Miestas be universiteto: ironija ar realybė?

Miestas be universiteto: ironija ar realybė?

Uostamiestyje ieškant galimų Klaipėdos universiteto (KU) išlikimo scenarijų, viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje šia tema surengta diskusija. Miestiečiai buvo raginami išsakyti savo nuomonę, kokį jie norėtų (arba nenorėtų) matyti universitetą. Pranešimus parengę šios mokslo įstaigos dėstytojai bandė įtikinti, jog KU mirtis Klaipėdą paverstų nykiu industriniu miestu, kiti kūrė ironijos kupinus scenarijus.

Diskusijos "Kokio Klaipėdai (ne)reikia universiteto?" pradžioje savo parengtą pranešimą pristatė KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) vyresnysis mokslo vadovas dr. Vytautas Jokubauskas. Jis pažėrė statistikos ir išskyrė keletą problemų, kurias sukeltų aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka.

Sprendimas mažinti studentų skaičių Lietuvoje esą lemtų tai, jog aukštasis mokslas taptų elito privilegija. Na, o Klaipėda ir Šiauliai, kurių aukštosios mokyklos kol kas kabo ant plauko, taptų tarsi atstumtaisiais regionais.

"Vilnius ir Kaunas neaiškiomis aplinkybėmis šiandien tampa globalūs centrai, o uostamiestis ir Šiauliai vadinami regionais. Taip, Vilnius yra sostinė, tačiau Kaunas yra lygiai toks pats regionas, kaip ir pastarieji miestai", - akcentavo jis.

Istorikas mano, kad, siekiant išvengti sprendimo uždaryti KU, klaipėdiečiams reikėtų perimti iniciatyvą ir patiems teikti siūlymus šalies valdžiai.

Kariškos šlovės miesto scenarijus

Teologijos mokslų daktaras Tomas Kiauka susiklosčiusią situaciją vadino humanitarinių mokslų bankrotu ar bent jau krize, na, o KU dėstytojas, sociologas Liutauras Kraniauskas nusprendė pajuokauti ir susirinkusiuosius kvietė įsivaizduoti, kas nutiktų, jei vis dėlto būtų nuspręsta atsisveikinti su universitetu.

"Nusikelkime į 2022-uosius, kai, tikėtina, Klaipėda švęs gavusi Europos kultūros sostinės titulą. Menininkai - įsisukę į įvairiausias veiklas, mieste - daug turistų, vyrauja judesys. Ir štai birželio 30-ąją paskutinis universiteto studentas užrakina duris ir apleidžia pastatą. Kas nutinka su universiteto turtu? - pradėjo improvizuoti L. Kraniauskas.

- Universiteto patalpas perima karinės struktūros. Kodėl? Dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos Lietuvos kariuomenė gauna didesnį finansavimą, kuris jai suteiktų galimybę išlaikyti aukštajai mokyklai dar neseniai priklausiusius pastatus. Karinės struktūros džiaugiasi, jog savo laivyną papildys naujausiu laivu "Mintis", tačiau jį netrukus perkrikštija vardu "Galia". Burlaivis "Brabander" nuo šiol pradedamas naudoti reprezentaciniais sumetimais. Jame galimai vyktų išgertuvės, banketai, taip pat rengiamos išvykos."

Anot pranešėjo, kariškiai sėkmingai perimtų ir robotikos būrelį bei jūrų laboratorijas, kuriose naujomis technologijos ir moksliniais išradimais būtų modernizuojama karinė įranga.

Benas Šarka "sudegina" profesorius

Skaudžiausiai, toliau ironizavo L. Kraniauskas, savo likimą išgyventų socialinių mokslų atstovai, iš kurių galima tikėtis dviejų veiksmų: 2022 m. miestelyje Rybačij jie atidaro naują Kaliningrade veikiančio Imanuelio Kanto universiteto padalinį, Tikrosios istorijos ir tikrosios atminties centrą, ir dirba ten kaip Rusijos propagandistai.

"Tais pačiais metais, Jūros šventės išvakarėse, sudrebina netikėtas įvykis. KU profesūra, kuriems būtų likę vos keletas metų iki pensijos, atlieka savotišką ritualinį savižudybės aktą - jie susidegina prie jūros, ir tai tampa tarsi laisvės simboliu. Įvairiomis informacinėmis priemonėmis ištransliuotas įvykis sulaukia daug dėmesio pasaulyje, tačiau vėliau pasirodo, kad tai tebuvo žymaus pirotechniko Beno Šarkos surežisuotas performansas, - juoko pliūpsnį sukėlė L. Kraniausko pasisakymas.

- Taigi tais pat metais universiteto patalpose įsikuria kariniai padaliniai ir taip apsisuka istorijos ratas. 2023 metus Klaipėda pasitinka su šūkiu - "Klaipėda - kariškos šlovės miestas".

Vėliau pranešėjas pateikė keletą pasiūlymų: universitetui esą reiktų susigrąžinti ekspertinį žinojimą ir nustoti į šią mokslo įstaigą žvelgti kaip į paslaugos teikėją, kadangi dabar studentą ir dėstytojus sieja vien ekonominiai veiksniai.

Kokio (ne)nori universiteto?

Diskusijoje, kaip ir tikėtasi, daugiausia dalyvavo esami arba buvę universiteto studentai bei dėstytojai. Nemažai jų išreiškė nuomonę apie itin prastą mokymosi kokybę bei abejotiną dėstytojų kompetenciją. Kai kurie jų esą nė nesugebantys įjungti ar išjungti kompiuterio, kiti, net nepakeldami akių į studentus, dėstomą informaciją skaito iš lapų.

Vienas BRIAI magistrantas išsakė mintį, kad universiteto problemos primena visą miestą slegiančias demografines problemas. Kiti - jog KU susiduria ne su viena ar keliomis, o giliai įsišaknijusiomis kompleksinėmis problemomis.

Daugiausiai nusiskundimų turėjo Menų akademijos studentai.

"Klausiate, kokio nenoriu universiteto? Nenoriu tokio, koks jis yra dabar. Nenoriu tokio, kai dekano atstovui pasiskundus dėl netinkamos paskaitos, jis atsako: "Pakentėk." Aš nenoriu universiteto, kai dėstytojai po egzamino verkia, kad jie dirba skylėj", - liejo tulžį vienas jaunuolis.

Buvusi Menų akademijos studentė, "Apeirono" teatro įkūrėja Greta Kazlauskaitė rėžė, jog kurį laiką akademijoje dirbdama dėstytoja taip pat pajuto ryškų kartų konfliktą. Esą dėstytojai nebesupranta studentų, studentai - dėstytojų.

"Aš norėčiau, kad mano vaikai turėtų universitetą, tačiau norėčiau, kad universitetas būtų jaunesnis, modernesnis, kad studijų kokybė būtų geresnė ir kad universitetas taptų karjeros partneriu", - savo mintis reiškė dar vienas diskusijos dalyvis.

Diskusiją inicijavęs ir moderavęs dr. Arūnas Acus patikino, kad pokalbiai šia tema ir toliau bus rengiami.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder