo įstaigose 2017-2021 m. pasirinkti gali mažiausiai 420-450 šių asmenų kasmet, o įgyvendinus aktyvias profesinio mokymo populiarinimo priemones - iki 600-650 asmenų kasmet.

"Klaipėdos regione yra didelis skaičius potencialiai mokytinų darbingo amžiaus asmenų. Dominuoja paslaugų sektorius, reikšmingi žemės ūkio ir pramonės sektoriai, tad šiame regione yra palanki ir perspektyvi aplinka vystyti paslaugų, žemės ūkio ir inžinerinės pramonės sektorių programas. Šių sektorių mokymo programų didelė paklausa regiono profesinio mokymosi įstaigose bei prognozuojamas didelis pirminio profesinio mokymo paslaugų gavėjų srautas per ateinančius penkerius metus", - teigiama projekte.

Klaipėdos regione yra 10 profesinio mokymo įstaigų, įkurti ir veikia šeši sektoriniai praktinio mokymo centrai: žuvininkystės, viešbučių ir restoranų bei prekybos, transporto, tekstilės produkcijos gamybos, inžinerinės pramonės, variklinių transporto priemonių.

Priėmimo plano įgyvendinimo kriterijaus požiūriu geriausių rodiklių pasiekė Klaipėdos turizmo mokykla (84,9 proc.) ir Klaipėdos technologijų mokymo centras (83,3 proc.), blogiausia padėtis - specializuotose jūrinio sektoriaus profesinio rengimo įstaigose: Klaipėdos laivininkų mokykloje (51,8 proc), viešojoje įstaigoje Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje (64,7 proc.).

2016 metais baigusių profesinio mokymo įstaigas ir įsidarbinusių pagal įgytą kvalifikaciją dalis svyruoja nuo 40,7 proc. (Klaipėdos laivininkų mokykloje), 56,9 proc. (Klaipėdos turizmo mokykloje) iki 87,5 proc. (Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykloje), 92,4 proc. (viešojoje įstaigoje Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje).

Klaipėdos regione yra vienuolika besidubliuojančių pirminio profesinio mokymo programų, iš jų - keturios Klaipėdos mieste. Daugiausiai Klaipėdos mieste dubliuojama suvirintojo mokymo programa ir higieninės kosmetikos kosmetiko programa. Jos vykdomos trijose profesinio mokymo įstaigose.

Ministerijos vizija

Išnagrinėję Klaipėdos regiono profesinio mokymo įstaigų programas, priėmimo dinamiką ir įstaigų mokymo programų struktūrą, ministerijos specialistai pateikia jų perspektyvos planą.

Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykloje bendrojo ugdymo mokytojų dalis sudaro 50 procentų (aiškiai orientuojamasi į pirminio mokymo programas kartu su bendruoju ugdymu), todėl įvertinus neigiamą gyventojų skaičiaus dinamiką racionaliausia ieškoti sprendimo su vietos verslo bendruomene ir vietos savivalda dėl jungtinės mokyklos steigimo (Skuodo savivaldybėje yra dvi bendrojo ugdymo įstaigos), kurioje būtų galima įgyti kokybišką bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą (kartu ar atskirai).

Dviejose Šilutės profesinio mokymo įstaigose bendras pirminio profesinio rengimo programų mokinių skaičius yra 750. Nors abi mokyklos yra pakankamai profiliuotos ir programų struktūra skirtinga, įvertinus demografines tendencijas, Šilutėje racionalu vystyti vieną daugiaplanę mokyklą, atitinkančią regiono ūkio poreikius ir perspektyvas.

Dviejose jūrinio profilio Klaipėdos profesinio mokymo įstaigose - Klaipėdos laivininkų mokykloje ir viešojoje įstaigoje Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje pirminio profesinio rengimo programose mokosi 597 mokiniai (atitinkamai 272 ir 325). Beveik pusė šių įstaigų mokytojų sudaro bendrojo ugdymo mokytojai. Tai rodo, kad mokyklos aiškiai orientuojasi į pirminio mokymo programas kartu su bendruoju ugdymu. Klaipėdos laivininkų mokyklos absolventų įsidarbinamumas pagal specialybę bei priėmimas yra ganėtinai prastas. Šiuo atveju svarstytinos kelios alternatyvos: šių mokyklų sujungimas į vieną jūrinio sektoriaus specialybes suteikiančią įstaigą arba Klaipėdos laivininkų mokyklą prijungti prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje stiprinant laivų remontui ir aptarnavimui reikalingų specialistų rengimą.

Viešoji įstaiga Kretingos technologijos ir verslo mokykla įsikūrusi gyvenvietėje su neigiama demografine situacija, netoliese įsikūrusios kitos (Klaipėdos mokyklos, Palangoje veikiantis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro filialas) mokyklos, kuriose rengiami visų specialybių, išskyrus žemės ūkio, specialistai. Todėl svarstytinas mokyklos prijungimas prie Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos kaip giminingas specialybes (transporto remonto) rengiančios mokyklos arba jungtinės mokyklos steigimas su vietos valdžios institucijomis ir verslu.

Įvertinant tai, kad Klaipėdos turizmo mokykla ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras didžiąja dalimi yra vienoje teritorijoje ir valdo vieną bendrabučių kompleksą, svarstytina galimybė šias mokyklas sujungti į vieną.

Dr. Dalia MARTIŠAUSKIENĖ, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė

Švietimo ir mokslo ministerijos projekto komentuoti nenoriu. Projektas - dar ne sprendimas. Jis dar bus analizuojamas ir svarstomas, tad kol kas ne laikas jį komentuoti.

 

 

 

Audrius KURLAVIČIUS, Klaipėdos turizmo mokyklos direktorius

Ką tik grįžau iš Vilniaus, kuriame lankiausi dėl šio projekto, ir galiu pasakyti, kad naujausioje jo redakcijoje Klaipėdos turizmo mokyklos jau nėra. Mus išbraukė. Tokia politika, ir niekas nieko čia per daug neaiškina. Žinoma, mes darėme savo žygius, kad mūsų mokykla nebūtų jungiama su E. Galvanausko mokymo centru, tačiau tikriausiai ir pati ministerija suprato, kad šis siūlymas neatitiko pertvarkos tikslo. Profesinių mokyklų tinklo pertvarkos tikslas yra išgryninti studijų programas, kad profesinėje mokykloje liktų vienos, dviejų, trijų krypčių studijos. Klaipėdos turizmo mokykla būtent tokia ir yra. Joje vykdomos keleto krypčių studijos, jos yra stiprios, paklausios. Dirbame jau daug metų, esame didelė ir visiškai užpildyta mokykla. Žinoma, tobulėti visada galima, tačiau jungti mūsų su niekuo nereikia.

Edmundas KVEDERIS, Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius

Tik savaitė kaip vadovauju mokyklai, tad ankstesniuose projekto svarstymuose dalyvauti neteko. Švietimo ir mokslo ministerija yra Laivininkų mokyklos steigėja. Laivų statybos ir remonto mokykla dar turi ir kitų dalininkų, tačiau taip pat yra valstybinė mokykla, tad ministerija turi teisę pateikti savo matymą, kaip jos įstaigos turi funkcionuoti. Dabar man žinoma informacija, kad svarstoma galimybė jungti dvi profesines mokyklas: Laivininkų ir Laivų statybos ir remonto. Mačiau tik projektą, tačiau konkretaus modelio, kaip sujungti dvi mokyklas, pristatymo nebuvo, sudarytos darbo grupės projektui įgyvendinti taip pat dar nėra.

Mano nuomone, išties mokyklų sujungimas - protingas veiksmas, koordinuojant studentų priėmimą. Tačiau studijos - tai ne tik studentų atvedimas į klases, tai ir studijų programų išdėstymas. Su didele baime į permainas žvelgia darbuotojai, nes jungiant specialybes, natūralu, kad kažkokios pozicijos prapuola. Tad baimių ir nerimo yra. Mano siekis, kad Laivininkų mokyklos studijos išliktų, nes jos reikalingos verslui ir perspektyvios tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

oj jo jo

2018-03-08   22:16

IP: 85.182.73.248

kaip viskas saunu ,reikia visas profesines ir ne tik ,bet visas mokymo istaigas uzdaryi Lietuvoje ......,nebereikes pedagogu ,nereikes moketi atlyginimu ir visi bus patenkinti nes dauguma taps berasciai ,kaip senais laikasi ....dauma taps vergais ar baudziauninkais ,tik isrinktuju vaikai gales siekti siokio tokio maokslo ...kam lietuviams reikalingas aplamai mokslas .....uztenka Lietuvos vade yra baigusi aukstaja partine mokykla ,dar vienas kitas Seime yra isitrynes su aukstuoju partiniu to ir pakanka LIetuvai ......

1337

2018-03-08   19:04

IP: 85.232.138.130

Daugiau emeigracijos, oj evakuacijos is Lietuvos!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Švietimas

Pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) reikalavimams pritariančių mokyklų ir...

Šalies mokyklos skelbia neterminuotą streiką nuotrauka, foto

Spalio paskutinėmis dienomis vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo konkurse-festivalyje "Baltic Voyage 2018"...

Braziliškus būgnus mušantys klaipėdiečiai skina laurus nuotrauka, foto

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nuo lapkričio 12 d. ketina pradėti neterminuotą...

Laima Juknienė: „Streikas gali vykti ir mėnesį, ir pusmetį“ nuotrauka, foto

Kitąmet laikyti brandos egzaminus registravosi 30 tūkst. 72 jaunuoliai, tai yra 1568 kandidatais mažiau...

Daugiausia abiturientų pasirinko anglų kalbos egzaminą nuotrauka, foto

LSKL: abi Klaipėdos ekipos suklupo Kaune nuotrauka, foto

Sportas, Baigėsi pirmasis Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionato ratas, po kurio ryškėja...

Liberalų sąjūdį palieka dar penki nariai nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos liberalų sąjūdyje toliau pučia permainų vėjai. Praėjusios savaitės pradžioje oficialiai apie...

Kai išsiskirsto poilsiautojai, pajūryje užverda darbai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Lietuvos pajūris – vos 90 km ilgio. Kaimynų latvių Baltijos kranto...

Slengiškai patvirtino norą prisijungti prie Klaipėdos nuotrauka, foto

Klaipėda, Slengiškiai visuotinės apklausos metu dar kartą patvirtino, jog nori atsiskirti nuo Klaipėdos...

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 8 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...