Lietuvai šiais metais Briuselyje vykusiame konkurse atstovavo nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai Rūta Prakapaitė su darbu "Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: bakteriofagų terapijos taikymas lėtinių žaizdų gydymui in vitro" ir Modestas Gudauskas su darbu "Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus".
M. Gudauskas, kaip paaiškėjo pirmadienį per iškilmingą ceremoniją, apdovanotas specialiuoju biotechnologijų pramonės srities prizu, kurį įsteigė organizacija "BBI JointUndertaking", vienijanti privačias ir viešąsias biotechnologijų pramonės srities įmones Belgijoje. M. Gudauskas laimėjo išskirtinę galimybę susipažinti su biotechnologijų pramone ir šiai pramonei auginamais augalais Belgijoje ir Šiaurės Prancūzijoje.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos absolvento, pasirinkusio medicinos studijas Vilniaus universitete, M. Gudausko darbo "Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus" tikslas - sukonstruoti bakterijas, gaminančias celiuliozę ir polihidroksibutiratą, kurie galėtų būti panaudojami naujų pluoštų gavybai.
"Daug kalbame apie tokią pasaulinę problemą kaip plastiko taršą, plastiką, bet šie plastikai yra pagaminti iš medžiagų, kurios yra susintetinamos iš neatsinaujinančių gamtos šaltinių, pavyzdžiui, kaip nafta. Man kilo klausimas, kodėl mes taip darome, nes gamtoje turime medžiagas, kurias nuolat gamina bakterijos, ir šiomis medžiagomis galime pakeisti plastiko komponentus. Šios bakterijų gaminamos medžiagos turi tokias pačias savybes kaip plastikai. Tai natūraliomis medžiagomis, kurios pagaminamos bakterijų, pakeitus komponentus, iš kurių dabar yra pagaminti plastikai, mes išsaugome energiją, vandenį ir neatsinaujinančius gamtos šaltinius. Idėja yra pakeisti mūsų industrinį mąstymą, nes kol kas mąstome, kad mums reikia labai greitai, daug ir pigiai. Iš pirmo karto negausime tikrai labai daug, bet, žiūrint į ateitį, tausosime gamtą ir ateityje nekainuos tiek daug, kiek dabar naudojame įvairius gamtos šaltinius, teršiame, niokojame gamtą, kas ateityje labai atsilieps. Šis metodas sumažintų šią problemą", - Eltai sekmadienį sakė M. Gudauskas.
R. Prakapaitė įvertinta specialiuoju "EIROforum" (forumo, vienijančio 8 didžiausias Europos tarpvyriausybinių mokslinių tyrimų organizacijas) prizu. R. Prakapaitės laukia savaitės trukmės stažuotė Europos molekulinės biologijos laboratorijoje (EMBL) Heidelberge, Vokietijoje.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projekto "Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas" dalyvės, šiuo metu Vilniaus universitete studijuojančios molekulinę biologiją, R. Prakapaitės darbo "Naujos kartos antimikrobiniu aktyvumu pasižyminčių tvarsčių kūrimas: bakteriofagų terapijos taikymas lėtinių žaizdų gydymui in vitro" tikslas buvo nustatyti bakteriofagų terapijos pritaikymo galimybes gydant lėtines žaizdas bei pritaikyti jas kuriant naują antimikrobinį tvarstį.
"Praktinės darbo pritaikymo galimybės labai plačios dėl to, kad šis darbas išsprendžia visas bėdas, kurios yra lėtinėse žaizdose ir, kadangi gydymui naudojami bakteriofagai, kurie yra natūraliai cirkuliuojantys aplinkoje, juos santykinai yra nesudėtinga išskirti iš aplinkos, tai labai daug nekainuoja. Darbo perspektyvos, jeigu tai būtų daroma masiškai, visų pirma, išskirti virusus iš aplinkos. Turime virusų, turime maždaug aiškų kelią, kaip juos mobilizuoti ant tvarsčiaus paviršiaus", - teigė R. Prakapaitė.
Beje, R. Prakapaitės darbo vadovas - Povilas Kavaliauskas, kuris 2011 metais buvo pripažintas geriausiu ES jaunuoju mokslininku.
Iš viso šiemet ES jaunųjų mokslininkų konkurse (European Union Contest for Young Scientists. - ELTA) Belgijos sostinėje dalyvavo 139 jaunieji mokslininkai iš 37 pasaulio šalių, savo darbus pristatę biologijos, chemijos, kompiuterijos, inžinerijos, matematikos, medicinos, fizikos, aplinkos ir medžiagų tyrimų, socialinių mokslų kategorijose. Nugalėtojai gavo piniginius ar daiktinius prizus, stažuosis geriausiuose institutuose, kitose įstaigose. Konkursas į Briuselį sugrįžo po 27 metų, kuomet jis pirmą kartą čia buvo surengtas 1989 m.
Lietuva ES Jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja nuo 1997 m., mūsų atstovai, be R. Prakapaitės ir M. Gudausko, yra pelnę 17 apdovanojimų.
Europos Komisijos inicijuojamas konkursas šiais metais vyko jau 28 kartą. Konkursas gabiems mokiniams ir studentams suteikia unikalią galimybę ne tik susipažinti su savo bendraamžių atliekamais tyrimais ir kuriamais išradimais, bet ir dalintis patirtimi bei varžytis tarpusavyje. Konkursu siekiama skatinti jaunus žmones siekti karjeros mokslo ir technologijų srityje.
Skaičiuojama, kad nuo konkurso pradžios - 1989-ųjų metų - jame jau dalyvavo 2869 dalyviai, kurių skaičius išaugo nuo 59 iki 139. Per visą konkurso gyvavimo laikotarpį jį rengė 24 šalys, o darbus pristatė 45 valstybių atstovai. Daugiausiai pristatoma inžinerijos, biologijos ir fizikos sričių projektų. Šių kategorijų projektai dažniausiai ir laimi.
Kitais metais konkursas vyks kaimyninėje Estijoje. Tai bus pirmas kartas, kai konkursas vyks Baltijos šalyse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą